- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- e2-2626-558/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06989-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- E. P., K. S.
- Advokatai
- Giedrė Liutkevičiūtė
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.3.5; 3.2.6.1; 3.2.6.5
2018 m. birželio 5 d.
išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Silvai Sandienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams E. P., K. S., dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, reiškiant reikalavimą dėl nepilnametės dukters J. P. tėvystės nuginčijimo; nuginčyti E. P. tėvystę (duomenys neskelbtini) gimusios J. P. atžvilgiu ir panaikinti J. P. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini, nurodytus duomenis apie tėvą E. P.; pripažinti, kad nepilnametės dukters J. P. biologiniu tėvu yra K. S., gim. (duomenys neskelbtini, o J. P. yra atsakovo K. S. dukra; suteikti nepilnametei dukrai J. P. pavardę „P.“; priteisti iš atsakovų valstybės naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė A. P. su atsakovu K. S. susipažino 2015 m. vasario 14 d. Jungtinėje Karalystėje, kurioje tuo metu gyveno tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Po trijų mėnesių pažinties A. P. pradėjo lauktis kūdikio. Atsakovui, sužinojus faktą apie ieškovės nėštumą ir šalims pradėjus gyventi kartu K. S. buvo laimingas, kad turės vaiką, tačiau neilgai trukus jo elgesys pasikeitė. K. S. pradėjo vartoti narkotikus, dėl ko šalių santykiai pašlijo, kol galiausiai galutinai nutrūko. Ieškovė ir atsakovas K. S. pradėjo atskirai gyventi dar negimus vaikui, t. y. praėjus vienam mėnesiui nuo sužinojimo, kad ieškovė laukiasi. Nesusiklosčius asmeniniam gyvenimui su atsakovu K. S., ieškovė grįžo į Lietuvą. Po kurio laiko ieškovė susipažino su E. P. (praėjus 4 mėnesiams, kai ieškovė grįžo į Lietuvą). Jis žinojo aplinkybes apie ieškovės nėštumą, tačiau išreiškė norą būti vaiko tėvu ir jį auginti kartu su ieškove. (duomenys neskelbtini A. P. gimė dukra Joana. Atsakovas E. P., gyvendamas kartu su A. P. ir gimusia ieškovės dukra J., išreiškė norą pripažinti tėvystę gimusios mergaitės atžvilgiu. Tiek iki tėvystės pripažinimo, tiek ir po jo atsakovas E. P. rūpinosi gimusiu kūdikiu ir ieškove. Po metų ieškovės ir E. P. santykiai pašlijo, kadangi stigo pinigų, dėl ko prasidėjo tarpusavio nesutarimai. Šalys pradėjo gyventi skyriumi. Tarp atsakovo E. P. ir nepilnametės J. P. nėra susiformavęs socialinis ryšys. Santuoka tarp ieškovės A. P. ir atsakovo E. P. sudaryta nebuvo, o E. P. nėra J. P. biologinis tėvas. Nuginčijus J. P. duomenis apie tėvą yra reiškiamas reikalavimas nustatyti tėvystę J. P. atžvilgiu, pripažįstant, kad vaiko tėvu yra atsakovas K. S. ir suteikti J. P. pavardę „P.“. Ieškovė pažymi, kad K. S. save laiko J. P. tėvu. Kadangi atsakovas šiuo metu yra suimtas, teismui yra teikiami jo rašyti laiškai, kuriuose atsakovas pripažįsta save mergaitės tėvu ir prašo atsiųsti dukters nuotraukų. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, kad po to, kai ieškovė ir atsakovas E. P. pradėjo gyventi atskirai, atsakovas su vaiku nebendrauja, tarp jų nėra glaudaus emocinio ryšio. Ieškovės manymu, ji praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti, todėl prašo šį terminą atnaujinti.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė A. P. kartu su nepilnametė dukra J. P. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Ieškovė nedirba, auginą dukrą, ieškovės teigimu ji gauna motinystės pašalpą bei išmoką vaikui. Už buto nuomą moka ieškovės tėvas. Skyriaus teigimu, ieškovės ieškinys yra pareikštas nepilnamečio vaiko interesais žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus (elektroninės bylos priedo, b. l. 9).
Teismo posėdžio metu ieškovė A. P. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad su atsakovu K. S. išsiskyrė kai laukėsi jo vaiko, nes jis pradėjo piktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis. Tuomet sutiko atsakovą E. P.. Po vienerių metų, jam pripažinus tėvystę dukros atžvilgiu, išsiskyrė, kadangi gyvenimas kartu nesiklostė. Šiuo metu su vaiku jis nebendrauja. Biologinis mergaitės tėvas domisi dukra, skambina iš įkalinimo įstaigos. Ieškovė prašo mergaitei suteikti motinos pavardę. Ieškovės atstovė nebepalaikė prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes atsakovai neprašė jo taikyti.
Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad tarp E. P. ir nepilnametės mergaitės nėra susiformavęs emocinis ryšys, todėl vaiko interesus labiau atitiktų, jei jo tėvystė būtų nuginčyta, o į nepilnamečio vaiko gimimo liudijimą būtų įrašytas biologinis tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. P. gimė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos priedo, b. l. 7). Į vaiko gimimo liudijimą tėvu yra įrašytas E. P.. Ieškovės ir atsakovo E. P. santuoka nebuvo sudaryta.
Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.
Nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).
Į bylą yra pateiktas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 51/2018(01), kuriuo yra nustatyta, kad atsakovas K. S. yra J. P. biologinis tėvas su 99,9999999999 procentų tikimybe (elektroninės bylos priedo, b. l. 37). Teismo posėdžio metu ieškovė ir išvadą teikiančios institucijos atstovė patvirtino, kad tarp nepilnametės J. P. ir E. P. glaudus emocinis ryšys nesusiklostė, šalys vos vienerius metus gyveno kartu, nepilnametė dukra yra itin mažo amžiaus, o nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas nepilnamečiu vaiku nesidomi.
Dėl nurodyto, atsižvelgdamas į DNR ekspertizės išvadas bei šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas nustato, kad atsakovas E. P. nėra nepilnametės J. P., (duomenys neskelbtini), tėvas, o ji – nėra jo dukra (CPK 185 straipsnis, CK 3.149 straipsnis). J. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše atliktas įrašas apie tėvą E. P. naikintinas.
Nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimo instituto kilmė ir tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnio 1 dalimi), atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas K. S. iš įkalinimo įstaigos domisi nepilnamete dukra, prašo atsiųsti jos nuotraukas, nustato, kad K. S. yra J. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis), o nepilnametė J. P. – yra jo dukra. Atsakovui išaiškinta įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).
Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalys). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu. Ieškovė prašė suteikti dukrai jos pavardę „P.“. Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė, prieštaravimo nepareiškė, tokiu būdu nepilnametei suteikiama motinos pavardė „P.“.
Dėl ieškinio senaties termino.
Ieškovė ieškinyje prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pateikti. Teismo posėdžio metu šio prašymo nebepalaikė.
Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Pažymėtina, kad CK 1.126 straipsnis numato, jog reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl ieškinio senaties termino, atsakovai neprašė jo taikyti. Ieškovės ieškinys yra pareikštas išimtinai nepilnametės dukros interesais, iš jos pateiktų laiškų akivaizdu, kad biologinis tėvas klausinėja apie mergaitę, prašo atsiųsti jos nuotraukų. O atsakovo E. P. ir mergaitės glaudūs tarpusavio emociniai ryšiai nesusikūrė, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties termino arba konstatuoti, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pateikti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovė A. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini)sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.
Nors ieškovė ir prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš abiejų atsakovų valstybės naudai, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, pasakytina, kad šiuo atveju nebūtų teisinga iš atsakovo E. P. priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, nors ieškinys yra visiškai patenkintas.
Dėl nurodyto iš atsakovo K. S. valstybės naudai priteistina 478,88 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis, elektroninės bylos priedo, b. l. 41). Bylinėjimosi išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - „Swedbank“, AB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – L. B. AB, (duomenys neskelbtini) –AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, , (duomenys neskelbtini) – UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti, kad E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tėvas, o J. P. – jo dukra, ir panaikinti J. P. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše atliktą įrašą apie tėvą E. P..
Nustatyti, kad K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), yra J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o ji – jo dukra.
Priteisti iš K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 478,88 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir aštuoniasdešimt aštuonis euro centu) išlaidų valstybės naudai už ieškovei A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).
Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto Civilinės Metrikacijos skyriui, kad šis išregistruotų E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvystę, įregistruotų K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvystės nustatymą, padarytų pakeitimus J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše bei išduotų naują gimimo liudijimą.