Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos importuotų trąšų NPK 30:4:4 klasifikavimo, t. y., ar ši prekė turi būti klasifikuojama deklaruotu TARIC kodu 3105 20 10 90, ar muitinės nustatytu TARIC kodu 3105 20 10 50.

Nustatyta, kad pareiškėja importavo trąšas pateiktomis muitinėmis deklaracijomis: 2017-03-04 deklaracija Nr. 7L110053822147692 pagal 2017-02-22 sąskaitą Nr. 11-2093 ir 2017-09-24 deklaracija Nr. 7L110053822024382 pagal 2017-09-18 sąskaitą Nr. 11-2626. Pardavėjas PAO „(duomenys neskelbtini)“ prekių kokybės sertifikatais pareiškėjai prekių sudėtį nurodė kaip trąšas NPK 30-4-4, kurių sudėtį sudarė azoto masės dalis 30 %, fosforo pentoksido (P₂O₅) 4 %, kalio oksido (K₂O) 4 %. Trąšų NPK 30-4-4 sudėtį sudarė amonio nitrato (amonio salietros) trąšų ((NH₄)(NO₃)) ir NPK 16-16-16 mišinys, sudarytas iš dviejų rūšių trąšų granulių. Pareiškėja importuotas prekes importo deklaracijose deklaravo prekių TARIC kodais 3105 20 10 90 ir 3105 20 90 00 kaip „kitas trąšas“. Nė vienas iš kitų klasifikacijoje nurodytų kodų neatitiko prekių sudėties tiksliau. Tokį klasifikavimą ir muito normą nustatė Komisijos įgyvendinimo 2016-10-06 reglamento (ES) 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedo 6 dalis.

Kauno teritorinė muitinė 2018 m. kovo mėn. atlikusi pareiškėjos importuotų trąšų patikrinimą už 2017 m. 2018-03-22 mėginių paėmimo protokolais paėmė tris trąšų mėginius: Nr. 18KM320417, 18KM320419 ir 18KM320420 (Komisijos byla, l. 52-57). Muitinės laboratorija 2018-05-15 surašė Muitinės laboratorijos 2018-05-15 tyrimo protokolus Nr. 18MLT0868, Nr. 18MLT0870 ir Nr. 18MLT0871 (Komisijos byla, l. 58-60). Muitinės laboratorija nustatė, kad „tyrimui pateiktų granuliuotų sumaišytų azoto, fosforo, kalio trąšų NPK 30:4:4, kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, o sudėtyje esantis amonio nitratas sudaro daugiau kaip 80 proc. masės <...>, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅, ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 6 proc. masės ar daugiau, bet ne mažiau kaip 9 proc. masės, ir gabenamų nesupakuoto į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg, rekomenduojamas TARIC kodas 3105 20 10 50“ (Komisijos byla, l. 52-57).

Pareiškėjai Kauno teritorinės muitinės Ataskaitą apskundus centriniam mokesčių administratoriui, Muitinės departamentas 2018-11-12 Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė ir patvirtino Muitinės Ataskaitą.

Centrinio mokesčių administratoriaus Sprendimą pareiškėja apskundė Komisijai, tačiau Komisija 2021-01-14 Sprendimu patvirtino Departamento Sprendimą ir neatleido pareiškėjos nuo 40 434 Eur baudos mokėjimo.

Atsakovas mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nuosekliai laikosi pozicijos, jog patikimo ir oficialiai patvirtinto tyrimo metodo nustatyti amonio nitrato kiekiui nėra, todėl šios medžiagos kiekį Muitinės laboratorija nustatė ne tyrimo, o skaičiavimo būdu, t. y. vadovaudamasi 2005-06-21 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 945/2005, numatančiu prezumpciją dėl amonio nitrato kiekio nustatymo trąšose. Taip pat pažymi, jog tiek Muitinės laboratorijos atlikti tyrimai, tiek ir pareiškėjos pateiktos nepriklausomos laboratorijos – UAB „I. K.“ išvados patvirtina, jog ginčo dėl trąšų NPK 30-4-4 sudėties, t. y. dėl azoto, fosforo ir kalio kiekių minėtose trąšose, nėra.

Teismas, įvertinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, ginčijamų sprendimų turinius, proceso šalių argumentus išdėstytus procesiniuose dokumentuose, pateiktus dokumentus, proceso šalių atstovų teismo posėdyje išdėstytus argumentus ginčo klausimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad ginče aptariama pareiškėjos importuota prekė – amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4 atsakovo buvo teisingai klasifikuota TARIC kodu 3105 20 10 50, dėl to pareiškėjai pagrįstai papildomai apskaičiuoti mokėtini importo PVM bei galutinis antidempingo muitas ir su jais susijusios sumos.

Europos Sąjungos Teisingumo teismas (toliau – ir ESTT), išnagrinėjęs Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 8 d. sprendimu pateiktą prašymą dėl SESV 267 straipsnio taikymo, importuotoms AB „Linas Agro“ amonio nitrato trąšoms, byloje Nr. C-117/19, 2020 m. spalio 15 d. sprendimu nusprendė, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas, 1 straipsnis, siejamas su 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį, 20–23 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 % masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 % masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 %, ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip.

Pagal Europos Sąjungos muitinės kodekso 56 ir 57 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, mokėtinas importo ir eksporto muitas nustatomas vadovaujantis Bendruoju muitų tarifu, taikant Bendrąjį muitų tarifą, o prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymas. Kombinuotoji nomenklatūra (toliau – ir KN) buvo patvirtinta 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr.2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. Kombinuotoji nomenklatūra kasmet atnaujinama, įtvirtinama minėto reglamento I priede ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiame leidinyje. Todėl prekių klasifikavimas atitinkamoje KN pozicijoje yra teisės akto taikymas. Šiuo atveju pareiškėja 2017 metais importavo amonio-nitrato trąšas, todėl ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr.2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr.2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (toliau — ir Reglamentas Nr.2016/1821), taip pat 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr.999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas.

Vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr.2016/1821, pirmos dalies preliminarių nuostatų bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių ir subpozicijų pastabomis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis bei kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 % sauso bevandenio produkto masės klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje, o kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 6 % masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 % masės klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu.

Iš byloje esančių Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų rezultatų (Komisijos byla, l. 52-57) aiškiai matyti, kad tyrimui pateiktų granuliuotų sumaišytų azoto, fosforo, kalio trąšų NPK 30:4:4, kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 % sauso bevandenio produkto masės, o sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės (atlikus tyrimus ir skaičiavimus 83 %), o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 6 % masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 % masės, rekomenduojamas TARIC kodas yra 3105 20 10 50. Muitinės laboratorija, atliktų tyrimų pagrindu 2018-05-17 surašė prekės klasifikavimo aktus Nr. 18K0170, Nr. 18K0171 ir Nr. 18K0172 ir pažymėjo, kad tyrimui pateiktos sumaišytos, sausos trąšos NPK 30:4:4 (azoto, fosforo, kalio trąšos). Tai baltai-gelsvos spalvos, sferos formos, dauguma – 2-3 mm skersmens, sausos, birios granulės, su dalimi pilkšvai-rusvos šviesios spalvos granulėmis. Baltai-gelsvos spalvos granulės mišinyje sudaro apie 75 % bendro produkto masės, o pilkšvai-rusvos spalvos granulės apie 25 % bendro produkto masės. <...> Nustatyta, kad tiriamų trąšų sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės (atlikus tyrimus ir skaičiavimus 83 %), o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro ne mažiau 8 % masės. Remiantis atliktais skaičiavimais, granuliuotų sumaišytų azoto-fosforo-kalio trąšų NPK 30:4:4, kurių sudėtyje azotas sudaro daugiau kaip 10 % sauso bevandenio produkto masės, o amonio nitrato kiekis sudaro 83 % masės, fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro ne mažiau 8 % masės, TARIC kodas yra 3105 20 10 50 (Komisijos byla, l. 58-60).

Be to, remiantis pareiškėjos pateiktu dokumentu - techninėmis sąlygomis 2189-104-00203815-2006, kurios taikomos sudėtinėms sausoms trąšoms, gaunamoms mechaniniu būdu sumaišius paruoštas granuliuotas trąšas, skirtas naudoti žemės ūkyje. Pagal nustatytus sutartinius žymėjimus pareiškėjos importuotos trąšos NPK 30:4:4 reiškia: NPK - azotas-fosforas-kalis; 30:4:4 - maistinių medžiagų kiekis. Pagal muitinio įforminimo metu pateiktą prekių kokybės sertifikatą nustatyta, kad importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka technines sąlygas 2189-104-00203815-2006 ir jose esantis azotas sudaro 30 % masės, fosforas - 4 %, kalis - 4 %. Taigi, esant neginčijamiems įrodymams, kad ginčo prekėje azoto kiekis sudaro 30 % masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1,), t. y. didesnis kaip 28 %, o fosforas ir kalis sudaro po 4 % masės, konstatuotina, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 % masės.

Teismui įvertinus ESTT priimtą prejudicinį sprendimą byloje Nr. C-117/19, ginčijamų sprendimų turinius, pareiškėjos pateiktus dokumentus, paaiškinimus, Muitinės laboratorijos ataskaitas, matyti, kad pareiškėjos laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 importuotos ir deklaruotos prekės – amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4, turi būti klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu, joms turi būti taikoma 6,5 % trečiųjų šalių importo muito norma ir vadovaujantis Reglamentu Nr. 999/2014, Rusijos kilmės prekėms klasifikuojamoms šiuo kodu, kurių gamintojas yra Rusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, deklaruotinas papildomas kodas A999 bei taikytinas 42,83 Eur/1000 kg galutinis antidempingo muitas.

Pareiškėjos teigimu, importuotos prekės – amonio-nitrato trąšos neturi būti klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu, nes tai, jos teigimu, paneigia pateiktas gamintojo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2018-03-29 raštas Nr. 11-755, taip pat UAB „I. K.“ ir Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros atlikti laboratoriniai tyrimai, kurie patvirtina, kad NPK 30:4:4 trąšų sudėtyje esantis amonio nitratas nesudaro daugiau (neviršija) 80 % bendros produkto masės, todėl tikrinamų NPK 30:4:4 trąšų TARIC kodas neturėtų būti keičiamas.

Teismas nesutinka su šiais pareiškėjos teiginiais, kad jos pateikti įrodymai paneigia atsakovo išvadas.

Pažymėtina, jog Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės) 15 punktas nustato, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. LVAT praktikoje, kuri yra suformuota dėl analogiškos, tačiau nuo 2016 m. gruodžio 10 d. netekusios galios Taisyklių 6 punkte įtvirtintos nuostatos (neteko galios Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224), yra pažymėta, kad atsižvelgiant į Muitinės laboratorijos tyrimų protokolo vertinimo įrodinėjimo procese specifiką, nenustačius teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis toks protokolas galėtų būti pripažintas neteisėtu įrodymu, eliminuojančiu galimybę teismui juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluota išvada dėl prekės klasifikavimo gali būti paneigta tik Taisyklių 6 punkte numatytu analogišku tyrimu (žr., pvz., LVAT 2012-02-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-218/2012).

Pagal LVAT jurisprudencijoje suformuluotą Taisyklių 6 punkto nuostatų aiškinimą, kuris galioja ir aiškinant Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktą bei atsižvelgiant ir į naujausią LVAT teismo praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjos pateikto UAB „I. K.“ 2018-08-07 tyrimo protokoluose (Komisijos byla, l. 91-123) nurodyti tyrimo metodai nepateikti kaip akredituoti pagal Biuro reikalavimus, nes nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad tyrimai minėtoje laboratorijoje atlikti akredituotais tyrimo metodais. Į bylą pateiktas UAB „I. K.“ akreditavimo pažymėjimas apie jos Cheminės analitinės laboratorijos atitiktį LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimams ir akreditaciją atlikti trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimus (Komisijos byla, b. l. 124) nepatvirtina šios institucijos kompetencijos atlikti trąšų tyrimus dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo (žr. LVAT 2021-11-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2885-968/2021).

Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktas KTU laboratorijos atliktas tyrimas taip pat nelaikytinas kompetentingos institucijos išvada, kuria būtų galima paneigti Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose suformuluotą išvadą dėl prekės klasifikavimo.

Pareiškėja taip pat teigia, kad jos pateiktas gamintojo bendrovės PAO „(duomenys neskelbtini)“ raštas (Komisijos byla, l. 149-151) patvirtina, jog jame pateikta informacija turi būti laikoma pakankamu įrodymu, paneigiančiu Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtintos prezumpcijos taikymą ginčo situacijoje. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjos teiginiais. Pažymėtina, jog šiame rašte pats ginčo trąšų gamintojas PAO „(duomenys neskelbtini)“, aprašydamas trąšų gamybos technologinį procesą nurodo, kad amonio nitrato NPK 16-16-16 trąšose yra 16,5 proc., bei toliau, sudėdamas amonio nitrato iš amonio salietros bei amonio nitratą iš azofoskos (trąšų NPK 16-16-16), apskaičiuoja vidutinį gryno amonio nitrato kiekį (kg vienai produkcijos tonai bei proc.) galutiniame šiame ginče aptariamame produkte – sudėtinėse trąšose NPK 30-4-4. Taigi, teismas pritaria Komisijos išvadai, jog vertinti šį įrodymą kaip patikimą pareiškėjai ginčijant Departamento Sprendime taikytą prezumpciją dėl amonio nitrato kiekio ginčo prekėse, nėra jokio pagrindo. Be to, ginčo byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos įsigytos prekės buvo tapačios: prekės pagamintos to paties gamintojo PAO „(duomenys neskelbtini)“ pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras (Techninės sąlygos 2189-104-00203815-2006), prekių pavadinimas bei jų aprašymas tiek pirkimo sąskaitose, tiek pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje yra identiški, vienoda prekės sudėtis nurodyta muitinio įforminimo metu pateiktuose gamintojo PAO „(duomenys neskelbtini)“ išduotuose kokybės sertifikatuose Nr. 6279, Nr. 6283, Nr. 6302. Pabrėžtina ir tai, jog ir LVAT savo praktikoje yra akcentavęs šias prekių tapatumo įrodinėjimo taisykles: „prekių tapatumą apsprendžia, visų pirma, duomenys apie prekių gamintoją, prekių pavadinimas, jų sudėtis, išvaizda. Šie duomenys gali būti nustatomi remiantis deklaranto pateikta informacija, dokumentais ir kitais duomenimis apie prekių importo arba eksporto operacijas, taip pat informacija apie vėlesnes prekybos operacijas su šiomis prekėmis“ (LVAT 2016-05-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-l81-438/2016). Šiuo atveju, pritartina atsakovo pozicijai, jog Komisija teisingai nurodė, kad nustatant ginčo prekių TARIC kodą ir priskiriant šias prekes galutinio antidempingo muito objektui pakankamas teisinis pagrindas yra Reglamento Nr. 999/2014 nuostatos bei Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtinta prezumpcija, o faktinis pagrindas - prekių gamintojo PAO „(duomenys neskelbtini)“ kokybės sertifikatuose, paaiškinimuose nurodyti duomenys apie maistinių medžiagų kiekį prekių sudėtyje. Dėl minėtos priežasties darytina išvada, jog, siekiant pagrįsti visomis importo deklaracijų, nurodytų Kauno teritorinės muitinės 2018-07-25 patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), importuotų ginčo prekių klasifikavimą TARIC kodu 3105 20 10 50 bei atitinkamai jų priskyrimą galutinio antidempingo muito objektui ir jų papildomą apmokestinimą, pagrįstai buvo vadovautasi ir taikyta šiame ginče aptariama prezumpcija.

Taip pat pareiškėja teigia, jog Komisija neatsižvelgė į jos argumentą, jog visoje Europos Sąjungoje muitų teisės aktų normos taikomos vienodai. Be to, pareiškėjos poziciją dėl amonio nitrato kiekio ginčo prekėse patvirtina ir Latvijos Respublikos valstybės pajamų tarnybos atliktas tyrimas dėl SIA „(duomenys neskelbtini) Latvia“ importuotų trąšų. Su šiuo pareiškėjos argumentu taip pat nesutiktina bei pritartina Komisijos sprendime nurodytam motyvui, jog Latvijos Respublikos Valstybės pajamų tarnybos 2020-11-13 rašte Nr. P007-24.2/MP/11190 išdėstytos išvados įtakos nagrinėjamam ginčui neturi, kadangi minėtame rašte buvo aptartas kitos prekės - trąšų NPK 29-5-5 klasifikavimo teisingumo klausimas.

Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad minima amonio nitrato kiekio apskaičiavimo prezumpcija apskritai nėra nenuginčijama, t. y. ji gali būti nuginčijama, tai yra konstatavęs ir ESTT minėtoje byloje, tačiau teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog šioje byloje ji minėtą prezumpciją yra paneigusi, t. y. pateikusi įrodymus, kad amonio nitrato kiekis ginčo trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės. Be to, pažymėtina, jog ginčo nagrinėjimo metu nustatyta, kad patikimo ir oficialiai patvirtinto tyrimo metodo nustatyti amonio nitrato kiekiui nėra, todėl šios medžiagos kiekį Muitinės departamentas nustatė ne tyrimo, o skaičiavimo būdu.

Pritartina atsakovo argumentui, jog pareiškėjos pateikti dokumentai (eksporto deklaracija, sąskaitos faktūros, krovinio važtaraščiai) ir juose nurodytas prekės KN kodas jokios įpareigojančios ar privalomos vadovautis informacijos Lietuvos Respublikos muitinei neturi. Reikia pažymėti, kad pati pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, siekdama įsitikinti deklaruojamo ir mokestines prievoles sukeliančio TARIC kodo teisingumu, turėjo teisę kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos sprendimo išdavimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, paminėtą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, daro išvadą, jog pareiškėjos ginčijama Muitinės 2018-07-25 Patikrinimo ataskaita, Departamento 2018-11-12 Sprendimas, kuriuo patvirtina ši Ataskaita, bei Komisijos 2021-01-14 Sprendimas, kuriuo patvirtintas Departamento 2018-11-12 Sprendimas, yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo Departamentui iš naujo įvertinti aplinkybes, susijusias su 40 434 Eur baudos skyrimu.

Atmetus pareiškėjos skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.