Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-641-634-2014

Teisėjas Jonas Malinauskas Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00971-2013-5

2014 m. lapkričio 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, nuteistajai D. P., jos gynėjui advokatui Antanui Vincui Pilipčikui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažinta kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 1 d. ir nubausta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteista pagal BK 235 str. 1 d., už tai, kad apklausiama kaip liudytoja, davė melagingus parodymus šiomis aplinkybėmis:

apklausiama kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00048-11 D. P. 2011-08-04 davusi teisingus parodymus (kurie atitinka kitų liudytojų parodymams bei neprieštarauja rašytiniams bylos įrodymams), kad E. K. priėmė ją prekiauti „Ūkininkų turguje“ paukštienos gaminiais ir visą laikotarpį turėdama verslo liudijimą prekiavo E. ir A. K. tiekiama produkcija - atvėsinta paukštiena, už visus jos nusipirktus verslo liudijimus (patentus) E. K. pinigus jai grąžindavo ir sumokėdavo sveikatos draudimo įmokas taip pat nupirko kasos aparatą bei mokėjo kitus reikalingus mokesčius arba kompensuodavo jai sumokėtus pinigus, kad ji galėtų prekiauti turguje. Kiekvieną arba kas antrą dieną visus pinigus už parduotą produkciją ji atiduodavo V. J., dirbusiam pas K., arba A. K. baigus darbą. Suprekiaudavo daugiausia penktadieniais ir šeštadieniais – iki 500 Lt. Paprastomis dienomis nuo 100 iki 200 Lt. Už kiekvieną dirbtą dieną jai buvo mokama apie 35 Lt. Per savaitę ji gaudavo ne mažesnį nei 220 Lt atlyginimą.

2012-12-05 nuo 09.35 iki 10.40 val., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, esančiame adresu S. D. ir S. G. g. 2B Alytaus m., D. P., papildomai apklausiama kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr.06-1-00048-11 ir pasirašiusi įspėjimą dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, (nuo 2012-03-29 įsidarbinusi UAB (duomenys neskelbtini) kurios vienintelė akcininkė ir direktorė yra E. K.), siekdama padėti E. K. ir A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl vykdytos neteisėtos ūkinės - komercinės veiklos ir sukčiavimo, davė melagingus parodymus nurodydama, kad Elei ir A. K. ji nedirbo, o dirbo sau pagal verslo liudijimą, ir E. K. bei A. K. nemokėjo jai jokio atlyginimo taip pat nemokėjo pinigų už jos verslo liudijimus, turgavietės mokesčio bei už kasos aparatą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios D. P. apeliacinis skundas tenkintinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas ir nuteistoji dėl šios nusikalstamos veikos išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

ji (E. K.) savo, bendrininko A. K. bei aukščiau paminėtų asmenų vardais iš Lietuvos įmonių: (duomenys neskelbtini) užsakinėjo (mėsos) skerdieną, paukštieną, mėsos gaminius, savo ir bendrininko A. K. piniginėmis lėšomis apmokėjo už juos tiekėjams, ji kartu su bendrininku A. K. organizavo ir vykdė įsigytų (mėsos) skerdienos, paukštienos, mėsos gaminių pristatymą (duomenys neskelbtini) ir Ūkininkų turgavietėse dirbusioms moterims, ji (E. K.) - A. M. ir D. M., tuo pat metu bendrininkas A. K. - V. T., R. K., R. J., V. M., O. G., I. S. ir D. P., savo ir bendrininko A. K. piniginėmis lėšomis apmokėjo jiems dirbančioms moterims už verslo liudijimus „prekyba prekyvietėse, suteikiančius teisę verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba (įeina į EVRK klases – 47.81, 47.82, 47.89, 47.99), kad pastarosios galėtų tariamai savo vardu vykdyti prekybą, ji (E. K.) - A. M., D. M., R. K., R. J., O. G. ir I. S., bendrininkas A. K. - D. P., savo ir bendrininko A. K. piniginėmis lėšomis ji (E. K.) apmokėjo jiems dirbusių moterų privalomo sveikatos draudimo įmokas už A. M. ir D. P., savo ir bendrininko A. K. piniginėmis lėšomis ji (E. K.) išnuomojo D. P. prekybos vietą Ūkininkų turgavietėje bei O. G. prekybos vietą (duomenys neskelbtini) turgavietėje, už savo ir bendrininko A. K. pinigines lėšas nupirko jiems dirbančioms moterims kasos aparatus, ji (E. K.) – D. P. ir R. K., o bendrininkas A. K. už įgytą kasos aparatą V. T. atidavė 1 000 Lt, taip pat ji (E. K.) kartu su bendrininku A. K. organizavo ir vykdė gautų pinigų už parduotų (mėsos) skerdienos, paukštienos, mėsos gaminių paėmimą iš (duomenys neskelbtini) ir Ūkininkų turgavietėse jiems dirbusių moterų, ji (E. K.) - iš R. K., I. S. ir D. M., tuo pat metu bendrininkas A. K. – iš A. M., V. T., R. J., V. M., O. G., D. P., ji (E. K.) kartu su bendrininku A. K. organizavo ir vykdė darbo užmokesčio mokėjimą (duomenys neskelbtini) ir Ūkininkų turgavietėse jiems dirbusioms moterims, ji - R. K., R. J., I. S. ir D. M., tuo pat metu bendrininkas A. K. - A. M., V. T., V. M., O. G. ir D. P., ji (E. K.) bendrininkaudama su A. K., organizuodama, taip pat vykdydama pati ir per aukščiau paminėtus asmenis nuolatinę ir tęstinę veiklą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-08-04 gavo 759 149 Lt pajamų (pati E. K. - 150 987 Lt pajamų per kitus asmenis: bendrininką savo vyrą A. K. - 40 000 Lt pajamų, A. M. - 124 300 Lt pajamų, V. T. - 20 000 Lt pajamų, D. P. - 67 766 Lt pajamų, D. M. - 124 800 Lt pajamų, R. K. - 18 680 Lt pajamų, R. J. - 21 600 Lt pajamų, V. M. - 70 200 Lt pajamų, I. S. - 45 000 Lt pajamų, O. G. - 75 816 Lt pajamų), atitinkančių Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo mėn. 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2 straipsnio „Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos“ 5 d. reikalavimus „Atlygis – viskas, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios šalies.“, 6 d. reikalavimus „ekonominė veikla - veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno)“ 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ 1 d. reikalavimus „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.<...>“, pažeidė to paties įstatymo 71 straipsnio „Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju“ 1 d. reikalavimus „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, <...>“ bei 2 d. reikalavimus „Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 litų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 litų sumą, PVM neskaičiuojamas. <...>.“, tokiu būdu E. K., bendrininkaudama su savo vyru A. K., tyčia išskaidydama veiklą bei savo gaunamas pajamas, neįsiregistravusi PVM mokesčių mokėtojų registre, apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti - 110 309 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 5 859 Lt gyventojo pajamų mokesčio, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos surenkamąją sąskaitą įmokėti - 18 014 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 5 327 Lt privalomo sveikatos draudimo įmokų, iš viso 139 509 Lt mokesčių ir įmokų.

Be to, ji kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. padarymu, t.y. tuo, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-08-04, (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupėje su savo vyru A. K., veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą versliškai neteisėtu būdu gaminti mėsos gaminius bei juos neteisėtai realizuoti, pažeisdama LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. Nr. B1-527 įsakymo „Dėl maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“,4 d. 3 p. reikalavimus, kad „Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimas – apskričių, miestų ar rajonų valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų maisto tvarkymo subjektui suteikiama teisė užsiimti maisto tvarkymu, kuri patvirtinama išduodant dokumentą – Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą“, 4 p. reikalavimus, kad „Maisto tvarkymo subjekto registravimas – apskričių, miestų ar rajonų valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų maisto tvarkymo subjektui suteikiama teisė užsiimti maisto tvarkymu, kuri patvirtinama suteikiant atpažinimo numerį“, 5 d. reikalavimus, kad „Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą (toliau – pažymėjimas) privalo turėti visi maisto tvarkymo subjektai (toliau – subjektas): gamybos, prekybos, viešojo maitinimo įmonės, fiziniai asmenys, vykdantys maisto tvarkymą pagal verslo liudijimus, pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymas, fiziniai asmenys, užsiregistravę Valstybinėje mokesčių inspekcijoje“, 2000 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jog „Į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas“, 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus, jog „tvarkyti maistą leidžiama tik pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus maisto higienos, visuomenės sveikatos, veterinarijos bei aplinkos apsaugos reikalavimus, turint higienos ir technologijos reikalavimus atitinkančią įrangą“, 4 punkto reikalavimus, jog „tvarkyti maistą galima tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderinta tvarka patvirtintose maisto tvarkymo vietose, turinčiose nustatyta tvarka išduotus maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus“, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 01 d. įsakymo Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 2 punkto reikalavimus, jog „Teikiamas į rinką maistas turi būti pagamintas teisėtai, atitikti teisės aktų reikalavimus bei deklaruojamus standartus. Viešojo maitinimo įmonėse realizuojami patiekalai, kulinarijos, konditerijos gaminiai turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir turi būti pagaminti pagal įmonėje patvirtintas receptūras, technologinius aprašymus arba nustatyta tvarka patvirtintus standartus.“, neturėdama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. Nr. B1-527 įsakymu „Dėl maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“ nustatyta tvarka išduoto Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo maisto tvarkymui – mėsos gaminių gamybai bei bendrininkaujant su A. K. pagamintų mėsos gaminių prekybai, neužsiregistravusi Alytaus valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje kaip maisto tvarkymo subjektas, neturėdama teisės užsiimti maisto tvarkymu, neturėdama patvirtinto suteikto atpažinimo numerio ir žinodama Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas dėl reikalavimų maisto gamybai teikiamai rinkai, bendrininkaudama su A. K. iš Lietuvos tiekėjų įgijo skerdienos, bendrininkas A. K., tęsdamas iš anksto aptartą nusikalstamos veiklos planą, skerdieną atgabeno į bendrininkų namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje įrengtą nelegalų mėsos cechą, kur bendrininkas A. K. sukapojo skerdieną, ir ji (E. K.) kartu su bendrininku A. K. naudodama mėsos gaminimo įrenginius - pramoninę mėsmalę „Berhel“ AFN 42/79, pramoninę mėsos maišyklę, du mėsos kimštuvus, du pjaustymo stalus ir svarstykles MASSA-K 142974, sistemingai ir nuolat (ne mažiau kaip tris kartus) neteisėtai gamino mėsos gaminius – sūdytus ir rūkytus kumpius, šonines, lašinius ir nugarines, parūkytas ir vytintas dešreles, bendrininkui A. K. gaminius rūkykloje išrūkius ir pagamintus mėsos gaminius pristačius į UAB (duomenys neskelbtini) turgavietę, esančią (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) Ūkininkų turgavietę, esančią (duomenys neskelbtini), bendrininkai E. ir A. K. patys bei pasinaudodami kitų asmenų – A. M., V. T., D. P., D. M., R. K., R. J., V. M., I. S. ir O. G. vardais, sistemingai ir nuolat (ne mažiau kaip tris kartus) neteisėtai realizavo - parduodami (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) Ūkininkų turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), be to bendrininkai E. ir A. K. neteisėtai pagamino 449,9 kg mėsos gaminių, tačiau jų nerealizavo dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, neteisėtai pagaminti 449,9 kg mėsos gaminiai 2011 m. rugpjūčio 03 d. 16 val. 30 min. kratos metu buvo surasti, paimti ir pagal Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) 2004-04-29 Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos VI skyriaus reikalavimus 2011-08-18 sunaikinti, tokiu būdu E. K. versliškai neteisėtu būdu vertėsi ūkine ir komercine veikla.

Iš esmės analogiški kaltinimai minėtoje byloje yra pareikšti ir A. K.. Byla pirmosios instancijos teisme neišnagrinėta.

Susipažinus su aukščiau nurodytais kaltinimais, kyla klausimas, ar apeliantei D. P. apklausos metu nebuvo kilusi vertimo duoti parodymus apie savo veiksmus, galinčius užtraukti atsakomybę, situacija, kadangi E. ir A. K. pateiktuose kaltinimuose aiškiai nurodyta, kad kaltinamieji galimai nusikalstamą veiklą vykdė ir per D. P.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, D. P. buvo pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 str. 1 d.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojas paprastai apklausiamas apie jam žinomus kitų asmenų veiksmus, kitas, nustatant tiesą byloje svarbias aplinkybes; parodymų dalyko nesudaro duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. Liudytojui negali būti užduodami klausimai, į kuriuos atsakius būtų gauti duomenys, galintys būti pagrindas reikšti įtarimus ar kaltinimus šiam proceso dalyviui. BPK 80 straipsnio 1 punkto prasme, asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, duomenys apie kurias galėtų būtų pagrindu vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje. Formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Todėl sprendžiant, ar tokia teisė nebuvo varžoma, atsižvelgtina ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius bylos duomenis (kasacinė byla Nr. 2K-168/2011).

Aukščiau minėti apklausų protokolai, E. ir A. K. pareikštų kaltinimų turinys, patvirtina, kad D. P. buvo apklausiama ne kaip neutralus asmuo apie jai žinomas aplinkybes, bet apie jos pačios veiksmus, t. y. jos vaidmenį E. ir A. K. vykdytoje veikloje, jos pačios galimai padarytus įstatymo pažeidimus.

E. ir A. K. pareikštų kaltinimų turinys leidžia manyti, kad faktiškai nuteistoji galėjo būti įtariama padarius nusikalstamas veikas ir kad ji pati apklausų metu turėjo pagrindą manyti, jog jos klausiama apie, tikėtina, jos nusikalstamus veiksmus. Tokią išvadą patvirtina ir jos atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės: betarpiškai prieš D. P. 2011-08-04 apklausą, jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu paimti buhalteriniai veiklos pagal verslo liudijimą ir kitokio pobūdžio dokumentai (t. 3, b. l. 62-65). Pažymėtina, kad buhalteriniai dokumentai iki šiol negrąžinti D. P., o yra prijungti prie baudžiamosios bylos, nagrinėjamos Alytaus rajono apylinkės teisme E. ir A. K. atžvilgiu. Iš karto po aukščiau minėtos apklausos iš D. P. buvo paimtas jos mobilaus ryšio telefonas (reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, t. 3, b. l. 71-72). Taigi tiek 2011-08-08, tiek 2012-12-05 apklausų metu D. P. turėjo realų pagrindą manyti, jog ji apklausiama ir dėl jos pačios padarytų galimai neteisėtų veikų.

BK 235 straipsnio, kuriame nustatyta baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą, 4 dalyje nurodyta, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. Pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą, 82 straipsnio 3 dalį, įtvirtinančius šią konstitucinę nuostatą, asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą. EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

BPK 80 str. 1 p. nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 str. 3 d. numatytus liudijimo ypatumus. Asmens sutikimas dėl tokios apklausos išreiškia jo procesinę valią dėl bendradarbiavimo su tyrimo institucijomis tiriant nusikalstamą veiką, kurios padaryme jis galimai dalyvavo, tačiau nepanaikina BPK 80 str. 1 p. numatytos aplinkybės, draudžiančios kaip liudytoją apklausti asmenį, galintį duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. P. 2011-08-04 2012-12-05 apklausų metu egzistavo vertimo duoti parodymus prieš save situacija, t. y., egzistavo BPK 80 str. 1 p. numatytas pagrindas, draudžiantis ją apklausti kaip liudytoją. Šis pažeidimas sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 235 str. 1 d.) taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Esant tokiai situacijai, t. y. esant negalimai baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 str. 1 d., D. P. parodymų, kurių pagrindu pareikšti kaltinimai, vertinti teisingumo požiūriu nėra prasmės, todėl kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Pažymėtina, kad aukščiau paminėtas principas, draudžiantis versti duoti parodymus prieš save, buvo pažeistas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – liudytojais apklausiant bei pagal BK 235 str. 1 d. įspėjant E. K. ir A. K. (t. 2, b. l. 148, 154-155). Atskirai pažymėtina ir tai, kad asmuo neturėtų būti teisiamas už melagingų parodymų davimą, jeigu byloje, kurioje buvo duoti melagingi parodymai, dar nepriimtas nuosprendis, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti, kurie parodymai melagingi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d. 1 p., 329 str. 1 p.,

nutaria:

Nuteistosios D. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendį, kuriuo D. P. pripažinta kalta pagal BK 235 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį – D. P. dėl kaltinimo pagal BK 235 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).