Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jelenos Šiškinos, kolegijos teisėjų Vytauto Zeliankos, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Interneto Vizija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-306-727/2011 pagal ieškovų R. O., N. G., R. Š., I. K., UAB „Sekundės redakcija“ ieškinį atsakovams UAB „Interneto vizija“ ir A. U. dėl garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pripažinti, kad tikrovės neatitinka ir R. O., N. G., R. Š. ir I. K. garbę ir orumą žemina bei UAB „Sekundės redakcija“ dalykinę reputaciją menkina šie interneto tinklalapyje www.bond.lt paskelbti duomenys: apie R. O.: „R. O. <...> arši kovotoja už savo menamas teises“, „gabenti rėksnę redaktorę į areštinę“, „keistai tikrino po stalu išrikiuotus butelius“, „pavaldiniai nedrįso viešai juoktis“, „stikliuką mėgstanti redaktorė, ne retai lenkia taurelę kartu su pavaldiniais“, „po šio nuotykio R. O. vyras <...> nutarė skirtis su tokia jau siautulinga žmona“, „Rita šioje istorijoje kovėsi kaip legendinė tarybinė partizanė Marytė“ (publikacija „R. O. ir kelių policija“); „kai kieno gerbiama poniutė“, „prie UAB „Spaudos magnatai“ bankroto svariai prisidėjus UAB „Sekundės redakcija“ vadovaujama R. O.“ (publikacija „Sekundės“ redaktorė R. O. „apšakalėjo“); „Sekundės“ akcininkai nėra patenkinti vyr. redaktorės darbu“, „ši mokytojos išsilavinimą turinti moteris galimai stokoja tiek žurnalistinių, tiek vadybinių žinių“, „tiesioginis vadovas ne kartą bandė „išprievartauti“ redaktorę parašyti į mėnesį nors vieną menkutį straipsnelį, bet šiai „gimdyti“ nebuvo lemta“, „keista, kai „beraščiai“ vadovauja laikraščiui“, „redaktorė R. O. mėgsta, liaudiškai tariant pagerti“, „prisišniojusi“ redaktorė auklėjo kelių policininkus“ (publikacija „Panevėžio žiniasklaidoje permainų vėjai“); „užgrobimo ir privedimo prie bankroto dalyviai R. O., <...>, N. G. <...>“, „dienraštį leidžia grupelė apsišaukėlių vadovaujami R. O. (UAB „Sekundės redakcija“)“) (publikacija „Tikra dienraščio „Sekundė“ istorija“); apie N. G.: „N. G. - nesąžiningas“ (publikacija „N. G. - nesąžiningas“); „užgrobimo ir privedimo prie bankroto dalyviai R. O., <...>, N. G. <...>„ (publikacija „Tikra dienraščio „Sekundė“ istorija“); apie R. Š.: „redaktorė R. <...> apsukri moteris“, „pamilusi bosnį, keletą metų gyveno šioje karo nualintoje šalyje“, „šiltą vietą šildė policijoje“, „apie rimtus mokslus neteko girdėti“, „dienraštį leidžia grupelė apsišaukėlių vadovaujami R. O. (UAB „Sekundės redakcija“)“) (publikacija „Tikra dienraščio „Sekundė“ istorija“); apie I. K.: „vedančioji korespondentė <...> iš žemės ūkio mokyklos pabėgusi mokytoja“, „meilė ir artimi santykiai su mokiniu, mažam miestely buvo per daug“, „dienraštį leidžia grupelė apsišaukėlių vadovaujami R. O. (UAB „Sekundės redakcija“)“) (publikacija „Tikra dienraščio „Sekundė“ istorija“); apie UAB „Sekundės redakcija“: „po išgertuvių dienraščio „Sekundė“ redakcijoje“, „konservatorių laikraščio“, „redaktorė, ne retai lankia taurelę kartu su pavaldiniais“ (publikacija „R. O. ir kelių policija“); „prie UAB „Spaudos magnatai“ bankroto svariai prisidėjusi UAB „Sekundės redakcija“ (publikacija „Sekundės“ redaktorė R. O. „apšakalėjo“); „kiti korespondentai irgi iš liaudies, be žurnalistinių išsilavinimų“, „galimai stoka tiek žurnalistinių, tiek vadybinių žinių“, „beraščiai“ vadovauja laikraščiui“ (publikacija „Panevėžio žiniasklaidoje permainų vėjai“); „dienraštį leidžia grupelė apsišaukėlių vadovaujami R. O. (UAB „Sekundės redakcija“) (publikacija „Tikra dienraščio „Sekundė“ istorija“);priteisti iš atsakovų A. U. ir UAB „Interneto vizija“ R. O. naudai 1000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, N. G. naudai 1000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, I. K. naudai 1000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, R. Š. naudai 1000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, UAB „Sekundės redakcija“ naudai 1000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą už garbės ir orumo pažeminimą, dalykinės reputacijos sumenkinimą ir(ar) teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimą, atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2006-07-14 buvo įkurtas ir aktyvuotas subdomenas bond.lt – A. U. interneto dienoraštis. Šio internetinio tinklapio informacijos prieglobos viešo naudojimo kompiuterių tinkluose paslaugų teikėjas - UAB „Interneto vizija“. 2008-03-24 interneto tinklalapyje www.bond.lt pasirodė ieškovų garbę ir orumą žeminančios publikacijos. Vėliau prieiga prie vieno iš interneto tinklalapyje www.bond.lt publikuojamų straipsnių („Panevėžio žiniasklaidoje permainų vėjai“) šio interneto tinklalapio informacijos prieglobos paslaugų teikėjo ir (ar) tinklapio savininko (valdytojo) iniciatyva buvo nutraukta, tačiau kiti straipsniai, pateikiantys tikrovės neatitinkančią ir ieškovų garbę bei orumą žeminančią ir (ar) dalykinę reputaciją menkinančią informaciją, minėtoje visuomenės informavimo priemonėje tebeskelbiami, nors 2008-06-16 buvo kreiptasi į A. U. interneto tinklalapyje publikuojamos informacijos prieglobos paslaugų teikėją - UAB „Interneto vizija“ - su prašymu kiek įmanoma skubiau, bet ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites, apriboti prieigą prie ieškovų nurodytos informacijos. A. U. yra tinklalapio www.bond.lt įkūrėjas ir valdytojas, jam kyla atsakomybė už viešo naudojimo kompiuterių tinkluose paviešintą informaciją, pažeidžiančią ieškovų asmenines neturtines teises. UAB „Interneto vizija“, informuotą apie neskelbtiną informaciją, neįvykdė įstatyminės pareigos nutraukti prieigą prie interneto tinklapyje www.bond.lt publikuojamos neskelbtinos informacijos, todėl yra atsakinga už neskelbtinos informacijos paviešinimą viešo naudojimo kompiuterių tinkluose. Neturtinė žala ieškovams buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais: A. U. interneto tinklalapyje www.bond.lt patalpino draudžiamą masinėse visuomenės informavimo priemonėse publikuoti informaciją, UAB „Interneto vizija“, sužinojusi apie techninėje stotyje saugomą draudžiamą skelbti informaciją, nenutraukė prieigos prie šios informacijos, todėl abu atsakovai laikytini solidariaisiais skolininkais.

Atsakovas A. U. atsiliepimu (b.l. 88) ieškinio nepripažino, prašė atmesti, teigdamas, jog iš ieškinio nėra aišku, kokia konkrečiai informacija prašoma pripažinti neteisinga, o kuri, nors ir teisinga, tačiau yra žeminanti ieškovų garbę ir orumą. Reikalinga analizuoti ne atskirus teiginius, bet visus straipsnius. Straipsniuose yra išreiškiama tik autoriaus nuomonė ir subjektyvus informacijos vertinimas, kurio negalima vertinti taikant tiesios ir netiesios nustatymo kriterijų. Tiek ieškovai, tiek atsakovas turi teisę viešai reikšti savo nuomonę. Tarp šalių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija dar iki straipsnių pasirodymo, abi šaly viena kitą vertina neigiami. Žalos dydis yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teismo posėdyje atsakovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies (b.l. 235-239). Paaiškino, kad dalis informacijos jau buvo anksčiau publikuota, jis nelaiko savęs informacijos skleidėju, informacija buvo perspausdinta iš www.laikrastis.net. Dėl teiginių, susijusių su ieškovu N. G., buvo prierašas, kad tai tėra nuomonė, ji išdėstyta be neigiamos ironijos. Straipsnius ir www.laikrastis.net perspausdino, nes šie buvo patrauklūs. Nurodė, kad kompensacijos mokėti nesutinka, nes teiginiai dėl N. G. yra autoriaus nuomonė, o dėl kitų – tai perspausdinta informacija, todėl turi atsakyti priminis šaltinis.

Atsakovas UAB „Interneto vizija“ su ieškiniu nesutiko, teigė, jog jam nekyla pareiga atsakyti pagal ieškinį, nes jam nebuvo žinoma apie galimai neteisėtos ar tikrovės neatitinkančios informacijos patalpinimą jo valdomoje tarnybinėje stotyje. UAB „Interneto vizija“ net ir žinodamas apie informacijos saugojimo jo valdomose tarnybinėse stotyse faktą, negalėjo ir iki šiol negali įvertinti, ar tokia informacija yra laikytina neskelbtina informacija, atsakovas neturi galimybių stebėti internetinėje erdvėje talpinamą informaciją (b.l. 97-103, 236-239).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 8 d. sprendimu (I t., b.l.239-247) bei 2011-05-25 papildomu sprendimu (II t. b.l. 14-16) patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Nutarė pripažinti, kad tikrovės neatitinka ir ieškovės R. O., garbę ir orumą žemina šie interneto tinklalapyje www.bond.lt paskelbti duomenys:

„kai kieno gerbiama poniutė“, „prie UAB „Spaudos magnatai“ bankroto svariai prisidėjus UAB „Sekundės redakcija“ vadovaujama R. O.“ (publikacija „Sekundės“ redaktorė R. O. „apšakalėjo“); „Sekundės“ akcininkai nėra patenkinti vyr. redaktorės darbu“, „ši mokytojos išsilavinimą turinti moteris galimai stokoja tiek žurnalistinių, tiek vadybinių žinių“, „tiesioginis vadovas ne kartą bandė „išprievartauti“ redaktorę parašyti į mėnesį nors vieną menkutį straipsnelį, bet šiai „gimdyti“ nebuvo lemta“, „keista, kai „beraščiai“ vadovauja laikraščiui“, „redaktorė R. O. mėgsta, liaudiškai tariant pagerti“, „prisišniojusi“ redaktorė auklėjo kelių policininkus“ (publikacija „Panevėžio žiniasklaidoje permainų vėjai“).

Pripažinti, kad tikrovės neatitinka ir ieškovo UAB „Sekundės redakcija“, į.k. 3004847, dalykinę reputaciją menkina šie interneto tinklalapyje www.bond.lt paskelbti duomenys:

,,prie UAB „Spaudos magnatai“ bankroto svariai prisidėjusi UAB „Sekundės redakcija“ (publikacija „Sekundės“ redaktorė R. O. „apšakalėjo“); „kiti korespondentai irgi iš liaudies, be žurnalistinių išsilavinimų“, „galimai stokoja tiek žurnalistinių, tiek vadybinių žinių“, „beraščiai“ vadovauja laikraščiui“ (publikacija „Panevėžio žiniasklaidoje permainų vėjai“)“.

Priteisti ieškovei R. O. iš atsakovo A. U. 700 Lt ir iš atsakovo UAB ,,Interneto vizija“ 300 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti ieškovui N. G. iš atsakovo A. U. 350 Lt ir iš atsakovo UAB ,,Interneto vizija“ 150 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti ieškovui UAB ,,Sekundės redakcija“ iš atsakovo A. U. 700 Lt ir iš atsakovo UAB ,,Interneto vizija“ 300 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė; nutarė priteisti iš kiekvieno ieškovo po 350,90 Lt advokato pagalbos išlaidų atsakovo naudai; priteisti iš atsakovo A. U. kiekvienam ieškovui po 25 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovų ir atsakovų iš kiekvieno po 14,30 Lt pašto išlaidų valstybei.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovai reiškia ieškinį LR CK 2.24 str. pagrindu. Ieškovai R. O. ir N. G. reikalavimą reiškė ir dėl neteisėto jų atvaizdo panaudojimo bei privataus gyvenimo neliečiamumo (CK 2.22 str., 2.23 str.). Teismas sprendė, jog žinių paskleidimo faktas bei jų paskleidimo viešas pobūdis yra įrodyti, nes 2008-03-24, 2008-04-23, 2008-05-07 interneto tinklalapyje www.bond.lt pasirodė ieškovų nurodytos publikacijos. Publikacijoje ,,N. G. – nesąžiningas“ yra internetinio dienoraščio autoriaus (A. U.) nuoroda į informacijos teikėjo asmeninę nuomonę apie minėtą asmenį. Todėl teismas sprendė, jog už šį teiginį jį patalpinęs asmuo atsakyti neprivalo, nes čia pateikta jo asmeninė nuomonė, kuri nėra akivaizdžiai įžeidžianti ar neetiška (LR CK 2.24 str., VIĮ 33 str.). Tačiau šioje publikacijoje patalpinta nuotrauka, kuri, tikėtina, yra ieškovo N. G. atvaizdas, ir nėra duomenų, jog ji patalpinta su šio asmens sutikimu (CK 2.22 str., 2.23 str.). Todėl teismas sprendė, jog už neteisėtą ieškovo N. G. atvaizdo patalpinimą atsakovai privalo atsakyti. Atsakovo A. U. internetiniame tinklalapyje patalpintose publikacijose „R. O. ir kelių policija“ bei ,,Tikra dienraščio ,,Sekundė“ istorija“ yra nuoroda apie pirminį šios informacijos šaltinį - www.laikrastis.net, ši informacija, jo teigimu, buvo perspausdinta. Byloje esantys duomenys iš portalo www.laikrastis.net rodo, jog tiek šių straipsnių antraštės, tiek turinys yra identiški ieškinyje nurodytai, ši informacija internetiniame tinklalapyje www.laikrastis.net buvo išspausdinta 2007 m., t.y. anksčiau nei ieškinio pareiškime nurodomi įvykiai. Todėl teismas darė išvadą, jog atsakovams nekyla pareiga atsakyti pagal šias publikacijas, nes ją patalpinęs asmuo nėra pirminis tos informacijos pateikėjas. Iš reikalavimo pagrindu esančios publikacijos – ,,Sekundės“ redaktorė R. O. ,,apšakalėjo“ – turinio matyti, jog šios publikacijos teiginiai savo turiniu ir nepagarbia bei ironiškai kandžia išraiškos forma yra akivaizdžiai įžeidžiantys ir žeminantys R. O., atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog šioje publikacijoje apie ją pateikta informacija atitinka tikrovę, o taip pat neįrodė, jog jis nėra pirminis tos informacijos šaltinis (CK 2.24 str.). Be to, nėra įrodymų, jog prie šios publikacijos patalpintai nuotraukai su, tikėtina, ieškovės atvaizdu buvo gautas jos sutikimas (CK 2.22 str., 2.23 str.), tokios teisės į privatų gyvenimą pažeidimu jai neabejotinai padaryta žala. Teismas vadovavosi Visuomenės informavimo įstatymo 33 str. ir sprendė, jog atsakovo šioje publikacijoje paskleista žinia apie ieškovę R. O. yra neetiška, nepagarbi ir žeidžia ieškovės garbę. Todėl atsakovams kyla pareiga už tai atsakyti. Teismas analogiškai vertino ir publikaciją ,,Panevėžio žiniasklaidoje permainų vėjai“, sprendė, kad jiems privalu atsakyti ir dėl teisės į atvaizdą bei privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimą, neteisėtai, be jos sutikimo, patalpinus nuotraukas (CK 2.24 str., 2.22 str., 2.23 str. 3 d.). Teismas nenustatė, jog šioje publikacijoje būtų paminėti ieškovai fiziniai asmenys, neaišku, kas tokia ,,Rasa“, nes nepateikti įrodymai, kad R. Š. dirba redaktore minėtame leidinyje. Analogiškai teismas vertino ir situaciją dėl ieškovės I. K.. Teismas darė išvadą, kad civilinei atsakomybei atsirasti ir taikyti šių ieškovų atžvilgiu pagal minėtą publikaciją pagrindo nėra. Iš publikacijos ,,Panevėžio žiniasklaidoje permainų vėjai“ turinio teismas nustatė, jog didžiąja dalimi teiginių kalbama apie dienraščio ,,Sekundė“ darbuotojus, jų visų konkrečiai neįvardijant, apeliuojama į galimą jų nemokšiškumą, išsilavinimo, profesionalumo bei bendrų įgūdžių stoką, ši informacija pateikiama taip pat labai nepagarbiai, užgauliu tonu ir nekorektiškai. Teismas sprendė, jog tokia forma paskleista žinia apie ieškovą UAB ,,Sekundės redakcija“ žeidžia jo, kaip juridinio asmens, dalykinę reputaciją (CK 2.4 str. 8 d.), nes suponuoja apie jį neigiamą nuomonę, menkina bendrą bendrovės įvaizdį, daro žalą jo autoritetui, formuoja apie jį neigiamą viešą nuomonę. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo A. U. atsakomybės, vadovavosi LRV 2003-03-05 nutarimu Nr. 290 patvirtintos Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos 4 p., 11 p bei VIĮ 19 str. 2 d., 51 str. 1 d nuostatomis. Teismas pažymėjo, jog atsakovui UAB ,,Interneto vizija“ kyla pareiga atsakyti kaip minėto tinklalapio prieglobos teikėjui minėtos Tvarkos 14 p. pagrindu. Ši nuostata, o taip pat LR Konstitucinio Teismo 2005-09-19 nutarimas, kuriame pateiktas minėtos tvarkos išaiškinimas, numato, jog tokia pareiga informacijos prieglobos ar tinklo paslaugų teikėjams išlieka, jeigu jie, sužinoję apie draudžiamą skleisti ar ribojamą informaciją, nedelsiant jos nepanaikina. UAB ,,Interneto vizija“ 2008-06-05 ieškovų siųstu pranešimu, kurį gavo 2008-06-19, buvo informuotas apie tarnybinėje stotyje laikomą neskelbtiną informaciją, tačiau per protingą terminą jos nepanaikino. Teismo manymu, toks sužinojimo faktas yra įrodytas ieškovo pateiktais išsiuntimo, pranešimo gavimo dokumentais, kuriais abejoti teismas pagrindo neturi. Atsakovo pranešimo teismas nelaiko tinkamu ir pakankamu įrodymu, nes jis neidentifikuoja jį išdavusio asmens, neatitinka kitų rašytiniam įrodymui keliamų reikalavimų (surašytas ne ant įmonės blanko, be antspaudo ir pan., neaiški jį pasirašiusio asmens užimama padėtis ir įgalinimai). Dėl to teismas sprendė, mano, jog dėl išdėstyto yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ir atsakovui UAB ,,Interneto vizija“. Teismas nesutinka su ieškovų prašoma taikyti atsakovų solidarios prievolės prigimtimi, mano, kad LR CK 6.6 str. 3 d. numatyto pagrindo solidariai atsakomybei taikyti nėra. Solidariosios atsakomybės taikymui būtinas priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdžio vienodumas. Teismas sprendė, kad atsakovai neveikė išvien, t.y. bendrai, kiekvieno jų veiksmų pobūdis bei pagrindas galimai atsakomybei taikyti skirtingas. Kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t.y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė dalinė. Atsakovas A. U. aktyviais veiksmais (kūryba, asmeninių minčių dėstymu) prisidėjo prie tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumą žeminančios bei dalykinę reputaciją menkinančios informacijos patalpinimo viešojoje erdvėje, o UAB ,,Interneto vizija“ atsakomybė yra iš įstatymo nustatytos pareigos nepaisymo (tam tikro procesinio pasyvumo), t.y. atliktų veiksmų pobūdis yra skirtingas, atsakovų atžvilgiu taikytina dalinė atsakomybė, kurios protinga proporcija, atitinkamai 70 ir 30 proc. (CK 1.5 str., 6.247 str.). Teismas vertino, kad patirtos neturtinės žalos atlyginimo 1.000 Lt suma nėra neprotingai didelė ar aiškiai nepagrįsta (CK 6.250 str. 2d., 2.24 str. 5 d.).

Atsakovas UAB „Interneto Vizija“ pateikė apeliacinį skundą (II t., b.l.1-5), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovų R. O., N. G. ir UAB“Sekundės redakcija“ naudai iš atsakovo UAB „Interneto vizija“ ir šioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti apelianto naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose iš ieškovų. Nurodo, jog internetinio tinklalapio www.bond.lt įkūrėjas ir valdytojas buvo atsakovas A. U., o UAB „Interneto vizija“ susijęs šiuo tinklapiu tik tuo, kad teikė tinklapio prieglobos paslaugas. Teismas laikė, kad atsakovas buvo informuotas apie laikomą neteisėtą informaciją 2008-06-05 ieškovų siųstu pranešimu ir šį pranešimą gavo 2008-06-19. Apeliantas šio pranešimo nebuvo gavęs. Byloje yra AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus filialo 25 pašto 2009-08-19 pranešimas, patvirtinantis, kad registruotos korespondencijos siuntos brūkšniniu kodu RN736332560LT informacinėje sistemoje neegzistuoja. Teismas nepagrįstai suabejojo šiuo dokumentu, nes dokumentas atitinka visus rašytiniam įrodymui keliamus reikalavimus Pažymi, jog byloje nėra registruotos siuntos įteikimo žurnalo su gavėjo parašais. AB „Lietuvos paštas“ 2011-01-11 raštu nurodyta, kad pateikti siuntos įteikimą patvirtinančių dokumentų paštas neturi galimybių. Todėl teismas nepagrįstai vertino ieškovų pateiktą AB „Lietuvos pašto“ 2009-10-12 raštą kaip turintį įrodomąją galią, o atsakovo pateiktą AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus filialo 25 pašto 2009-08-19 pranešimą, kaip neturintį įrodomosios galios. Todėl apeliantas negali būti pripažintas pažeidęs Tvarkos 14 p. ar kitų teisės aktų reikalavimus. Mano, jog teismas VIĮ ir Tvarkos nuostatas, jo atžvilgiu aiškino ir taikė netinkamai, ir netaikė tų teisės aktų, kuriuos privalėjo taikyti, o būtent LR IVPĮ ir Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo aprašo, patvirtinto LRV 2007-08-22 nutarimu Nr.881. Teismas netinkamai taikė CK 2.24 str. nuostatas. Apelianto veiksmuose nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.) ir kaltės dėl ieškovų teisių pažeidimo (CK 6.248 str.). Teismas dėl netinkamo įstatymų aiškinimo nepagrįstai taikė apeliantui civilinę atsakomybę. UAB „Interneto vizija“ pagal IVPĮ yra laikoma informacinės visuomenės paslaugos teikėju. Ši veikla yra grynai techninio pobūdžio paslaugų teikimas, suteikiant vietą paslaugų teikėjo valdomame galingame serveryje talpinti klientų interneto svetaines, elektroninį paštą ar duomenų bazes. IVP įstatymu yra įgyvendinama 2000-06-08 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB (Elektroninės komercijos direktyva), kurios 42 p. taip pat nurodoma, kad tokia veikla yra tik techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio, taigi informacinės visuomenės paslaugų teikėjas neturi žinių apie perduodamą arba saugomą informaciją ir negali jos kontroliuoti. Remiantis VIĮ 31 str. 3 d. tokiai veiklai yra taikytinos IVPĮ nuostatos. Šio įstatymo 14 str., numato kad paslaugos teikėjas neatsako už paslaugos gavėjo prašymu saugomą informaciją, pateiktą paslaugos gavėjo, kai paslaugų teikėjas, sužinojęs arba gavęs žinių apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie tai, kad paslaugų gavėjo pateikta informacija yra naudojama neteisėtu būdu, skubiai imasi veiksmų, kad panaikinti galimybę tokią informaciją pasiekti. Pagal IVPĮ 14str. 3 d. kriterijus, kada paslaugų teikėjas laikomas sužinojęs apie paslaugų gavėjo pateiktą neteisėtą informaciją, nustato minėtas Aprašas. Aprašas suteikia teisę paslaugų gavėjui, gavus atitinkamą pranešimą iš suinteresuoto asmens, įvertinti ir nustatyti, ar informacija yra neteisėta, ar ji tikrai priskirtina draudžiamai skelbti informacijai (Aprašo 10, 17 punktai). Pažymi, jog atsakomybė už tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą, paskleidimą yra numatyta LR CK 2.24 str., pagal kurio nuostatas tik teismas turi teisę nuspręsti, ar tam tikri duomenys neatitinka tikrovės, žemina asmens garbę ir orumą. Todėl nesant teismo sprendimo dėl konkrečių duomenų neatitikimo tikrovei ir konkrečių ieškovų teisių pažeidimo, apeliantas neturėjo pagrindo pripažinti ieškovų reikalavimus panaikinti prieigą prie informacijos pagrįstais ir neturėjo pareigos juos vykdyti. Nei VIĮ, nei IVPĮ nenumato informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėjo pareigos atlyginti padarytą žalą dėl šių įstatymų pažeidimo, o nukreipia į LR CK normas (VIĮ 53 str., IVPĮ 23 str.). Todėl atsakovų civilinės atsakomybės teisinis pagrindas turi būti kildinamas iš CK 2.24 str., 6.250 str. , o apelianto atžvilgiu jie negali būti taikomi. CK numato pareigą atlyginti žalą tik visuomenės informavimo priemonei arba pačiam informaciją paskleidusiam asmeniui. Kaip minėta, apeliantas nėra visuomenės informavimo priemonė, o yra tik informacinės visuomenės (prieglobos paslaugų) paslaugos teikėjas. Todėl civilinio kodekso normos negali būti aiškinamos kaip numatančios jo pareigą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo ar dalykinės reputacijos sumenkinimo. Mano, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė Tvarkos 4 p., laikydamas atsakovo A. U. sukurtą interneto tinklapį www.bond.lt elektronine visuomenės informavimo priemone. Šis tinklapis veikė kaip privataus asmens interneto svetainė. Tvarkos 4 p. yra nustatyta, kad elektroninėmis visuomenės informavimo priemonėmis nelaikomi asmenų privatūs interneto tinklalapiai, kuriuose dedama informacija apie pačius interneto tinklalapių įkūrėjus, jų duomenys, kūriniai, informacija apie jų gaminamą ir parduodamą produkciją, teikiamas paslaugas ir panašiai. Todėl ši interneto svetainė negali būti laikoma elektronine visuomenės informavimo priemone ir jai netaikomi VIĮ reikalavimai.

Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b.l.25-29) prašo UAB „Interneto vizija“ apeliacinį skundą atmesti priteisti iš UAB „Interneto vizija“ ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas . Nurodo, jog LR Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad prieigos prie tarnybinėje stotyje esančios informacijos nutraukimas yra vienas iš būdų neleisti viešinti neskelbtinos informacijos, todėl asmenys, sužinoję, kad jie kokiu nors būdu dalyvauja skleidžiant informaciją, kurią skleisti draudžia įstatymai, arba kitaip prisideda prie tokios informacijos skleidimo privalo tokią savo veiklą nutraukti (Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos 14 p.). Ši pareiga informacijos prieglobos ar tinklo paslaugų teikėjams kyla iš LR Konstitucijos (2005-09-19 LR Konstitucinio Teismo nutarimas). LRV 2003-03-05 nutarimu Nr. 290 patvirtinta Tvarka numato informacijos prieglobos paslaugų teikėjų atsakomybę už informacijos, kurią saugo tinklalapio įkūrėjo, valdytojo ir/ar paslaugų gavėjo prašymu, turinį tais atvejais, kai informacijos prieglobos paslaugos yra teikiamos, turint žinių apie Tvarkos pažeidimus, taip pat kai turint žinių apie tarnybinėje stotyje laikomą neskelbtiną informaciją nėra panaikinama ar nutraukiama prieiga prie jos. Atsižvelgiant į šias nuostatas, numatančias techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio paslaugas teikiančio informacijos prieglobos paslaugų teikėjo atsakomybę už visuomenės informavimo priemonėje skelbiamų duomenų neatitikimą LR norminių teisės aktų reikalavimams, daro išvadą, kad teismas pagrįstai sprendė dėl atsakomybės taikymo UAB „Interneto vizija“ atžvilgiu. Atsižvelgia į LRV nutarimu Nr. 881 patvirtinto Aprašo nuostatas bei Aprašo 22 p., ir pažymi, jog nors ieškovų vardu į interneto tinklalapyje ww.bond.lt patalpintos informacijos prieglobos paslaugų teikėją dėl prieigos prie šiame interneto tinklalapyje skelbiamos informacijos apribojimo buvo kreiptasi, tačiau prieglobos paslaugų teikėjas nepanaikino galimybės pasiekti pranešime nurodytą informaciją, kurią draudžia skelbti LR VIĮ, taip pat nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į A. U. ar kompetentingą instituciją dėl pranešime nurodytos informacijos pagrįstumo ištyrimo, neinformavo ieškovų apie priimtą sprendimą nenaikinti galimybės pasiekti informaciją ir nenurodė tokio sprendimo motyvų, tai yra neatliko jokių ieškovų asmeninių neturtinių teisių pažeidimą pašalinančių veiksmų. UAB „Interneto vizija“ nevykdydama įstatyminės pareigos nutraukti prieigą prie publikuojamos neskelbtinos informacijos, prisiėmė atsakomybę už žalą, kuri atsirado kaip neteisėtų informacijos prieglobos teikėjo veiksmų rezultatas. Tuo atveju, jeigu UAB „Interneto vizija“ būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigą ir, kaip privalėjo, būtų nutraukusi prieigą prie interneto tinklalapyje www.bond.lt skelbtos informacijos, būtų išvengta ieškovų asmenines neturtines teises pažeidžiančios informacijos viešo publikavimo viešo naudojimo kompiuterių tinkluose nuo 2008-06-19. Nei apelianto pareiškimas, kad jis nebuvo informuotas apie UAB „Interneto vizija“ tarnybinėje stotyje saugomą neskelbtiną informaciją, nei AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus filialo 25 pašto rašte pateikta informacija, kad 2009 m.brūkšninių kodų informacinėje sistemoje nėra saugoma informacija apie 2008 m. siųstą registruotą pašto korespondencijos siuntą, ieškovų nuomone, nesudaro pagrindo laikyti, jog UAB „Interneto vizija“ nebuvo informuota apie jos tarnybinėje stotyje saugomą neskelbtiną informaciją. AB „Lietuvos paštas“ 2009 m. spalio 12 d. rašte Nr. (16.12–16)3–6986 yra patvirtinta, kad registruotoji pašto korespondencijos siunta Nr. RN736332560Lt siųsta UAB „Interneto vizija“ 2008-06-19 buvo įteikta apelianto darbuotojui T. Š., kuris tuo laikotarpiu dirbo bendrovėje.

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., LR Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindai nenustatyti.

Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliacinio skundas yra susijęs su teisės taikymo klausimu, apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl UAB „Interneto vizijos“ kaip interneto tinklalapio www.bond.lt prieglobos paslaugų teikėjo civilinės atsakomybės už skelbiamų duomenų neatitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams.

Apeliantas apeliacinį skundą grindė tuo argumentu, jog jis nebuvo informuotas 2008-06-05 ieškovų siųstu pranešimu dėl neteisėtos informacijos laikymo, todėl apeliantas negali būti pripažintas pažeidęs Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos 14 p. ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Kaip matyti iš byloje esančio atsakovui UAB ,,Interneto vizija“ 2008-06-05 ieškovų siųsto pranešimo (I t., b.l. 26-27, 28, 29, 30), kurį UAB ,,Interneto vizija“ gavo 2008-06-19 ( I t., b.l. 123) – korespondencija buvo įteikta apelianto darbuotojui T. Š., o UAB „Interneto vizijos“ atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nurodytas asmuo ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo bendrovėje (I t., b.l.218-219). Todėl apeliantas buvo informuotas apie tarnybinėje stotyje laikomą neskelbtiną informaciją. Atsižvelgiant į šiuos byloje esančius įrodymus, kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks sužinojimo faktas yra pilnai įrodytais ieškovo pateiktais išsiuntimo, pranešimo gavimo dokumentais. Atsakovo šiai aplinkybei paneigti pateiktas dokumentas – Tarnybinis pranešimas į užklausimą (b.l. 105) surašytas ne ant įmonės blanko, be antspaudo ir pan., neaiški jį pasirašiusio asmens užimama padėtis ir įgalinimai, be to, šiame rašte pateikta informacija nepaneigia oficialiame Lietuvos pašto 2009-10-12 išduotame atsakyme nurodyto fakto apie registruotos pašto korespondencijos siuntos įteikim.

Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai. Tačiau laisvė ieškoti,gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Visi asmenys pagal Konstituciją turi pareigą neskleisti tokios informacijos, kurią skleisti draudžia įstatymai, taip pat pareigą nepažeisti ribojamos informacijos platinimo tvarkos. Asmenys, sužinoję, kad jie kokiu nors būdu dalyvauja skleidžiant informaciją, kurią skleisti draudžia įstatymai, arba kitaip prisideda prie tokios informacijos skleidimo, arba kokiu nors būdu pažeidžia informacijos, kurios skleidimas yra ribojamas įstatymu, skleidimo tvarką, privalo tokią savo veiklą nedelsiant nutraukti. Neskelbtinos informacijos skleidimas ir ribojamos informacijos skleidimo tvarkos pažeidimas yra teisės pažeidimai, kurių Konstitucija netoleruoja (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas teikia informacinės visuomenės paslaugas, todėl yra informacinės visuomenės paslaugos (interneto tinklapio prieglobos paslaugos) tiekėjas, veikiantis pagal LR Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą (IVPĮ) ir kitus teisės aktus.

Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 290 patvirtintos Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos tikslas - nustatyti viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo šiuose tinkluose nuostatas, jų įgyvendinimą ir laikymosi kontrolę (Tvarkos 2 p.).

Tvarkos 5 p. nurodyta, jog viešo naudojimo kompiuterių tinkluose draudžiama paviešinti ir (ar) platinti neskelbtiną informaciją, nustatytą LR visuomenės informavimo įstatyme, LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir kituose įstatymuose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime vadovavosi VIĮ 19 str. 2 d. nuostatomis, draudžiančiomis platinti informaciją, šmeiženčią ir/ar įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

Kaip LR Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) 51 str. 2 d. numato, jog už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako jos valdytojas, taip ir IVPĮ 14 str., Tvarkos 12 p. nustatyta, kad tam tikrais atvejais informacijos prieglobos paslaugų teikėjas atsako už informaciją, kurią saugo interneto tinklalapio įkūrėjo (valdytojo) ir (arba) paslaugų gavėjo prašymu, t.y. už interneto tinklapio turinį.

Tvarkos 14 p. numatyta informacijos prieglobos paslaugų teikėjai ir (arba) tinklo paslaugų teikėjai privalo nutraukti prieigą prie tarnybinėje stotyje esančios informacijos šiais atvejais: jeigu to reikalauja teismas (Tvarkos 14.1.papunktis); jeigu informacijos prieglobos paslaugų teikėjas arba tinklo paslaugų teikėjas sužino apie jo tarnybinėje stotyje saugomą neskelbtiną informaciją, o prieigą nutraukti techniškai yra įmanoma (Tvarkos 14.2. papunktis).

IVPĮ 14 str. 1 d. 2 p. yra įtvirtinta nuostata, jog paslaugos teikėjas, paslaugos gavėjo prašymu saugantis jo pateiktą informaciją, už ją neatsako, jeigu, sužinojęs arba gavęs žinių apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie tai, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija įgyta, sukurta, pakeista ar naudojama neteisėtu būdu, skubiai imasi veiksmų, kad panaikintų galimybę tokią informaciją pasiekti.

Atsižvelgus į IVPĮ 14 str. 3 d. kolegija sutinka su su apelianto argumentu, jog šiuo atveju taip pat turėjo būti taikytas ir LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 881 nutarimu patvirtintas Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašas, kuris detalizuoja IVPĮ 14 str. 1 d. įgyvendinimą. Aprašo 8 p. numatyta, jog paslaugos teikėjas, gavęs šio Aprašo 3 ar 4 punkte nurodytą pranešimą, per 3 darbo dienas nuo tokio pranešimo gavimo turi nustatyti, ar saugo pranešime nurodytą informaciją, ar pranešimas atitinka šio Aprašo 3 ar 4 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus. Jeigu paslaugos teikėjas nustato, kad saugo pranešime nurodytą informaciją ir pranešimas atitinka šio Aprašo 3 ar 4 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus, jis per vieną darbo dieną nuo minėtų faktų nustatymo turi parengti prašymą ir kartu su gautu pranešimu nusiųsti paslaugos gavėjui, kurio prašymu saugo minėtame pranešime nurodytą numanomai neteisėtą informaciją, prašydamas ištirti gautame pranešime nurodytos informacijos pagrįstumą. Jeigu paslaugos gavėjas nesutinka su tuo, kad minėtame pranešime nurodyta informacija yra neteisėta, per 3 darbo dienas nuo paslaugos teikėjo prašymo išsiuntimo turi pateikti paslaugos teikėjui atsakymą. Aprašo 9 p. numatyta, kad paslaugos teikėjas, per šio Aprašo 8 punkte nustatytą terminą negavęs paslaugos gavėjo atsakymo, turi ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo atsakymo pateikimo termino pabaigos panaikinti galimybę pasiekti pagal šio Aprašo 3 ar 4 punktą parengtame pranešime nurodytą neteisėtą informaciją. Aprašo 10 p. nurodoma, jog tuo atveju, jeigu paslaugos teikėjas per šio Aprašo 8 punkte nustatytą terminą gauna paslaugos gavėjo atsakymą, jis per 3 darbo dienas nuo atsakymo gavimo privalo nustatyti, ar paslaugos gavėjo atsakymas atitinka šio Aprašo 8 ir 20 punktuose nurodytus reikalavimus, ar atsakyme nurodyti argumentai pagrįsti. Jeigu paslaugos teikėjas nustato, kad paslaugos gavėjo atsakymas atitinka šio Aprašo 8 ir 20 punktuose nurodytus reikalavimus ir paslaugos gavėjo atsakyme pateikti argumentai pagrįsti, jis nepanaikina galimybės pasiekti pateiktame pranešime nurodytą informaciją. Be to, jeigu paslaugos teikėjas suabejoja paslaugos gavėjo atsakyme nurodytų argumentų pagrįstumu, jis gali kreiptis į kompetitingą instituciją, prašydamas nustatyti, ar paslaugos gavėjo pateiktame atsakyme nurodyti argumentai pagrįsti (Aprašo 11 p.).

Taigi, minėtas reglamentavimas patvirtina, jog prieglobos tiekėjas turėjo pareigą nustatyta tvarka patikrinti pranešimo pagrįstumą tam, kad apsispręsti - panaikinti galimybę pasiekti nurodytą informaciją ar motyvuotai atsisakyti tenkinti prašymą, o tuo atveju, jei paslaugos gavėjas neatsakytų į prašymą ištirti informacijos pagrįstumą, besąlygiškai panaikinti galimybę pasiekti informaciją.

Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „Interneto vizija“, gavęs pranešimą, neatliko jokių privalomų ieškovų asmeninių neturtinių teisių pažeidimą pašalinančių veiksmų, todėl tokiu neteisėtu neveikimu netiesiogiai prisidėjo prie neskelbtinos informacijos skleidimo ir žalos atsiradimo. Apeliantas nepaneigė, kad tuo atveju, jeigu jis būtų tinkamai atlikęs minėtas pareigas, būtų galimybę užkirsti kelią ieškovų teisių pažeidimui. Dėl minėtų motyvų atsakovas turi pareigą atsakyti pagal CK 2.24 str. 5 d. ir 6.250 str. Nors, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas iš dalies nepagrįstai konstatavo, jog ieškovų pranešime išsakyti teiginiai yra pakankamas ir besąlyginis pagrindas nutraukti priėjimą prie tos informacijos, ir tai nėra sietina su tokios informacijos turinio analize (tokia išvada yra teisinga tuo atveju, kai paslaugos gavėjas neatsako į paslaugos teikėjo prašymą), tačiau dėl aukščiau nurodytų motyvų tai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat išdėstė argumentą, jog ginčo interneto svetainė negali būti laikoma elektronine visuomenės informavimo priemone ir jai netaikomi VIĮ reikalavimai. Kolegija, nesutikdama su šiuo apelianto argumentu pažymi, jog Tvarkos 4 p. nurodyta, kad privačių asmenų interneto tinklalapiai, kuriuose elektronine forma pateikiama viešoji informacija, bet ne duomenys apie pačius interneto tinklalapio kūrėjus, jų kūrybą, teikiamas paslaugas, gaminamą produkciją, yra laikomi elektronine visuomenės informavimo priemone (Tvarkos 4 p.). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš publikacijų, laikytina, jog atsakovo A. U. interneto svetainėje elektronine forma A. U. straipsniais buvo pateikiama viešoji informacija. Be to, informacija buvo teikiama viešo naudojimo kompiuterių tinkluose, todėl šios informacijos platinimą ir skleidimą reglamentuoja VĮĮ nuostatos (Tvarkos 9 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą faktiniu ir teisiniu aspektais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, apelianto apeliacinio skundo argumentai pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nesudaro (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto nepriteistinos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, nes šių išlaidų buvimą ir dydį patvirtinantys įrodymai apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d., bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutarė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-306-727/2011 palikti nepakeistą.