Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-01-24 · Civilinė byla Nr. e2-767-555/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-24
Bylos Nr.
e2-767-555/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00705-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai
Rasa Vilkelytė
Civilinė byla Nr. e2-767-555/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00705-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15; 3.1.7.6; 3.2.6.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,dalyvaujant ieškovo V. S. atstovei advokato padėjėjai Rasai Vilkelytei,atsakovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovėms Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 56-119, priteisti iš atsakovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau Pravieniškių PN-AK) 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad nuo 2002 m. serga psioraze (žvyneline). 2015 m. rugpjūčio 29 d. buvo sulaikytas ir pateko į Vokietijos kalėjimą. Kalinimo metu dėl ligos jam nekilo jokių rūpesčių, kadangi buvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos ir skiriamas reikalingas gydymas, t. y. ant kūno nebuvo jokių žvynelinės sukeltų odos pažeidimų. 2018 m. birželio 7 d. iš Vokietijos buvo pervežtas toliau atlikti bausmę į Lietuvą ir patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kur dėl netinkamų kalinimo sąlygų pastebėjo, kad ant odos pradėjo rastis žvynelinės pažeisti odos plotai. Dėl šios priežasties nedelsdamas kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo gydytojus su prašymu paskirti gydymą, kuris stabilizuotų jo ligą, tačiau buvo atsisakyta teikti gydymą bei nebuvo paskirti jokie vaistai nurodant priežastį, jog jis yra siunčiamas į Pravieniškių PN-AK, kur ir bus suteiktas gydymas. 2018 m. birželio 13 d. jis buvo pervežtas į Pravieniškių PN-AK ir iš karto kreipėsi į gydytoją, kuris apžiūrėjęs žvynelinės pažeistus jo kūno odos plotus, nedelsiant išsiuntė jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kurioje, apžiūrėtas gydytojo, sekančią dieną buvo gražintas į pataisos namus. Gydytojas skyrė tik vieną tūbelę (25 g) vaistų ir patikino, jog vaistų, kurie jam buvo skirti Vokietijos kalėjime, skirta nebus, kadangi yra nepakankamas įkalinimo įstaigų finansavimas. Liga plito žaibiškai, apimdama beveik visą jo kūną, t. y. apie 90 procentų. Ieškovas teigia, kad tam įtakos turėjo ir netinkamos kalinimo sąlygos, t. y. jam teko gyventi perpildytoje gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas visiškai neatitiko teisės aktuose numatyto gyvenamojo ploto; nebuvo suteikta galimybė naudotis dušu pagal poreikius, t. y. dušu galėjo naudotis tik vieną kartą per savaitę; be to, tekdavo naudotis bendru dušu, t. y. jį besimaudantį ir besirengiantį matydavo kiti nuteistieji, dėl kurių patyrė patyčias, ko pasėkoje jis jautė didelę gėdą ir pažeminimą. Ieškovas taip pat teigia, kad jis į gydytoją kreipėsi kas antrą dieną, tačiau nuo to gydymo kokybė nepasikeitė, nors gydytojai matė, kad liga labai stipriai progresuoja, pradėjo trūkinėti oda, atsirado stipriai kraujuojančios žaizdos (10 cm ilgio, plačios ir gilios). Į šią situaciją sureagavus pareigūnams, ieškovas buvo patalpintas į drausmės kamerų tipo patalpas, nors esant tokiai situacijai, ieškovas turėjo būti vežamas į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Dėl žiauraus elgesio su juo, nesuteikiant reikiamo ir tinkamo gydymo, ieškovas paskelbė bado streiką ir tris dienas visiškai atsisakė maisto bei buvo priverstas save susižaloti, tam, kad būtų pristatytas į medicinos įstaigą, vildamasis gauti reikiamus medikamentus ir tinkamą gydymą. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas buvo pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, kur jį apžiūrėję medikai nusistebėjo ir pasakė, kad taip „apleisti kūną yra nusikaltimas“. Tuomet suteikus būtiną medicinos pagalbą jis buvo gražintas atgal į pataisos namus bei patalpintas į drausmės kamerų tipo patalpas. Po šio įvykio gydytoja davė tik tūbelę tepalo, kuris jam buvo visiškai neveiksmingas. Dėl Pravieniškių PN-AK gydytojų kaltės ir neprofesionalumo įsisenėjusi liga progresavo. 2018 m. rugsėjo 7 d. vakare ieškovas buvo parvežtas į Pravieniškių PN-AK 1-ąjį sektorių, tačiau tuo laiku sveikatos priežiūros tarnybos gydytojų darbo laikas jau buvo pasibaigęs, per visą savaitgalį iki pat pirmadienio jam nebuvo skirti jokie vaistai. Nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. birželio 26 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje. Per šį laikotarpį jo subjektinė teisė į medicinos pagalbą buvo pažeista net 13 dienų, t. y. jam nebuvo suteiktas joks gydymas, nebuvo skirti medikamentai ligai gydyti. Jis kreipėsi į gydytojus, tačiau jo prašymai buvo ignoruojami, jam tinkamų vaistų skirta nebuvo. Jis sutiko pats įsigyti reikiamus vaistus, tačiau į šį prašymą taip pat nebuvo reaguojama, nebuvo ir suteiktas reikiamas gydymas. Ieškovas teigia, kad nurodytų veiksmų visuma (neveikimas) ne tik turi nusikalstamos veikos požymių, tačiau turi būti laikomi grubiu paciento teisių ir interesu pažeidimu, o gydytojų E. L. ir M. B. neveikimas vertinamas kaip atsisakymas gydyti pacientą. Ieškovas įrodinėja, kad jam būnant įkalinimo įstaigoje nebuvo suteiktas tinkamas gydymas, kaip tai numatė įstatymai, todėl buvo pažeista jo teisė gauti medicinos pagalbą, kadangi paskirtas gydymas visiškai netiko ligos atveju ir buvo sukelta didesnė įtampa nei būtina ir neišvengiama sulaikymo atveju, ko pasėkoje ieškovas patyrė fizines ir dvasines kančias, pablogėjo ieškovo socialinė adaptacija, pasunkėjo integracija į visuomenę. Ieškovas yra įsitikinęs, kad dėl neteisėtų laisvės atėmimo įstaigų sveikatos priežiūros specialistų veiksmų, jam buvo sukeltos nepakeliamos kančios, dėl kraujuojančių žaizdų jis kankinosi, buvo pažemintas orumas, patirti stiprūs dvasiniai išgyvenimai ir depresija. Šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. nustatytas žalos faktas ir žalos dydis, neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovas taip pat nurodo, kad jis 2019 m. sausio 7 d. pareiškimu dėl netinkamo sveikatos priežiūros suteikimo įkalinimo įstaigoje – Pravieniškių PN-AK bei žalos atlyginimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), kuri 2019 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 56-119 nusprendė, kad atlygintina žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugaus ieškovui Pravieniškių PN-AK nebuvo padaryta bei pareiškimo atlyginti neturtinę žalą netenkino.

Atsakovė Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau -Pravieniškių PN-AK) su ieškovo V. S. ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė nurodo, kad ieškovas į Pravieniškių PN-AK bausmės atlikimui buvo perkeltas 2018 m. birželio 15 d., į Komisiją ieškovas kreipėsi 2019 m. sausio 7 d. pareiškimu, kuris 2019 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 56-119 „Dėl V. S. pareiškimo“ išsamiai išnagrinėtas. Taigi, ginčo aktualus laikotarpis yra nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. sausio 7 d. Komisija sprendimu, kuris yra pripažįstamas kaip rašytinis įrodymas ir vertinamas kitų įrodymų visete, ieškovo prašymo atlyginti neturtinę žalą netenkino ir sprendė, kad atlygintina žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Pravieniškių PN-AK, nebuvo padaryta. Komisija rėmėsi medicininiais dokumentais, kvalifikuotos specialistės VšĮ Šeškinės gydytojos dermatovenerologės I. G. paaiškinimais. Atsakovė teigia, kad būtent ieškovas, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė, atsakovės vertinimu, nepreziumuojama ir ieškovo turi būti įrodinėjama, šią prezumpciją paneigus. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Priešingai, Komisijos sprendime konstatuoti faktai, pagrįsti medicininių dokumentų duomenimis, specialistės išvadomis, ir kurių buvimas bei tikrumas nekelia jokių abejonių, visiškai paneigia ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Ieškovo sveikatos istorijoje esantys įrašai taip pat patvirtina, kad ligos sukelti odos pažeidimai buvo atsiradę žymiai anksčiau, galimai Vokietijos kalėjime ar dar anksčiau. Ieškovas psoriaze (žvyneline) serga nuo 2002 m., tačiau nepateikė įrodymų apie nuo 2002 m. taikytą gydymą Vokietijos kalėjime, bei apie sveikatos būklę iki išvykimo iš Vokietijos kalėjimo. Atsakovė tokių duomenų taip pat neturi. Ieškovas neįrodė, kad jo sveikatos būklė išvykstant iš Vokietijos kalėjimo buvo gera, kad ligos požymių nesimatė, ir nepaneigė aplinkybės, kad ieškovo sveikatos būklei ir ligos progresavimui turėjo įtakos anksčiau taikytas netinkamas gydymas. Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie gretutines ligas, nors jo asmens sveikatos istorijoje yra duomenų apie jo galimą susirgimą hepatitu C. Šio susirgimo diagnozė nepaneigta, nes ieškovas atsisakė vykti tyrimams diagnozės patikslinimui. Ieškovas neįrodė, kad žvynelinės ligos sukeltoms pasekmėms turėjo reikšmingos įtakos ir gretutinė liga hepatitas C. Be to, neatmetama galimybė, kad odos pažeidimus galėjo sukelti padarytos gausybinės tatuiruotės, kurias ieškovas pasidarė savo valia. Be to, ieškovo asmens sveikatos istorijoje esantys įrašai patvirtina, kad ieškovą apžiūrėjo ir jo ligos būklę vertino ne tik Pravieniškių PN-AK gydytojai, bet ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojai bei LSMU ligoninės Kauno Klinikų specialistai, tačiau jie tokių odos pažeidimų, kuriuos ieškinyje įvardija ieškovas, nerado. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių netinkamas kalinimo sąlygas. Priešingai, atsakovė užtikrino ieškovui tokias kalinimo sąlygas, kokios nustatytos teisės aktuose, o taip pat ir jo teisę į minimalaus gyvenamojo ploto normą. Tuo tarpu gydytojų paskirtose rekomendacijose nenurodyta nuteistajam pacientui sudaryti papildomas galimybes dažniau nusiprausti duše, o pats ieškovas neteikė prašymų sudaryti jam tokią galimybę. Ieškovas nenurodė, kada, kokie konkretūs nuteistieji tyčiojosi iš jo besimaudančio duše, apie patirtas patyčias pataisos įstaigos administracijai nepranešė, todėl šios aplinkybės neįrodytos. Atsakovė pažymi, kad jo laikino izoliavimo priežastys buvo ne jo susirgimas, o siekimas išvengti konfliktų su kitais nuteistaisiais. Ieškovas neteikė ir prašymo administracijai laikyti jį atskirai visiškai vieną nuo kitų nuteistųjų, bet atsisakė eiti gyventi į administracijos paskirtus kitus būrius, ir šio atsisakymo nemotyvavo savo ligos priežastimi. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovas savo pareiškime Komisijai prašė įpareigoti atsakovę atlyginti 5 000,00 Eur neturtinę žalą, o teismui teikia ieškinį dėl 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. prašo priteisti tris kartus didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei kreipimesi į Komisiją. Ieškovas tokio reikalavimo pakeitimo motyvų nenurodė, nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos dydžio.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad byloje, kurioje yra reikalavimas yra kildinamas dėl galimai neteisėtų atsakovės Pravieniškių PN-AK veiksmų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neturėtų dalyvauti atsakovės – Valstybės atstove, kadangi ji yra asignavimų valdytoja, atlyginant žalą, kuri atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) bei vykdo teismo sprendimus, jeigu tokia žala yra priteista.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ nurodo, kad pareikštu ieškiniu ieškovas prašo atlyginti neturtinę žalą. Tačiau draudimo sutartimi, kuria buvo apdrausta atsakovės Pravieniškių PN-AK civilinė atsakomybė, vien neturtinės žalos rizika nebuvo apdrausta. Draudimo sutartis buvo sudaryta Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-6, pagrindu, kurių V. skyriaus „Nedraudžiamieji įvykiai“ 14.1 punkte nurodyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomi draudėjo veiksmai, kuriais padaryta tik neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Draudimo sutarties šalys nėra individualiai sutariusios dėl šios taisyklių sąlygos išlygos, todėl atsakovės Pravieniškių PN-AK atsakomybės, šios bylos kontekste, trečiasis asmuo nėra apdraudęs. Taigi, trečiajam asmeniui negali kilti jokių teisinių pasekmių.

Ieškovas V. S. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 56-119, priteisti iš atsakovės Pravieniškių PN-AK 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintą ieškinį ieškovas iš esmės grindžia analogiškomis, pradiniame ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau patikslina ieškinio pagrindą, pašalindamas argumentus dėl netinkamų įkalinimo sąlygų, taip pat patikslina atsakovų procesines padėtis, pašalinant Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, iš atsakovų sąrašo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas

Nagrinėjamu atveju ieškovas žalą kildina iš neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. tinkamo gydymo nesuteikimo. Ieškovas nurodo, kad įkalinimo Vokietijoje vietoje, paskyrus medikamentus, pranyko odos ligos (žvynelinės) požymiai, tačiau grąžinus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę į Lietuvos Respubliką, gydymo įstaigoje negavo reikiamo gydymo, buvo skiriami neveiksmingi medikamentai.

Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTIŽSAĮ), kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTIŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta PTIŽSAĮ V skyriuje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose aktuose (PTIŽSAĮ 13, 24 straipsniai). Atitinkamai, asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi pareigą atlyginti pacientui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas), jeigu būtų nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovas, kuris serga žvyneline (psoriaze) liga, ginčo laikotarpiu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, įrodinėdamas, kad laisvės atėmimo vietoje veikianti sveikatos priežiūros tarnyba netinkamai suteikė gydymo paslaugas, iš esmės apsiribojo teiginiu, kad paskirtas gydymas buvo neveiksmingas. Ieškovo teigimu, Vokietijos įkalinimo įstaigoje, naudojant paskirtus medikamentus, buvo išnykę žvynelinės ligos požymiai, tuo tarpu, atsakovei Pravieniškių PN-AK suteikus jam (ieškovui) gydymo paslaugas, liga progresavo.

Iš byloje esančių ieškovo asmens sveikatos istorijoje užfiksuotų duomenų matyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, apžiūrėjus ieškovą, gydytojas, konstatavęs, jog pleiskanojimas yra beveik išnykęs, ieškovui, sergančiam žvyneline liga, pateikė patarimus dėl odos priežiūros, taip pat jam buvo pateikta rekomendacija ligos paūmėjimo metu kreiptis į pataisos namų medicininę dalį. 2018 m. birželio 15 d. bausmės atlikimui ieškovą perkėlus į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, jo apžiūros metu, ieškovui diagnozuota psoriazė bei tą pačią dieną jam pasiūlyta vykti į Laisvės atėmimo vietos ligoninę. Medicininiuose įrašuose pažymėta, kad ieškovui, grįžus iš Laisvės atėmimo vietos ligoninės, pagal šios įstaigos gydytojo rekomendaciją buvo išrašyti medikamentai (crem. Closanasol). Ieškovo asmens sveikatos istorijoje fiksuota, kad ieškovas į atsakovės gydymo įstaigą taip pat kreipėsi 2018 m. birželio 25 d., 2018 m. birželio 26 d., medicininiuose dokumentuose fiksuoti ieškovo įvardyti nusiskundimai bei sveikatos būklė, aprašyta ligos anamnezė, skirtini medikamentai, fiksuojami gydytojų siūlymai vykti į kitą gydymo įstaigą bei ieškovo valia dėl vykimo į Laisvės atėmimo vietos ligoninę. Ieškovo medicininiuose dokumentuose užfiksuoti periodiniai ieškovo kreipimaisi į laisvės atėmimo vietoje veikiančią gydymo įstaigą, suicidiniai veiksmai, taip pat iš byloje pateikto suimtojo (nuteistojo) judėjimo registracijos žurnalo (t. 1, b. l. 39) nustatyta, kad į Laisvės atėmimo vietos ligoninę ieškovas vyko taip pat ir 2018 m. rugsėjo 26 d., 2018 m. lapkričio 30 d. bei 2019 m. balandžio 19 d.

Byloje apklausti liudytojai E. L. bei V. B., nurodė, kad yra atsakovės darbuotojai, teikę gydymo paslaugas ieškovui. Liudytojų teigimu, ieškovo kreipimosi į gydymo įstaigą metu, ieškovui, priklausomai nuo ligos eigos, buvo siūloma vykti į Laisvės atėmimo vietos ligoninę, kurioje teikiama odos ligų (dermatologo) konsultacija bei gydymas. Be to, liudytojai nurodė, kad sąlygos asmens higienos priežiūrai buvo sudarytos, ieškovas galėjo neribotai naudotis dušu, ieškovui atsakovės gydymo įstaigoje buvo sudaryta galimybė naudoti medikamentus, kuriuos skyrė šios ligos specialistai.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus ieškovo medicininius duomenis bei liudytojų parodymus, sprendžia, kad atsakovė, teikdama ieškovui gydymo paslaugas, užtikrino atitinkamą atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

Sveikatos apsaugos ministro ir Teisingumo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-195/1R-76 patvirtintų ,,Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašas skirtas užtikrinti, kad suimtiesiems bei asmenims, atliekantiems arešto ar laisvės atėmimo bausmes, būtų teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Šio aprašo 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrai užtikrinti laisvės atėmimo vietose veikia asmens priežiūros tarnybos (skyriai) ir turi būti teikiamos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos laisvės atėmimo vietose, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba užtikrinamos pagal sutartis su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, tretinės – užtikrinamos pagal sutartis su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.

Pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-472 patvirtintus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatus (toliau Nuostatai), pagrindiniai sveikatos priežiūros tarnybos uždaviniai yra užtikrinti privalomą nuteistųjų sveiktos kontrolę ir nustatytos apimties sveikatos priežiūrą (Nuostatų 5.1 punktas). Sveikatos priežiūros tarnyboje patvirtintos šios pareigybės: vidaus ligų gydytojo, gydytojo psichiatro, gydytojo odontologo, klinikos laboranto, slaugo-padėjėjo, pagalbinio darbuotojo, vaistininko ir vaistininko (padėjėjo) (Nuostatų 10 punktas). Iš ieškovo medicininių duomenų matyti, kad tik atvykęs į laisvės atlikimo vietą ieškovas buvo apžiūrėtas atsakovės darbuotojų – vidaus ligų gydytojo. Nustačius žvynelinės ligos požymius, atsakovės darbuotojai užtikrino, kad ieškovas gautų kvalifikuotą pagalbą gydymo įstaigoje, kuri teikia tokia liga segantiems asmenims gydymo paslaugas. Atsakovės nuostatose nustatyta, kad Sveikatos priežiūros tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius jeigu nėra galimybės suteikti reikiamą būtinąją medicinos pagalbą įstaigoje, siunčia nuteistuosius į Laisvės atėmimo ligoninę, o jei būtinoji sveiktos priežiūros paslauga nuteistajam turi būti suteikta nedelsiant, bet įstaiga tokios paslaugos suteikti negali, ligonius siunčia į arčiausiai esančias viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Byloje nėra ginčo, šią aplinkybę pripažino ir ieškovas, kad atsakovės gydytojų siuntimu, ginčo laikotarpiu jis (ieškovas) naudojosi Laisvės atėmimo vietos ligoninės paslaugomis, kurioje buvo konsultuojamas ir buvo paskirtas gydymas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad medicinos paslaugos ieškovui buvo suteiktos nesivadovaujant teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, ar, kad atsakovės Pravieniškių PN-AK gydytojai teikė medicinos pagalbą ieškovui nedėdami maksimalių pastangų. Byloje nustatytos aplinkybės įgalina išvadą, kad suteikiant ieškovui gydymo paslaugas buvo imtasi visų galimų ir reikalingų priemonių: laiku buvo reaguojama į ieškovo nusiskundimus sveikatos būkle, priklausomai nuo ligos eigos atsakovės gydytojai savo kompetencijos ribose nedelsiant priėmė sprendimus dėl ieškovo siuntimo į kitą gydymo įstaigą, per visą ligos laikotarpį skyrė medikamentus, kuriuos rekomendavo antrines asmens sveikatos priežiūros paslaugas tiekiančios gydymo įstaigos specialistai.

Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad nebuvo pasiektas norimas rezultatas, nesudaro pagrindo spręsti, dėl atsakovės gydytojų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, neteisėtumo. Pažymėtina, kad atsakovės gydytojai, teikdami pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medikamentus ieškovui skyrė atsižvelgdami į aukštesnio lygio gydymo įstaigos teiktas rekomendacijas. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad gydytojų veiksmai turi būti vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, nes priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atitinkamą atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013 ir kt.).

Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientą jis gydė tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos, ieškovas visada turi įrodyti žalą, atsakovo veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį. Atsakovas turi įrodinėti savo nekaltumą, kartu ir veiksmų teisėtumą, t.y. jis laikomas kaltu, kol įrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi ieškovo pareiškimą, konstatavo, kad ieškovui nebuvo padaryta žala atsakovei suteikus sveikatos priežiūros paslaugas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas nepriskiriamas prie oficialiųjų rašytinių įrodymų pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, kai kyla ginčas ir sprendžiama dėl komisijos sprendimo pagrįstumo; nors aptariamas komisijos sprendimas yra dokumentas, kurį priima institucija pagal įstatyme nustatytą kompetenciją, bet civiliniame procese dėl šio dokumento ginčijimo ir apskundimo teisme jis neturi oficialaus rašytinio dokumento statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. (R.) v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-342/2010).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl atsakovės veiksmų, susijusių su ieškovui suteiktomis gydymo paslaugomis, teisėtumo, nors Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadų ir nelaiko didesnę įrodomąją galią turinčiu rašytiniu įrodymu, tačiau pažymi, kad tai yra byloje vienintelis įrodymas, kuriame pateikti duomenys, gauti atlikus ieškovui suteiktų paslaugų įvertinimą ir pritaikius specialiąsias atitinkamos srities specialisto žinias.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją konsultavusi VšĮ Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologė pateikė išvadą, kad žvynelinė liga (psoriazė) – tai lėtinė, recidyvuojanti proliferacinė uždegiminė odos liga. Išvadoje taip pat teigiama, kad gydymas, sergant žvyneline liga, yra labai individualus ir jį nulemia daugelis veiksnių: ligos stadija, klinikinė forma, gretutinės ligos, pažeidimo pobūdis, lokalizacija ir išplitimas bei prieš tai taikytas gydymas. Komisijos pasitelktas specialistas, įvertinęs ieškovo medicininę dokumentaciją, nustatė, kad ieškovo ligos eiga buvo su paūmėjimo periodais, kurių metu ieškovas periodiškai buvo konsultuojamas dermatologų ir psichiatrų, gydytas Laisvės atėmimo vietos ligoninėje. Specialistė, nustačiusi, kad ieškovas eilę metų buvo gydytas stipraus vietinio veikimo kortikosteroidų preparatais, paūmėjimo metu paskyrus sisteminį gydymą Acitretinu stacionaro sąlygomis, pateikė išvadą, kad gydymas ieškovui buvo skirtas tikslingai ir tinkamai. Komisijai pateikusi išvadą gydytoja atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo elgesys atsisakant gydymo, suicidiniai veiksmai, psichologinė būklė galėjo įtakoti ligos paūmėjimą bei negalimumą pasiekti norimą rezultatą.

Nustačius, kad atsakovės gydytojų medicinos paslaugos suteiktos vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, taip pat, kad gydymo metodai taikyti tinkamai ir vadovaujantis susiformavusia gydymo praktika, spręstina, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra jokio pagrindo atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais bei taikyti jai civilinę atsakomybę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, yra pagrindas atsakovių naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovės bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų neteikė ir prašymo jas atlyginti nereiškė, dėl jų atlyginimo teismas nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas