Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis). Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Iš byloje esančio Valstybės įmonės Registrų centras rašto matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre, neįregistruotos. Pareiškėja formaliai nėra minėto turto savininkė, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens, pateiktų rašytinių paaiškinimų, pareiškėja nuo 1992 metų turtu naudojasi, prižiūri jį, savo lėšomis susiremontavo turtą iš esmės, kad juo būtų galima tinkamai naudotis, savo lėšomis parengė nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, t. y. šį turtą valdo kaip savo. Be to, iš laikino nuosavybės teisės liudijimo matyti, kad pareiškėjai priklausė 0,22 dalys nuosavybės teisės. Suinteresuotas asmuo A. S. pateiktame atsiliepime patvirtino, jog pareiškėja aukciono būdu įgytą fermos dalį valdo kaip savo, laikydama save pastato savininke. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, iš bylos duomenų šiuo atveju matyti, kad, turtas, kuriam pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, formaliai niekam nepriklauso, tačiau dėl tam tikrų priežasčių turtas, kuriuo seniai pareiškėja naudojasi kaip savu bei dėl kurio nuosavybės pretenzijų niekas nereiškė ir nereiškia, nebuvo perduotas jos nuosavybėn, nebuvo pakeisti ir duomenys nekilnojamojo turto registre, o pareiškėja negali pagrįsti jos nurodomų faktų rašytiniais dokumentais.

Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo A. S. parodė, kad ginčo objektą pareiškėja įsigijo aukciono būdu, tačiau neišsaugojo tai patvirtinančių dokumentų. Teismas netikėti šiais pareiškėjos ir suinteresuoto asmens teiginiais neturi pagrindo. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, darytina išvada, kad pareiškėja galimai įsigijo ginčo objektą, t. y. veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), tačiau iki šių dienų neišliko tai patvirtinantys dokumentai. Jokie kiti asmenys, išskyrus pareiškėją, minėtu turtu nesinaudoja, t. y. nuo 1992 metų nebuvo žmonių, kurie minėtą turtą būtų laikę savo daiktu. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti turto valdytojo – pareiškėjos nesąžiningumą, t. y. kad ji būtų pripažinusi, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į ginčo objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jos valdymo arba kad ji būtų žinojusi apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja nurodytą turtą valdė sąžiningai ir teisėtai. Tai, kad turto valdytoja – pareiškėja nepripažino, jog kas nors kitas turėjo daugiau už ją teisių į šį turtą, buvo įsitikinusi, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas, ir pati elgėsi kaip šio nekilnojamojo daikto savininkė, patvirtina, kad ji valdė jį kaip savą. Be to, objekto valdymas prasidėjo sąžiningai, byloje pateikti įrodymai patvirtina ir suinteresuotas asmuo patvirtino, kad pareiškėja minėtą turtą įsigijo aukciono būdu, pareiškėja turtą iš esmės susiremontavo, kad juo būtų galima naudotis, pareiškėja ilgą laiką atvirai, teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdo minėtą turtą (CK 4.22, 4.68 straipsniai) ir, teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjai turi būti suteikta galimybė įsiteisinti turto nuosavybę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog minėtam turtui gali būti taikomas nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu institutas. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra nustatytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytina nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamojo turto objektą – veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos R. D. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę pareiškėjos nuosavybės įgijimui turintį faktą, kad pareiškėja R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektą – veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.