- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-31
- Bylos Nr.
- T-XX-22-06
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Valentinas Mikelėnas, Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- A. M., J. K., J. Ž.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centrui
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Dėl ginčo dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teises, rūšinio teismingumo
NUTARTIS
2006 m. kovo 31 d.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Gintaro Kryževičiaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Valentino Mikelėno ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų A. M. , J. K. ir J. Ž. skundą atsakovams VĮ Registrų centrui ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teises, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjos A. M. , J. K. ir J. Ž. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos panaikinti VĮ Registrų centras Vilniaus filialo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 36 ir įpareigoti VĮ Registrų centras Vilniaus filialą įregistruoti pareiškėjoms bendrosios dalinės nuosavybės teisę į rūsio patalpas, esančias Totorių g. 24, Vilniuje (pastatas, kuriame yra patalpos, Nr. 1094-0386-4018, patalpų indeksas – R-1, R-2 ir R-3) tokiomis dalimis: A. M. į 281/1000, J. K. į 199/1000, J. Ž. į 520/1000.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodė, kad VĮ Registrų centras Vilniaus filialo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu joms buvo atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises į minėtas rūsio patalpas. Toks sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad nepateiktas sutikimas dėl rūsio patalpų dalių (ploto) nustatymo ir dokumentai, patvirtinantys dalinės nuosavybės teise priklausančių rūsio patalpų dalių perleidimą arba dokumentai, patvirtinantys, kad rūsio patalpos priklauso joms, o taip pat nėra pateikti prašymai koreguoti butų registro duomenis, išregistruojant juose nurodytas rūsio patalpas. Sprendime taip pat padaryta prielaida, kad rūsio patalpos galimai priklauso valstybei ar savivaldybei, todėl pareikalauta pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog rūsyje neliko valstybei ar savivaldybei priklausančių patalpų. Pareiškėjos nurodė, kad, nesutikdamos su tokiu sprendimu, jį apskundė centriniam registratoriui. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2006 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 36, iš dalies tenkindama skundą, pakeitė teritorinio registratoriaus sprendimą, nurodydama tik vienintelį motyvą atsisakyti įregistruoti pareiškėjoms daiktines teises, t. y. kad nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjų nuosavybės teisę į rūsio patalpas. Atsakovas, įvertinęs įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytus faktus, pripažino, kad patalpos nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei. Atsakovo argumentas, kad nėra duomenų, jog pareiškėjos nusipirko rūsio patalpas R-1, R-2 ir R-3, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nustatytoms įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir kitais dokumentais. Teismų sprendimai patvirtina, kad pastate esančios 52,10 kv. m. ploto rūsio patalpos, pažymėtos indeksais R-1, R-2 ir R-3, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik pareiškėjoms ir kad pastate yra tik tos rūsio patalpos, į kurias nuosavybės teisę nori įregistruoti pareiškėjos. Pareiškėjų teigimu, jų nuosavybės teisė į rūsio patalpas buvo įgyta sandorių pagrindu – privatizuojant gyvenamąsias patalpas su jų priklausiniu – rūsiu, o po to pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įgyjant nuosavybės teisę į prašomas įregistruoti patalpas. Kadangi kiti pastato patalpų butų savininkai gyvenamąsias patalpas privatizavo ar kitaip įgijo be rūsio patalpų, nuosavybės teisės į rūsio patalpas jie neįgijo. Kad rūsio patalpos nėra visų namo butų savininkų bendroji nuosavybė buvo nustatyta teismų sprendimais. Pareiškėjos nurodė, kad tik joms yra įregistruota nuosavybės teisė į butus su jų priklausiniu – rūsiu.
Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad nagrinėjant keliamą ginčą turėtų būti sprendžiamas klausimas, kam bendrosios nuosavybės teise priklauso rūsio patalpos, esančios Totorių g. 24, Vilniuje: tik pareiškėjoms ar visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Teismas konstatavo, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis civilinės teisės normomis. Teismo vertinimu, nuo to, kaip bus išspręstas nuosavybės teisės subjektų klausimas, priklausys ginčo dėl registratorių sprendimų panaikinimo išsprendimas, todėl ginčas yra civilinės teisinės prigimties ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
k o nstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Kilusio teisinio ginčo rūšinį teismingumą lemia ginčo pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos ginčija nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsisakymą nekilnojamojo turto registre įregistruoti jų daiktines teises (nuosavybės teises) į rūsio patalpas, esančias Totorių g. 24, Vilniuje. Daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimas bei išregistravimas yra nekilnojamojo turto registro tvarkytojui – viešojo administravimo subjektui – teisės aktais pavesta viešojo administravimo veikla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymas). Tačiau, vertinant kilusio teisinio ginčo pobūdį, svarbu ne tik tai. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisakymą įregistruoti daiktines teises, be kita ko, grindžia tuo, kad pareiškėjos nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog rūsio patalpos nuosavybės teise priklauso tik joms. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas rūsio patalpas vertino kaip bendro naudojimo patalpas, kurios pagal civilinės teisės normas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Tuo tarpu pareiškėjų reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad tik jos sandorių pagrindu įgijo nuosavybės teisę į minėtas rūsio patalpas, ką, jų teigimu, patvirtina ir nurodomi bendrosios kompetencijos teismų sprendimai. Konstatuotina, kad keliamo ginčo išsprendimui esminę reikšmę turi pareiškėjų ir kitų pastato patalpų savininkų nuosavybės teisių į rūsį nustatymas. Šis klausimas sprendžiamas remiantis civilinės teisės normomis. Taigi, nors pareiškėjos skundžia viešojo administravimo subjekto sprendimą, tačiau šiuo atveju tokio pareiškėjų reikalavimo pagrindas yra civiliniai teisiniai santykiai. Pareiškėjos byloje gina nuosavybės teises, bylos išvados turės tiesioginės įtakos trečiųjų asmenų (kitų pastato patalpų savininkų) civilinėms teisėms.
Darytina išvada, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo iš nuosavybės teisinių santykių, tad jo nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjų A. M. , J. K. ir J. Ž. skundą atsakovams VĮ Registrų centrui ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teises, perduoti Vilniaus miesto 3 –ajam apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.