Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus atstovui Vytautui Cechanavičiui, D. L., D. F., G. Š.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims: Valstybinės įmonės „Turto bankas“ ir Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovams, A. S. A., S. V., R. J., G. F., G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje D. L., D. F., G. Š., A. S. A., S. V., R. J., G. F., G. V., Valstybinė įmonė „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyrius ir Biržų rajono savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo G. V. pranešė, kad dėl ligos į posėdį negali atvykti, su pareiškėjos pareiškimu sutinka.

Suinteresuoti asmenys S. V. ir R. J. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jiems apie posėdį pranešta tinkamai. Pareiškėjos atstovas pateikė duomenis (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus), kad pareiškėja 2018-01-24 d. iš minėtų suinteresuotų asmenų nusipirko jiems priklausiusias patalpas.

Pareiškėjos atstovas advokatas L. Z. teismo posėdyje pažymėjo, kad yra visos sąlygos nustatyti, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į pastato patalpas 1-1, (duomenys neskelbtini) m², kadangi valdymas prasidėjo sąžiningai, 2005 m. įsigijo pirmąsias patalpas, per minėtas patalpas vaikšto, jomis naudojasi, pateikė Registrų centro pažymą, kad ši patalpa nėra niekeno vardu registruota. 10 metų ta patalpa valdyta sąžiningai, teisėtai ir nepertraukiamai, nes buvo valdoma kaip savo. Byloje yra apklausti liudininkai, kurie uždengė stogą. Pareiškėja ta patalpa rūpinasi jau daugiau kaip 10 m., visi suinteresuoti asmenys sutinka. Jau įsigijo beveik visas patalpas, išskyrus dvi. Mano, kad suinteresuotas asmuo A. S. A. atsiliepime į pareiškimą klysta, nes nurodo, kad pareiškėja prašo nustatyti įgyjamąją senatį į visą statinį, todėl A. S. A. interesai nebus pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas atmestinas.

Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: iš VĮ RC Panevėžio filialo butų (patalpų) sąrašo matyti pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini) , patalpų (butų) sąrašas ir jų savininkai (b. l. 7-9). Taip pat iš minėto sąrašo matyti, kad patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkas nėra registruotas. Iš Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos matyti, kad patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , yra pažymėtos 1-1 ir yra (duomenys neskelbtini) m² dydžio (b. l. 38). Iš 2005-09-06 d. Pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėja pirmąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančias (duomenys neskelbtini) įsigijo 2005-09-06 d. (b. l. 45-47). Taip pat iš posėdžio metu pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad pareiškėja 2018-02-21 nusipirko iš suinteresuotų asmenų R. J. ir S. V. jiems priklausiusias patalpas minėtame pastate. Teismas taip pat pareiškėjos, suinteresuotų asmenų ir liudytojo parodymais nustatė, kad pareiškėja virš savo ir prašomos pripažinti jos nuosavybe patalpos uždengė stogą, per minėtą patalpą patekdavo į savo patalpas, kiti suinteresuoto asmenys nesinaudojo patalpa. Iš VĮ Registrų centro svetainės Juridinio asmens paieškos išrašo matyti, kad pradinis pastato sąvininkas Biržų rajono Pabiržės žemės ūkio bendrovė, kodas 254775690, yra išregistruota (b. l. 80). Iš 1998 m. spalio 5 d. Pastatų, atiduotų už pajų, perdavimo – priėmimo akto Nr. 8 matyti, kad ginčo objektas buvo perduotas 17 pajininkų (M. S., S. V., D. V., A. Š., A. Paškevičiui, R. J., J. K., R. M., N. V., L. K., J. J., V. Š., V. A., V. K., J. M., B. R., R. L.) (b. l. 26-27).

Dėl įgyjamosios senaties instituto.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra visų šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Pareiškėja siekdama, kad būtų nustatytos jos nuosavybės teisės į patalpą įgyjamosios senaties pagrindu, privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad yra visos sąlygos konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą (CPK 178 straipsnis). Teismas tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus ir savo iniciatyva įrodymų nerenka (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Tik nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimas atitinka visiems prieš tai minėtiems kriterijams teismas pareiškėjos pareiškimą gali patenkinti.

Pareiškėja pateikė VĮ RC Panevėžio filialo butų (patalpų) sąrašą, kad patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkas nėra užregistruotas. Tačiau pareiškėja taip pat teismui pateikė 1998 m. spalio 5 d. Pastatų, atiduotų už pajų, perdavimo – priėmimo aktą Nr. 8, iš kurio matyti, kad ginčo objektas buvo perduotas 17 pajininkų (M. S., S. V., D. V., A. Š., A. Paškevičiui, R. J., J. K., R. M., N. V., L. K., J. J., V. Š., V. A., V. K., J. M., B. R., R. L.) (b. l. 26-27). Todėl minėtiems asmenims aktu už pajinius įnašus likviduojant Biržų rajono Pabiržės žemės ūkio bendrovę perduotas turtas laikomas įgytu teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Tai, kad teisės į patalpą neįregistruotos minėtų pajininkų vardu, nėra pagrindas vertinti, jog pajininkai nebeturi teisių į minėtą patalpą. Teismas, vertindamas tai, kad pajininkams už pajus buvo perduotas bylos objektas, laiko, kad minėtą patalpą pajininkai įsigijo teisėtai ir negali būti pareiškėjos įgyta įgyjamosios senaties būdu. Todėl teismas pareiškimą atmeta minėtu pagrindu. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius daiktus, į kuriuos savininkai nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t.y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių.

Teismas taip pat atmeta pareiškėjos pareiškimą ir tuo pagrindu, kad nepripažįsta, jog pareiškėjo daikto valdymas buvo sąžiningas. CK 4.68 straipsnio 1 dalis nurodo, kad daiktą gali įgyti asmuo, kuris daiktą yra sąžiningai įgijęs bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai jį valdęs. Tokia normos formuluotė reiškia, kad teismas turi nustatyti ne tik daikto valdymo sąžiningumą, tačiau ir daikto įgijimo (užvaldymo) sąžiningumą. Taigi, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne tik valdymo sąžiningumas, tačiau ir daikto užvaldymo sąžiningumas. Sąžiningo valdymo sąvoka apibrėžta CK 4.26 straipsnio 3 dalyje ir CK 4.70 straipsnio 1 dalyje – sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. Tai reiškia, kad valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Pareiškėja pati teismui pateikė minėtos patalpos perdavimo pajininkams aktą, todėl atmestini jos teiginiai, kad ji nežinojo į ką reikia kreiptis dėl patalpos įsigijimo. Pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų, kad būtų bendravusi su minėtais pajininkais. Tą aplinkybę, kad pareiškėja, turėdama aktą, nesikreipė į pajininkus, t.y. nesiėmė veiksmų dėl nuosavybės įsigijimo, teismo vertinimu, negali būti laikoma sąžiningu daikto užvaldymu CK 4.68 straipsnio 1 dalies prasme. Be to byloje nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius apie tai, kokiu pagrindu ir kas būtent jai perdavė valdyti ginčo objektą. Ir nors teismas konstatuoja, kad vėlesnis daikto valdymas gali būti vertinamas kaip sąžiningas ir atviras, tačiau teismui nustačius nesąžiningą daikto užvaldymą, valdymas negali būti laikomas teisėtu, todėl teismas pareiškėjo pareiškimą atmeta ir šiuo pagrindu.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, vertindamas nurodytą norminį reguliavimą, sprendžia pareiškėjos pareiškimą atmesti, nenustačius visų nuosavybės teisės atsiradimo pagal įgyjamąją senatį pagrindų.

Iš pareiškėjos valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos G. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , patalpas 1-1, (duomenys neskelbtini) m², įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.

Priteisti iš G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 36,93 Eur (trisdešimt šešis eurus 93 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.