- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- 1S-257-348/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15735-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. gynėjo advokato Raimundo Gargaso skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo advokato Raimundo Gargaso skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d., pabaiga – 2023 m. balandžio 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarimą motyvavo tuo, jog nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistojo gynėjas pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, tačiau teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundą, pritarė Komisijos nutarime išdėstytoms aplinkybėms ir sprendė, kad nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu tam tikrose vietose keitėsi teigiama linkme, tačiau vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, dar negalima. Apylinkės teismas nurodė, kad nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma dar neleidžia konstatuoti jo akivaizdžios pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis A. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį.
Šalies argumentai
5. Skundu apygardos teismui nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Raimundas Gargasas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – nuteistojo gynėjo skundą tenkinti, panaikinti Komisijos 2022 m. kovo 16 d. nutarimą ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Gynėjas nurodo, kad apkaltinamąjį nuosprendį A. K. priėmęs teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į jo asmenybę iki nusikaltimo padarymo ir po jo, todėl mano, kad Komisijos yra apylinkės teismo papildomas šių duomenų vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra baudimas už tą patį antrą kartą. Skunde taip pat kritikuojami Komisijos motyvai dėl administracinių teisės pažeidimų būnant laisvėje, taip pat dėl drausminių nuobaudų laisvės atėmimo vietoje, kurios jau negalioja ir pažymi, kad tokis vertinimas nepagrįstas, priešingu atveju jokiam nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos apskritai negalėtų būti taikomas. Nurodoma, kad nuteistasis yra pasitaisęs ir persiauklėjęs, padaręs išvadas dėl savo praeities klaidų, būdamas laisvėje dirbo ir prisidėjo prie savo vaikų išlaikymo, ko, anot gynėjo, daryti laisvės atėmimo vietoje neturi galimybės. Šių aplinkybių kontekste nurodo, kad yra visos sąlygos taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. K.. Nuteistojo gynėjas taip pat prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo A. K. gynėjo Raimundo Gargaso skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. gynėjo Raimundo Gargaso skundas atmetamas.
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu, nustatė, kad apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas, be kita ko, prašo, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo, o kitais atvejais – gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad aukštesniajam teismui, nagrinėjančiam skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, kuriuo neprašoma bloginti proceso dalyvio padėties, paliekama diskrecijos teisė pasirinkti, ar skundo nagrinėjimui tikslinga rengti teismo posėdį, į jį kviesti proceso dalyvius ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar ne. Svarbu pažymėti ir tai, kad baudžiamasis įstatymas jokių sąlygų ar pagrindų, kuriems esant teismas privalo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, nenumato. Tai išskirtinė aukštesniojo teismo kompetencija. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jų kontekste susipažinus su nuteistojo gynėjo skundu, jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant pateiktas skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, rengiant teismo posėdį ir į jį kviečiant proceso dalyvius, nenustatyta. Visi Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties apskundimo motyvai aiškiai pateikti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Raimundo Gargaso skunde, todėl nuteistojo gynėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netikslinga, šis nuteistojo gynėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis A. K. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taip pat skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra tam tikrų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų – atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokosi ir siekia išmokti plytelių klojėjo specialybei reikalingų žinių. Teigiamai A. K. elgesį apibūdina ir tai, kad jis aktyviai ir noriai dalyvauja užimtumo priemonėse, dalyvavo ir baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ bei nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo programą, Teisinio ir socialinio švietimo programą dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Tik tu ir aš“, taip pat į problemų sprendimą orientuotoje trumpalaikės terapijos programoje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atliekant nuteistojo vertinimą taip pat buvo nustatyta, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį yra vieną kartą skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nesitapatina su kalėjimų subkultūrai būdingomis nuostatomis, stengiasi nuo jų atsiriboti, diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis A. K. savo elgesį koreguoja teigiama linkme. Šios teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu A. K. jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir kad savo elgesiu jau įrodė, jog toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
11. Iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, kad Komisijai nuteistasis pristatomas nebe pirmą kartą. Pirmojo vertinimu metu taip pat buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo A. K. atžvilgiu, kadangi jis buvo priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, be to, buvo nustatyti ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti. Nagrinėjamu atveju, iš 2022 m. vasario 23 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. rizika kito elgesio gyvenimo sąlygų bei išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityse. Tačiau net ir įvertinus tai, kad minėtose pakartotinį nusikalstamą elgesį didinančiose srityse buvo tam tikri pokyčiai, nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis tik ir šiuo metu yra priskiriama vidutinei. Tokiu atveju, būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtas elgesio normas, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklų laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, kad nuteistasis pasitaisė, kad jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia iš laikytis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.
12. Vertinamu atveju nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami net 9 riziką nusikalti pakarotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai, iš kurių didžioji dalis (šeši) yra dinaminiai, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo požiūrio pokyčių: nestabili darbinė patirtis, impulsyvus elgesys, negebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmes, sunkumai suprantant kitų požiūrį, dažnai klaidingas kitų veiksmų ir ketinimų interpretavimas. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Bylos duomenimis bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityviame užimtume, socialinės reabilitacijos programose, tačiau su nuteistojo nuostatomis, mąstymu, požiūriu, darbinės veiklos sunkumais susijusių, riziką nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad dalyvavimas užsiėmimuose reikšmingos įtakos pozityviems pokyčiams, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, neturėjo.
13. Analizuojant nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio analizė nėra itin gili, jis nėra linkęs kritiškai įvertinti savo poelgių, analizuojant nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį pastebima kad jam yra būdingas impulsyvumas, tolesnių savo elgesio pasekmių neįvertinimas: orientavimasis į tuometinio tikslo siekimą, nepasimokymas iš ankstesnės savo kriminalinės veiklos. Nuteistasis nusikalsdavo orientuodamasis į tiesioginį atlygį, ignoruodamas galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes sau ir kitiems asmenims, tikėdavo savo sėkme. Be to, nuteistasis stokoja siekio objektyviai analizuoti savo gyvenimo situaciją bei išskirti probleminis sritis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis vis dar nesugeba kritiškai įvertinti savo teisei priešingo elgesio, o tai neabejotinai gali paskatinti jį ir vėl nusikalsti. Konstatuojant šią išvadą atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis nebe pirmą kartą (teistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiais), be to, jis teistas ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Ankstesni jo teistumai patvirtina, kad nuteistasis nedaro išvadų ir nebando keisti savo nusikalstamo elgesio. Priešingai, analogiškų nusikalstamų veikų darymas tik patvirtina, jog narkotinių medžiagų platinimas buvo jo pragyvenimo šaltinis, o tai patvirtina ir jo menka darbinė patirtis. Sprendžiant klausimą ar nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą itin svarbu ir tai, kad nuteistajam jau anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nors dalį lygtinio paleidimo laikotarpio jis išbuvo be pažeidimų, tačiau paskirtos priežiūros pradžioje laikotarpiu pažeidė nustatytus reikalavimus. Be to, nuteistasis 2018 m. gegužės 2 d. buvo išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro, tačiau akivaizdu, kad ilgesnį laikotarpį išlaikyti teigiamą elgesį jam nepavyko ir nepraėjus nei metams laiko nuo bausmės atlikimo jis vėl padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam taip pat buvo taikoma ir kita lygtinio paleidimo institutui alternatyvi bausmė – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau konstatuotina, kad visos šios aplinkybės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta.
14. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir kitos su dinaminiais kriminogeniniais veiksniais susijusios ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodomos aplinkybės. O būtent, nors asmens byloje yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad lygtinio paleidimo atveju A. K. minėtoje įmonėje bus įdarbintas, o galimybė įsidarbinti nurodytas kaip apsauginis veiksnys, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad, kaip jau buvo minėta, nuteistojo darbinė patirtis iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo buvo menka, o nuteistojo padaryta nusikalstama veika susijusi su finansinės naudos siekimu. Tai, kad asmens byloje yra pateikta pažyma apie nuteistojo galimą įdarbinimą negarantuoja, jog nuteistasis iš teisų bus įdarbintas. Juo labiau, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje nuteistasis nerodo itin didelio suinteresuotumo dirbti. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis pateikė prašymą būti įdarbintu, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad prašymą dėl jo įdarbinimo nuteistasis tik 2021 m. gegužės mėnesį, t. y. likus keliems mėnesiams iki jo galimo svarstymo Komisijoje ir praėjus beveik metams nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo siekis įsidarbinti nebuvo nuoširdus, labiau nulemtas asmeninių siekių, t. y. lygtinio paleidimo jo atžvilgiu taikymo, juo labiau, kad praėjus daugiau nei metams laiko nuteistasis pakartotinio prašymo dėl jo įdarbinimo nepateikė, o tai rodo jo menką motyvaciją dirbti ir piniginių lėšų pragyvenimui gauti tik teisėtais būdais.
15. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors nuteistasis už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvo vieną kartą skatintas, tačiau negalima ignoruoti ir fakto, jog jis du kartus buvo baustas už pataisos įstaigos namų tvarkos ir taisyklių režimo reikalavimų nesilaikymą. Nors šios nuobaudos nebegalioja, tačiau neabejotinai patvirtina, jog net ir būdamas struktūrizuotoje įstaigoje nuteistasis vis tik negeba laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų. O tai, vertinant kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu jam taikoma probacija pasieks savo tikslą.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą A. K. charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo gynėjo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
17. Kauno apygardos teisme 2022 m. gegužės 9 d. iš Alytaus pataisos namų buvo gauta pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir pasktinimus. Iš minėtos pažymos matyti, kad nuteistasis 2022 m. balandžio 20 už nepriekaištingą elgesį buvo paskatintas skiriant jam vieną papildomą pasimatymą. Tačiau teisėjų kolegija papildomai pateiktų duomenų nevertina, kadangi šis paskatinimas buvo gautas jau po Komisijos nutarimo bei skundžiamos nutarties priėmimo dienos, kas reiškia, kad priimant ankstesnius procesinius sprendimus šios aplinkybės neegzistavo ir nebuvo įvertintos nei Komisijos, nei skundžiamą nutartį priėmusio apylinkės teismo. Todėl šių duomenų nevertina ir skundą nagrinėjants aukštesnysis teismas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. K. gynėjo advokato Raimundo Gargaso skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.