Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančia krovinių vežimo sutarčių Nr. SM-07 (2006-01-04), Nr. SM-137 (2006-12-19) ir Nr. SM-182 (2007-12-18) 3.2.5 str. esančią sąlygą „užtikrinti, kad ekspedijuojant krovinius iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką, Latvijos Respubliką, Estijos Respubliką ir NVS šalis, kroviniai vagonuose būtų kraunami ir tvirtinami vadovaujantis SMGS 14 priedu. Jeigu tvirtinimo sąlygos nenumatytos SMGS 14 priede (nėra atitinkamų taisyklių skyrių), vadovaujantis taisyklėmis „Krovinių krovimo ir tvirtinimo techninėmis sąlygomis 1990 m.“; pripažinti niekine ir negaliojančia krovinių vežimo sutarčių Nr. SM-07 (2006-01-04), Nr. SM-137 (2006-12-19) ir Nr. SM-182 (2007-12-18) 3.2.10 str. esančią sąlygą „užtikrinti, kad siuntėjo pateikiami važtos dokumentai būtų pildomi griežtai laikantis SMGS ir CIM važtaraščio pildymo reikalavimų ir šios sutarties 3.2.11, 3.2.12, 3.2.13, 3.2.14 punktų“; priteisti iš atsakovo ieškovui be pagrindo įgytus 4 028,70 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad tarp šalių pasirašytos krovinių vežimo sutartys, pagal kurias atsakovas įsipareigojo priimti ir vežti ieškovo ekspedijuojamus krovinius Lietuvos Respublikos geležinkeliais. Vykdant sutartis pasitaikydavo atvejų, kai krovinys atvykstantis iš Zasnico-Mukrano stoties būdavo sustabdomas Draugystės stotyje (Klaipėda) dėl to, kad krovinys vagonuose buvo netinkamai pakrautas ir sutvirtintas nesilaikant SMGS susitarimo 14 priedo reikalavimų. Taip pat dėl to, kad CIM/SMGS važtaraščiai buvo netinkamai užpildyti, nepridėti arba pridėti netikslūs krovinio dokumentai. Kiekvienu atveju buvo surašomas Bendrasis aktas. Ieškovas nepripažįsta atsakovo reikalavimų ir mano, kad atsakovas neteisėtai reikalavo sumokėti 4 028,70 Lt. Ieškovo nuomone, Sutarties 3.2.5 str. ir 3.2.10 str. yra nesąžiningi, prieštaraujantys SMGS susitarimo 7 str., 11 str., CIM susitarimo 8 str., 15 str., Tarifo Nr. 6190.00 10.5 str., 15 str. ir 16 str., atsakovo yra nustatyti pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 9 str. 4 d., dėl ko yra negaliojantys. Nurodė, kad vadovaujantis CIM 13 str. ir Tarifo 16 str. atsakomybė už vežėjo patirtą žalą, dėl netinkamo krovinių pakrovimo ir tvirtinimo tenka Railion Deutschland AG, kadangi jis pagal Tarifą vadovauja minėtų darbų atlikimui. Ieškovas nėra Railion Deutschland AG agentas, dėl ko šios kompanijos atsakomybės primetimas ieškovui yra nesąžiningas ir neteisėtas. Krovinių vežimui 6 km atstumu nuo DFDS Lisco jūrų kelto iki Draugystės stoties (IKI CIM važtaraščio pakeitimo į SMGS) taip pat yra taikomas CIM režimas. Apie tai, kokie dokumentai pridedami, reikia įrašyti į CIM važtaraščio 9 skiltį; ar jie visi, ir teisingai įforminti, atsako siuntėjas. Sąlyga netaikyti ekspeditoriui atsakomybės už netinkamą dokumentų įforminimą yra imperatyvi tarptautinio susitarimo norma. Tarifas, SMGS ir CIM susitarimai nesukuria ieškovui prievolės mokėti už geležinkelio vagonų prastovas atsiradusias dėl siuntėjo Railion Deuchland AG, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4 027,70 Lt. Pateiktu dubliku ieškovas nesutiko su atsakovo atsiliepime išvardintais argumentais. Pažymėjo, kad atsakovas 4 028,70 Lt be pagrindo įgijo ne CMR ar SMGS konvencijų, bet ekspedijavimo sutarčių pagrindu. Minėtos konvencijos nenustato, ieškovo kaip ekspeditoriaus atsakomybės už kitų vežime dalyvaujančių geležinkelių ar/ir krovinio siuntėjo veiksmus, todėl šių konvencijų nuostatos reglamentuojančios ieškinio senatį netaikytinos. Ieškovas savo reikalavimą priteisti be pagrindo įgytas sumas kildina iš CK 6.237 str., todėl ieškiniui taikytina 10 m. senatis. Atsakovas, priėmęs krovinį vežti Draugystės stotyje pagal SMGS važtaraščius, yra pradinis, o ne tranzitinis geležinkelis, ieškovas daro išvadą, kad išlaidas, atsiradusias dėl netinkamo krovinio dokumentų įforminimo (SMGS 7 str.) vadovaujantis SMGS 12 str. 2 d. atsakovas turi išieškoti tiesiogiai iš krovinio siuntėjo, o ne iš ekspeditoriaus.

Šalies argumentai

Ieškovas sutarties 3.2.5 str. prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu tuo pagrindu, kad jis prieštarauja CIM susitarimo 8 str., 15 str., Tarifo 10.5 str., SMGS susitarimo 7 str., 11 str. ir vadovaujantis CK 1.80 str. Teismas konstatavo, jog ieškovas sutartimi prisiėmė atsakomybę ekspedijuojant krovinius iš Vokietijos užtikrinti, kad kroviniai vagonuose būtų kraunami ir tvirtinami vadovaujantis SMGS 14 priedu, ko reikalauja ir Tarifo 15 str. Ieškovas sutarties 3.2.1 punktu įsipareigojo informuoti krovinių siuntėjus apie krovinių vežimo Lietuvos geležinkeliais sąlygas ir krovinių važtos dokumentų pildymo tvarką. Sutartimi ieškovas su atsakovu susitarė, kad ieškovas užtikrins, kad kroviniai vagonuose būtų kraunami ir tvirtinami vadovaujantis SMGS 14 priedu. Tai, kad vagonų iškrovimui ir pakrovimui Zasnice-Mukrane vadovauja Railion Deutschland AG nepanaikina ekspeditoriaus – ieškovo, atsakomybės, nes jis kaip krovinio ekspeditorius ir siuntėjas galėjo reikalauti iš Railion Deutschland AG tinkamai vykdyti Tarifo reikalavimus ir tokiu būdu vykdyti sutartimi numatytą pareigą vežėjui – atsakovui. Railion Deutschland AG vadovavimas krovinio pakrovimui-iškrovimui nepanaikina siuntėjo atsakomybės pagal CIM 13 str. ir pagal sutarties 3.2.5 str. CIM 13 str. nenurodyta, kad šio straipsnio nuostatai negalioja Zasnico-Mukrano stotyje. Atsižvelgiat į tai teismas padarė išvadą, kad sutarties 3.2.5 straipsnis Vagonų siuntų vežimo geležinkelių ir keltų linija Zasnicas-Mukranas-Klaipėda tarifo Nr. 6190.00 15 ir 16 straipsniams neprieštarauja.

Šalies argumentai

Ieškovas teigia, kad pagal CIM susitarimo 8 str., 15 str., Tarifo 10.5 str., SMGS susitarimo 7 str., 11 str. ir CK 1.80 str. aktų reikalavimus, ne jis, o krovinio siuntėjas turi atsakyti vežėjui už dokumentų tinkamą pildymą, todėl sutarties 3.2.10 str. turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, nagrinėjamoje byloje vežimo sutartį su vežėju sudarė ekspeditorius, todėl padaryta išvada, kad ieškovas buvo krovinio siuntėju ir pagal jo nurodytas tarptautines konvencijas ir susitarimus bei sutartis turi atsakyti kaip krovinio siuntėjas. Sutarties 3.2.10 str., CIM susitarimo 8 str., 15 str., Tarifo 10.5 str., SMGS susitarimo 7 str., 11 str. neprieštarauja.

Šalies argumentai

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis sutarčių sąlygas, todėl šiuo atveju taikytinas bendras ieškinio senaties terminas.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-05-14 sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti pilnai; iš atsakovo apelianto naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutinka su teismo priimtu sprendimu, mano, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai vertino byloje pateiktą Sutartį ir netinkamai taikė atstovavimo santykius ir ekspeditoriaus atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus, taip pat neįvertino apelianto prievolių atsakovui atsiradimo momento, tuo pažeisdamas CPK 3 str. l d., 185 str., 270 str. 4 d.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nevertino Sutarčių 3.2.5 str. sąlygos prieštaravimo Tarifo 15 str., 16 str., netinkamai taikė CIM 13 str., tuo pažeidė CPK 3 str. l d., 185 str., 270 str. 4 d., todėl sprendimas dalyje dėl Sutarčių 3.2.5 str. sąlygos pripažinimo negaliojančia yra naikintinas CPK 330 str. pagrindu. Nurodo, jog teismas konstatavo, kad neatsižvelgiant į tai, kad vagonų iškrovimui ir pakrovimui Zasnico-Mukrano stotyje vadovauja Railion Deutchland AG (Tarifo 15 str., 16 str.), tai nepanaikina ekspeditoriaus – ieškovo, atsakomybės, nes jis kaip ekspeditorius ir siuntėjas galėjo reikalauti iš Railion Deutchland AG tinkamai vykdyti Tarifo reikalavimus ir tokiu būdu vykdyti sutarties 3.2.5 str. numatytą pareigą vežėjui – atsakovui, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad apelianto teisės ir pareigos kyla tik nuo SMGS važtaraščio surašymo momento. Apeliantas krovinį priima ekspedijuoti tik nuo Draugystės stoties, todėl visos pretenzijos dėl krovinio vežimo procedūrų pagal CIM važtaraštį iki Draugystės stoties, gali būti reiškiamos tik siuntėjui arba Railion Deutchland AG. Pažymi, kad tiek CIM, tiek SMGS važtaraščiai yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, kuris tuo pačiu patvirtina konkrečių šalių teises ir pareigas. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vertino Sutarčių 3.2.5 str. sąlygos teisėtumą CIM 13 str. aspektu. Pažymi, kad Tarifas, reglamentuojantis krovinių vežimą keltų linija Zasnicas-Mukranas-Klaipėda, nustato specialiąsias teisės normas, kurios yra taikomos kaip bendrųjų CIM sąlygų išimtis gabenant krovinius šia keltų linija. Tarifo „CIM specialiosios vežimo sąlygos“ skyriuje 15 str. ir 16 str., nustato krovinių pakrovimo Zasnico-Mukrano stotyje sąlygas, todėl jais, o ne CIM (B) priedo 13 str. būtina vadovautis nustatant šalių atsakomybę už krovinio pakrovimą. Nurodo, jog įvertinus Tarifo 6 ir 16 str. nuostatas, konstatuotina, kad siuntėjas pats ar per savo pasirinktus agentus neatlieka krovos darbų Zasnico-Mukrano stotyje ir teisės aktai siuntėjui nesuteikia galimybės pasirinkti krovimo darbus atliekančios kompanijos; šie darbai, tarp AB Lietuvos geležinkeliai ir Railion Deutchland AG pasirašytu susitarimu (Tarifas), yra priskirti išimtinai Railion Deutchland AG kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, kad kroviniai Zasnico-Mukrano stotyje yra pakraunami ir tvirtinami vadovaujant vežėjui ir vežėjas priima atlyginimą už krovinių perkrovimą, konstatuotina, kad CIM 13 str. nustatyta atsakomybė krovinio siuntėjui ir/ar ekspeditoriui yra netaikytina, o Tarifo 15 str. nustatyta prievolė krovinius pakrauti laikantis SMGS 14 priedo reikalavimų ir su tuo susijusi atsakomybė, tenka Railion Deutchland AG. Apelianto nuomone, teismo argumentas, kad teisiniais ekspeditoriaus (apelianto) atliekamais veiksmais vykdant ekspedijavimo sutartį, yra laikoma krovinio dokumentų įforminimas bei vežimo sutarčių sudarymas, o faktiniais - krovinio pakrovimo-iškrovimo darbai arba jų organizavimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis nurodytoms aplinkybėms, patvirtinančioms, kad faktiškai, pagal Tarifo nurodymus, krovimo darbai Zasnico-Mukrano stotyje atliekami vadovaujant Railion Deutchland AG ir susitarimas tarp krovinio siuntėjo ir Railion Deutchland AG (CIM 13 str.) yra sudaromas tiesiogiai, ekspeditoriui (apeliantui) nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, sutarčių 3.2.10 str. atsakovo nustatyta sąlyga, pagal kurią apeliantas privalo užtikrinti krovinio siuntėjo pateikiamų CIM/SMGS važtaraščių duomenų ir pridedamų dokumentų teisingumą bei pilnumą prieštarauja CIM susitarimo 8 str. 15 str., Tarifo Nr. 6190.00 10.5 str., SMGS susitarimo 7 str., 11 str., CK 2.133 str. todėl, vadovaujantis CK 1.80 str., Sutarties 3.2.10 str. sąlyga yra niekinė ir negaliojanti. Apelianto nuomone, nepagrįstas teismo argumentas, kad atsižvelgiant į tai, kad vežimo Sutartys buvo sudarytos tarp apelianto (ekspeditoriaus) ir atsakovo (vežėjo), darytina išvada, kad apeliantas ekspedijuodamas krovinius veikė kaip siuntėjas ir privalo atsakyti kaip siuntėjas. Sutarčių 3.2.11 p. nuostatos patvirtina, kad apeliantas, sudarydamas Sutartis su atsakovu ir jas vykdydamas, veikė išimtinai ekspeditoriaus įgaliojimų ribose. Atsakovui ši aplinkybė sutarčių sudarymo metu buvo žinoma. Pažymi, kad vadovaujantis CK 2.133 str. norma, kad apeliantas (ekspeditorius) perduodamas krovinio siuntėjo pateiktą krovinį vežti atsakovui (vežėjui) vis a vis sukuria krovinio siuntėjui teises ir pareigas prieš atsakovą (vežėją). Dėl šios priežasties apeliantas negali būti įpareigojamas atlyginti atsakovui išlaidas susijusias su siuntėjo pateiktų krovinio dokumentų teisingumu. Ekspeditoriaus atsakomybė už vežėjui pateikiamų dokumentų teisingumą SMGS susitarime kaip ir CIM susitarime bei Tarife nėra nustatyta. Ekspeditorius dažniausiai neturi realios galimybės kontroliuoti užpildyto važtaraščio ir pateikiamų dokumentų teisingumo ir pilnumo. Šiuos dokumentus pildo/keičia arba siuntėjas, arba geležinkelio kompanijos.