- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- 2YT-22062-775/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13584-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. P. B., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- S. R.
suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. R. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir S. P. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po T. B. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti ir yra 3 235 rublių paveldėtoja (b. l. 25–27).
1.1. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad T. B. buvo pareiškėjos motina. Nurodė, jog motina 1995 m. birželio 29 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo pareiškėjai ½ dalį namo, ¾ dalis ūkinio pastato, ¾ dalis garažo ir ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo neregistruotas. Nurodė, kad pradėjus tvarkytis dokumentus dėl nekilnojamojo turto, paaiškėjo, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė. Nurodė, jog T. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Po motinos mirties į notarą kreipėsi pareiškėjos brolis S. P. B., kuris buvo informuotas, kad liko neišmokėta slaugos išlaidų tikslinė kompensacija. Tuo metu apie 3 235 rublių įmoką už žemę nebuvo žinoma, nes T. B. buvo sakiusi, kad už žemę yra sumokėta. Nurodė, kad 2017 m. paaiškėjo, jog dalis žemės liko neišpirkta, nes pradėta procedūra liko nebaigta, nebuvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Nurodė, kad pareiškėja po motinos mirties priėmė jos palikimą, nes liko gyventi jos dovanotuose namuose, mokėjo mokesčius, tvarkė žemę.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo S. P. B. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą (b. l. 44), nurodė, jog su patikslintu pareiškimu sutinka ir prašo jį patenkinti.
3. Bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad yra pareiškėjos brolis. Nurodė, jog motina būdama gyva sumokėjo įmokas už žemės išpirkimą, tačiau pirkimo –pardavimo sutarties nespėjo pasirašyti. Motinai mirus pareiškėja sužinojo, kad žemės išpirkimas iki galo nėra sutvarkytas. Paaiškino, kad sesuo po motinos mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, nes liko gyventi motinos padovanotame name, perėmė jos asmeninius daiktus, tvarkė žemę. Nurodė, kad savo žemės dalį suinteresuotas asmuo yra išsipirkęs, o likusi dalis priklauso pareiškėjai, todėl neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
4. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimus į patikslintą pareiškimą (b. l. 39–40, 45–47), nurodė, kad dėl patikslinto pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra.
5. Pareiškėja ir suinteresuotų asmenų atstovai į 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, byloje yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašytinis prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 40), todėl nutarta byla nagrinėti pareiškėjai ir suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujat.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkinamas iš dalies.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nustatyta, kad pareiškėja S. R. yra T. B. ir J. Š. dukra (b. l. 12). T. B. 1959 m. rugsėjo 29 d. išsituokė su J. Š. (b. l. 10). T. B. 1959 m. spalio 3 d. susituokė su J. B. (b. l. 9). Pareiškėja 1978 m. gegužės 25 d. susituokė su V. R. (b. l. 13). S. P. B. ir T. B. 1990 m. rugpjūčio 14 d. pasirašė sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos (b. l. 18). T. B. 1995 m. birželio 29 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo pareiškėjai dalį savo turto (b. l. 20). T. B. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 15). Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu S. P. B. 2015 m. sausio 20 d. paveldėjo neišmokėtą 218,62 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją (b. l. 8). Pareiškėja po motinos mirties kreipdamasi į notarą palikimo nepriėmė (b. l. 6). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažyma informavo, kad T. B. už žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), 1992 m. rugsėjo 2 d. sumokėjo 3 235 rublių valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo (b. l. 7). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2018 m. balandžio 13 d. įsakymu nustatė 0,0585 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis pareiškėjai ir jos broliui (b. l. 28). 2018 m. balandžio 25 d. buvo patvirtinta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis tarp valstybės ir S. P. B., kurioje nurodoma, kad jis įsigyja 0,0293 ha žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 29–31). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. raštu informavo, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas galimas tik pateikus paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, kuriame bus nurodyti T. B. sumokėtų 3 235 rublių valstybės vienkartinėmis išmokomis įmokų už naudojamą žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), paveldėtojai (b. l. 17). Pareiškėjai nuosavybės teisė priklauso ½ dalis namo, ¾ dalys ūkinio pastato, ¾ dalys garažo ir ½ dalis kiemo statinių, o suinteresuotam asmeniui priklauso ½ dalis namo, po ¼ dalis ūkinio pastato, ¼ dalis garažo ir ½ dalis kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Byloje yra pateiktas žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) pasidalijimo naudojimuisi projektas (b. l. 16). Byloje buvo apklausta liudytoja L. V. B..
7. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymima, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymima, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
8. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių bei liudytojos L. V. B. paaiškinimų, T. B. dar iki savo mirties jai priklausiusį turtą padovanojo dukrai S. R.. Po T. B. mirties jos palikimą, kurį sudarė 218,62 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (b. l. 8), priėmė sūnus S. P. B.. T. B. taip pat yra sumokėjusi 3 235 rublių už valstybei priklausančią dalį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės į ją neįgijo, nes nesudarė su valstybe pirkimo-pardavimo sutarties. Jeigu savininkas (palikėjas) sumokėjo už perkamą žemės sklypą, bet nesudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, ši palikėjo (savininko) teisė išpirkti valstybinę žemę gali pereiti įpėdiniams kartu su nuosavybės teisės dalyku (pastatu). Tokiu atveju palikėjo sumokėti pinigai yra ir valstybinės žemės išpirkimo teisės įgyvendinimo sąlyga, ir savarankiškas turtas, kuris gali būti paveldimas (LAT nutartis Nr. 3K-3-434/2011). Byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. raštas (b. l. 17) patvirtina, kad valstybė neprieštarauja dėl 0,0292 ha žemės sklypo dalies S. R. pardavimo, tačiau pareiškėja turi pateikti įrodymus, jog yra T. B. turto paveldėtoja. Suinteresuotas asmuo bei liudytoja L. V. B. patvirtino, kad po T. B. mirties S. R. perėmė ir pradėjo valdyti motinos turtą – perėmė motinos asmeninius daiktus, liko gyventi jai paliktoje namo dalyje, mokėjo už jį mokesčius, tvarkė, rūpinosi ir prižiūrėjo žemę, tai yra faktiškai priėmė T. B. palikimą. Pareiškėjos brolis S. P. B. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad žemę su seserimi tvarko bendrai, jis savo žemės sklypo dalį yra išsipirkęs, todėl patikslintam pareiškimui neprieštarauja ir prašo jį patenkinti. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos taip pat nepateikė jokių prieštaravimų dėl patikslinto pareiškimo. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į T. B. turtą, nėra pateikta.
9. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pareiškime bei suinteresuoto asmens ir liudytojos posėdyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tai, jog kitų asmenų, pretenduojančių į T. B. turtą, nėra, konstatuoja, kad yra pagrindas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. R. po motinos T. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 8 punktas).
10. Pareiškėja taip pat prašo pripažinti, kad ji yra motinos T. B. už žemę sumokėtų 3 235 rublių paveldėtoja.
11. Remiantis CPK 444 straipsniu, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta kokiais atvejais nustatomi juridinę reikšmę turintys faktai. Teismas šiuo atveju gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, tačiau ne dėl konkretaus turto paveldėjimo. Pažymima, jog paveldėto turto dalių nustatymas yra notaro funkcija, teismas juridinę reikšmę turinčių faktų, susijusių su paveldimo turto ar jo dalių nustatymu, nenagrinėja, todėl patikslintas pareiškimas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Valstybė šioje byloje patyrė 6,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Kitą patikslinto pareiškimo dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,84 Eur (šešis eurus 84 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.