Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Genovaitės Ročienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje Š. K., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kauno r., teista 2017-11-06 Kauno apylinkė teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams, uždraudžiant vartoti alkoholinius gėrimus, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. K. 2023-01-21, apie 12.48 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Kauno r., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, valgymo šakute tyčia dūrė savo šeimos nariui – broliui M. K. į apatinę lūpą ir taip jam sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir parodė, kad 2023-01-21, apie 12.50 val., ji buvo namuose (duomenys neskelbtini) Kauno r. Ji gyvena su savo sugyventiniu J. ir savo broliu M.. M. gyvena pirmame aukšte, o jiedu su J. – antrame. Virtuvė jų yra viena pirmame aukšte. Tą dieną M. atėjėjo į virtuvę, kurioje ji darėsi valgyti, priėjo prie pečiaus, norėdamas jį pakurti. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl kokių priežasčių, ji nežino. Abu buvo neblaivūs. Ji tą dieną gėrė alkoholį su savo sugyventiniu. Konflikto metu ji griebė šakutę į dūrė M. į veidą. Kodėl taip darė, nežino. Nenorėjo jo sužeisti, buvo girta. Kaip pataikė M. į lūpą, nepastebėjo. Po to iš karto nuėjo į antrą aukštą. Kur padėjo šakutę, nežino. Viskas įvyko labai greitai, ji negali pasakyti kodėl taip pasielgė. Matė tik, kaip M. nuėjo į lauką. Kad M. kraujuoja, nematė. Anksčiau yra buvę konfliktų tarp jos ir brolio. Paskutinį kartą brolis trenkė jai į veidą, ir jis gavo viešųjų darbų bausmę bei turėjo lankytis probacijoje. Tarp jų yra buvę ne vieną kartą konfliktų, kai reikėjo kviesti policiją. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nenorėjo sužeisti ar kitaip sukelti fizinio skausmo savo broliui. Kaltas alkoholis, ji buvo išgėrusi, nesupranta, kaip galėjo taip pasielgti. Žada daugiau su broliu nekonfliktuoti, įsidarbinti ir nebevartoti alkoholinių gėrimų (b. l. 126-129).

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4) punktu, teismas išvardina pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas:

policijos registruojamų įvykių registro duomenys (b. l. 12-15), Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas (b. l. 25-27), įvykio vietos apžiūra (b. l. 16-24), daikto, turinčio reikšmės bylai nagrinėti, paimtos šakutės apžiūra (b. l. 37-43), nukentėjusio M. K. parodymai (b. l. 59-62), liudytojo J. D. parodymai (b. l. 28-30), pareigūno kūno kamera Nr. B0F1EC5F6F40 įvykio vietoje nufilmuoti vaizdo įrašai (b. l. 71-74).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios Š. K. kaltė yra visiškai įrodyta ir jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 138-140).

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamosios padaryta veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji administracine tvarka bausta 5 kartus per 5 metus (b. l. 107-112), yra registruota psichiatrinių ligų įskaitoje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare gydėsi nuo 2014-06-16 iki 2014-06-23, diagnozė F10.4 (b. l. 94), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2023-02-08 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-177/2023 nurodyta, jog Š. K. skirti ambulatorinę teismo ekspertizę netikslinga (b. l. 99). Priklausomybės ligų įskaitoje neregistruota (b. l. 93).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su elgesį drausminančiais įpareigojimais.

Kadangi kaltinamoji kaltę pripažino, taikytinas BK 64¹ straipsnis, paskirtą bausmę mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o po to panaikintina.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, daiktiniai įrodymai – vatos tamponėlis su raudonos spalvos skysčiu, galimai kraujo ėminiu ir metalinė pilkos spalvos šakutė (b. l. 44-46), sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Š. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti ją laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo metu neatlygintinai išdirbti 75 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per bausmės laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Š. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu neatlygintinai išdirbti 75 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per bausmės laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, daiktinius įrodymus – vatos tamponėlį su raudonos spalvos skysčiu, galimai kraujo ėminiu ir metalinę pilkos spalvos šakutę, sunaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ji turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.