- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-1517-115/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-07631-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V. M., tretysis asmuo AB SEB bankas, institucija teikianti išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su santuokos nutraukimu, santuokoje įgyto turto padalinimu, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimu.
Šalies argumentai
Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės bei 12 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 2009-04-22 – 2010-07-22 laikotarpį; padalinti santuokos metu įgytą turtą: ieškovei priteisti automobilį HONDA Civic, valst. Nr. BCS842 (toliau automobilis); po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę M.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad dėl šeimos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis nedirbo ilgą laiką, nesirūpino šeima, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, žemindavo ieškovę, nesirūpino jos sveikata, ji nuolat patirdavo psichologinį smurtą iš vyro pusės, jis nepadėjo rūpintis dukra. Atsakovas neteikia dukrai išlaikymo.
Atsakovas V. M. priešieškiniu prašė padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovei priteisti skalbimo mašiną, veislinį šunį, o atsakovui spausdintuvą, kompiuterį; AB SEB bankui likusį kredito likutį 4367,62 Lt pripažinti solidaria prievole. Paaiškino, kad santuokoje buvo įgyta skalbimo mašina, spalvotas spausdintuvas, kompiuteris ir veislinis šuo bei automobilis. Šuns ir kompiuterio vertė yra panaši, apie 1000 Lt. Automobilį atsakovas pardavė, todėl ieškovei už parduotą automobilį turėtų būti priteista skalbimo mašina ir spausdintuvas, o atsakovas nemokėtų jai kompensacijos už parduotą automobilį 500 Lt. Šuns ir nešiojamo kompiuterio vertė yra panaši apie 1000 Lt. 2008-08-11 atsakovas su AB SEB banku sudarė kredito sutartį ir gavo 13.000 Lt kreditą. Negrąžinto kredito likutis yra 4 367,62 Lt. Šis kreditas buvo paimtas bendru sutarimu bylos šalių vestuvių šventei suruošti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę M.; padalino santuokoje įgytą turtą – ieškovei priteisė 1000 Lt vertės kokerspanielių veislės šunį; nustatė nepilnametės D. M. gyvenamąją vietą su motina; priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki jos pilnametystės ir 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimą, pavedant lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai, o išlaikymą skaičiuoti nuo sprendimo priėmimo dienos 2010-11-29; priteisė iš atsakovo 121,41 Lt ir iš ieškovės 10 Lt į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų; prievolę AB SEB bankui pagal 2008-08-11 vartojimo kredito sutartį Nr. 1450818053074-13 teismas pripažino asmenine atsakovo prievole; priteisė iš atsakovo ieškovei 633 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Dėl santuokos nutraukimo
Remdamasis bylos medžiagą teismas darė išvadą, kad šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbus, tą pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo išaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkuri darnius santuokinius ryšius ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai neveda bendro ūkio. Gyvena atskira nuo 2010 m. kovo mėn. Neremia vienas kito nei materialiai nei moraliai, negerbia vienas kito, nesidomi vienas kito sveikata, buitimi. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl turto
Teismas sprendė, kad kompiuteris nėra santuokinis turtas ir nedalintinas, remdamasis Vilniaus miesto 3 PK PS nutarimu ir 2008-01-10 interneto prieigos paslaugos užsakymu. Spausdintuvą ir skalbimo mašiną teismas, atsižvelgęs į ieškovės tėvų paaiškinimus, pripažino jų nuosavybe. Kadangi dalintino turto: automobilio ir šuns, vertė yra vienoda, todėl atsakovui ginčo automobilį pardavus, laikė, kad ieškovei priteisus šunį, ieškovė neturi mokėti kompensacijos atsakovui.
Dėl išlaikymo
Teismas remdamasis bylos duomenimis sprendė, kad šalių turtinė padėtis yra pakankamai sunki. Todėl darė išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Didesnės sumos dukros išlaikymui jis mokėti negali, kad ir kokie bebūtų jos poreikiai. Kitą išlaikymo dalį dukrai turi teikti ieškovė. Iki 2010 m. kovo mėn. sutuoktiniams vedant bendrą ūkį ir kartu gyvenant, atsakovas savaime prisidėjo prie dukters išlaikymo ir tik nuo jo išsikraustymo iš bendro šeimos būsto ir bendro ūkio nevedimo momento, jis ir nustojo teikti dukrai išlaikymą. Tad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas ne nuo vaiko gimimo, o už laikotarpį nuo 2010 m. kovo mėn. iki ieškinio padavimo dienos. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais, kad ji dukters išlaikymui nurodytu laikotarpiu yra išleidusi po 1700 Lt kas mėnesį. Tokios sumos ji išleisti dukros išlaikymui ir negalėjo, nes gaudavo tik 861,09 Lt motinystės pašalpą iš kurios, be dukters, privalėjo išlaikyti ir save.
Dėl prievolės bankui
Teismas sprendė, kad atsakovas su AB SEB banku kredito sutartį sudarė iki santuokos, todėl ši prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė ir ji negali būti transformuojama į solidariąją sutuoktinių prievolę nepriklausomai nuo to kokiam tikslui jis išleido gautą kreditą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 133 Lt žyminio mokesčio ir turėjo 750 Lt išlaidų dėl procesinių dokumentų paruošimo. Atsakovas sumokėjo už priešieškinį 150 Lt. Ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, dėl ko ieškovei priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų : 133 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt procesinių dokumentų paruošimo išlaidų, viso 633 Lt, o atsakovui žyminis mokestis neatlyginamas. Iš atsakovo priteisiama valstybei 108 Lt žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą ir 13,41 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš ieškovės priteisiama 10 Lt valstybei už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 str. 1d. 3p., 93 str. 2d., 96 str. 1d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimą iš dalies pakeisti ir turtą tarp ieškovės ir atsakovo padalinti tokiu būdu: skalbimo mašiną AWSM 10L priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn; priteisti ieškovei 124,48 Lt kompensaciją už atsakovui priteistą didesnę turto dalį; nešiojamąjį kompiuterį ASUS X50N bei spausdintuvą Canon Pixma MP630 priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn; prievolę pagal 2008-08-11 vartojimo kredito sutartį Nr. 1450818053074-13 AB SEB bankui pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; ieškovės reikalavimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti; priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
1. Šalys du metus iki santuokos sudarymo gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį. Ieškovės ir atsakovo parodymai patvirtina, kad iki santuokos įsigytas kompiuteris yra bendroji dalinė nuosavybė ir yra dalintinas turtas. 2008-01-10 interneto prieigos paslaugos užsakymas nepaneigia dviejų bendro gyvenimo metų iki santuokos, o tik patvirtina ieškovės paaiškinimu, kad šalys gyveno ieškovės motinos bute. Vilniaus miesto 3 PK PS nutarimas paremtas tik pačios ieškovės paaiškinimais.
2. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad skalbimo mašina AWSM 10L ir spausdintuvas Canon Pixma MP630 yra ieškovės tėvų nuosavybė. Teismas savo išvadas grindė tik rašytiniais ieškovės tėvų paaiškinimais, tačiau jie negalėjo būti vertinami kaip įrodymai. Prie byloje pateiktos ieškovės tėvų buto, esančio Šermukšnių g. 1/13-23, Vilniuje, 2009-08-31 nuomos sutartis ir prie jos pridėtas 2009-10-01 priėmimo – perdavimo aktas, nepasirašytas nuomininkų, nepatvirtina aplinkybės, kad nuomininkams išnuomojant butą buvo perduota ir ginčo skalbimo mašina, taip pat nepatvirtina fakto, jog skalbimo mašiną pirko ieškovės tėvai.
3. Kadangi ieškovė turi didesnį poreikį skalbti, nes su ja lieka gyventi šalių dukra, todėl jai turėtų būti palikti skalbimo mašina. Atsakovas yra baigęs apskaitininko kursus bei ieško tokio pobūdžio darbo, todėl jam turėtų būti paliktas tiek nešiojamas kompiuteris, tiek spausdintuvas. Dėl to, jog atsakovui tenkanti turto dalis yra didesnė 248,95 Lt, tam kad būtų išlaikytas lygių dalių principas iš atsakovo ieškovei priteistina 124,48 Lt. Skolinė prievolė AB SEB bankui turėtų būti pripažinta solidaria, kadangi kreditas buvo panaudotas vestuvėms.
4. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie patirtas atstovavimo išlaidas advokato ar jo padėjėjo pagalbai apmokėti, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei atstovavimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo AB SEB bankas prašo klausimą dėl prievolės, kylančios iš 2008-08-11 vartojimo kredito sutarties Nr. 1450818053074-13 pobūdžio ir jos padalijimo, spręsti savo nuožiūra. Paaiškina, kad bankas neturi jokių duomenų ir galimybės patvirtinti, ar kredito lėšos buvo panaudotos pagal kredito sutartyje numatytą paskirtį. Apeliantas privalo įrodyti aplinkybę, kad sandoris sudarytas šeimos poreikiams.
Ieškovė A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad bendraturčių, kurie nėra sutuoktiniai, susitarimas įsigyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienu atveju turi būti neginčijamai įrodytas. Atsakovo pateiktas išrašas iš jo banko sąskaitos patvirtina, kad atsakovas pradėjo apmokėti buto, kuriame šalys gyveno, išlaikymo išlaidas nuo 2008 m. kovo mėn., kai tuo tarpu ginčo kompiuteris buvo įsigytas 2008 m. sausio mėn. Ginčo spausdintuvą ir skalbimo mašiną pirko ieškovės tėvai. Apeliacinio skundo motyvai dėl apskaitininko kursų (kuriuos atsakovas nurodė baigęs) nėra teisinis pagrindas atsakovui pretenduoti į spausdintuvą, priklausantį ieškovės tėvams. Aplinkybė, jog iš AB SEB bankas piniginės lėšos buvo gautos vestuvėms, reiškia apelianto siekį ateityje sudaryti santuoką ir sukurti šeimos santykius. Todėl net ir tuo atveju, jei aptariamas lėšas apeliantas panaudojo ginčo šalių vestuvėms, ši aplinkybė reikštų, kad ieškovė įvykdė pažadą tuoktis, todėl neturi atlyginti atsakovo nuostolių. Be to, apeliantas neįrodė, kam realiai išleido pinigus. Teismas ieškovei priteisė ne atstovavimo, bet bylinėjimosi išlaidas, pagrįstas buhalteriniais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas (atsakovas) V. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas ir prašo skalbimo mašiną AWSM 10L priteisti ieškovei; priteisti ieškovei 124,48 Lt kompensaciją už atsakovui priteistiną nešiojamąjį kompiuterį ASUS X50N bei spausdintuvą Canon Pixma MP630; prievolę pagal 2008-08-11 vartojimo kredito sutartį Nr. 1450818053074-13 AB SEB bankui pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; ieškovės reikalavimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 1000Lt vertės kompiuteris nėra santuokinis turtas, remdamasis Vilniaus miesto 3 PK PS nutarimu ir 2008-01-10 interneto prieigos paslaugos užsakymu. Atsižvelgęs į ieškovės tėvų rašytinius paaiškinimus, spausdintuvą ir skalbimo mašiną teismas pripažino jų nuosavybe. Taigi, teismas faktiškai pripažino sutuoktinių nuosavybe ir padalino jiems tik turėtą automobilį, kurį atsakovas jau buvo pardavęs ir veislinį šunį. Tačiau kolegija mano, kad toks sprendimas turto padalijimo dalyje yra priimtas netinkami įvertinus byloje pateiktus įrodymus.
Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 185 str. teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes.
Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką įregistravo 2008-09-20, tačiau ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog jie dar iki santuokos sudarymo gyveno kartu (b.l.151). Be to, ieškovė pripažino, kad iki santuokos buvo įgytas ir šuo, kurį atsakovas padovanojo jai. Šuo pagal teismo sprendimą buvo padalintas kaip santuokoje įgytas turtas ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Interneto prieigos paslaugų užsakymą ieškovė rašė ir paslaugas gavo 2008-01-10, t.y. iki santuokos sudarymo (b.l. 97- 103). Be to, iš byloje esančio 2010-05-05 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK nutarimo matyti, kad atsakovui 2010-03-19 iš buto, kuriame gyveno sutuoktiniai, išsinešus kompiuterį, ieškovė kreipėsi dėl jo vagystės kaip asmeninio ir šį turtą atsakovas grąžino (b.l. 15). Kad kompiuteris yra įgytas vedant bendrą ūkį ir iš bendrų lėšų bendrosios nuosavybės teisėmis ar pagal jungtinės veiklos sutartį (CK 4.72str., 6.969str.) įrodymų atsakovas nepateikė. Šios aplinkybės nepatvirtina ir byloje esantis atsakovo sąskaitos banke išrašas (b.l.49-54). Be to, atsakovas nenurodė kompiuterio įsigijimo kainos, įsigijimo datos ir nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų, todėl kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas dėl kompiuterio pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe (CK 3.89str.1d.1p.) yra pagrįstas, o atsakovo reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178stre.).
Atsakovas taip pa teigia, kad dalintinas turtas yra santuokoje įgyta skalbimo mašina ir rašalinis spausdintuvas. Iš byloje esančių šių daiktų garantinių talonų ir apmokėjimo kvitų (b.l.97 matyti, kad spausdintuvas yra įsigytas 2008-12-04, o skalbimo mašina 2010-01-08 už grynus pinigus. Taigi, šie dokumentai, o taip pat byloje esantis atsakovo sąskaitos išrašas nepatvirtintina, kad spausdintuvą ir skalbimo mašiną sutuoktiniai įgijo iš savo lėšų, savo vardu ir šiam turtui gali būti taikomos CK 3.87str. ar 3.88str. nuostatos. Todėl kolegija sprendžia, kad šių daiktų buvimas svetimame bute, kuriame gyveno sutuoktiniai ir jais naudojosi, o taip pat šio turto nurodymas dalintino turto sąraše, neįrodo jungtinės sutuoktinių nuosavybė ir tuo pačiu nereikalauja įstatyme numatytos prezumcijos paneigimo, kaip nepagrįstai teigia atsakovas. Kadangi atsakovas neįrodė ginčo turto įgijimo jungtinės nuosavybės teisėmis, jis negali būti ir dalintinas (CPK 178str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Tačiau kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai netaikė solidarios prievolės įvykdymo pagal 2008-08-11 atsakovo sudarytą Vartojimo kredito sutartį (b.l. 78-83). Pagal šią sutartį atsakovo vardu yra paimtas 13000Lt kreditas vestuvėms ir liko negrąžinta 4367,62Lt suma. Tuo tarpu bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas iki santuokos gyveno kartu ir pinigų vestuvėms faktiškai neturėjo. Todėl nėra pagrindo netikėti atsakovu, jog kreditas buvo paimtas su ieškovės sutikimu ir panaudotas pagal paskirtį, t.y. jų vestuvių šventei, o tuo pačiu šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.114str.1d.), dėl ko prievolė turi būti baigta vykdyti solidariai (CK 3.109str.1d.5p.).
Atsakovas nesutinka ir su iš jo priteistomis 500Lt dydžio ieškovės atstovavimo išlaidomis.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė už ieškinio parengimą pagal 2010-06-16 susitarimą VšĮ“ACCESORIUS sumokėjo 500Lt(b.l. 31-34). Kolegija sprendžia, kad šios išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu ir yra pagrįstos, todėl gali būti atlyginamos (CPK 88str.1d. 9p.), nepriklausomai, kad ieškinį ruošė ne CPK 98str. nurodyti asmenys. Be to, nurodytų išlaidų dydis negali būti pripažintas neprotingu, nes jis yra ženkliai mažesnis už maksimalų, kuris rekomenduojamas taikyti advokatams ar jų padėjėjams už teikiamas analogiškas paslaugas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino, taikė įstatymą, vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė iš dalies nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis keistinas dalyje dėl prievolės bankui įvykdymo (CPK 326 str.1 d.3 p.).
Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 93, 96 str., turėtų būti perskaičiuotos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau dalintino nekilnojamo turto apimtis iš esmės nesikeitė, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos neperskaičiuojamos. Tuo tarpu iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, jam priteistina 300Lt advokato išlaidų už apeliacinio skundo surašymą, iš 1000Lt turėtų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.10313-96/2010 pakeisti dalyje dėl prievolės bankui įvykdymo, nurodant, kad 4367,62 Lt sumai prievolę AB SEB bankui pagal 2008-08-11 vartojimo kredito sutartį Nr.1450818053074-13 turi solidariai įvykdyti ieškovė A. M. ir atsakovas V. M..
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. M. 300Lt atsakovui V. M. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.