Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 58-316 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. birželio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu M. Š. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, kurios vykdymas atidėtas 2 metams.

2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu M. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams.

2020 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu buvo subendrintos abiem aukščiau paminėtais nuosprendžiais M. Š. skirtos bausmės, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 8 mėnesiams.

2021 m. birželio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu M. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinta su 2020 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskirta 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 2 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2020 m. vasario 18 d. Bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 6 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. lapkričio 25 d. – 1 metai 9 mėnesiai 12 dienų. 1/2 teismo paskirtos bausmės atliko 2022 m. vasario 5 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 58-316 nuteistajam M. Š. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime nurodoma, jog M. Š. vykdė šias Komisijos rekomendacijas: dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, pokalbiuose su dinaminės priežiūros specialistais kriminalinės subkultūros mažinimo ir turiningo laisvalaikio temomis, užsiima apmokestinamąja individualia veikla, moka skolas antstoliams, dalyvavo intervencinėse priemonėse, skirtose kriminogeninių veiksnių valdymui. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, 2022 m. lapkričio 15 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustačius papildomo vertinimo poreikį, 2021 m. lapkričio 15 d. nuteistajam buvo atliktas smurtinio elgesio rizikos vertinimas, taikant HCR-20 metodiką. Remiantis įvertinimo rezultatais, nuteistojo smurtinio elgesio rizika – vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, tačiau siūlomo kvalifikuoto darbo neatsisakytų, teigia, kad galėtų dirbti savo pasirinktą darbą. 2022 m. balandžio 11 d. Vilniaus pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu M. Š. buvo leista, laikantis teisės aktų reikalavimų, užsiimti individualia (apmokestinamąja) veikla – sporto bei mitybos planų sudarymu fiziniams ir juridiniams asmenims bei turėti šiai veiklai reikalingas priemones. Nuteistasis taip pat formaliai patvirtino galimybę dirbti, jei būtų taikytas lygtinis paleidimas. Pasikartojantis M. Š. nusikalstamas elgesys rodo, kad jam būdingos smurtinį elgesį palaikančios nuostatos, nepakankamas gebėjimas laikytis visuotinai priimtinų normų bei neigiama nuostata į visuomenės narius, jis neįsisąmonina vertybių, kurias pripažįsta ir bendrai socialinėmis normomis saugo visuomenė. Kriminalinės nuostatos ir neigiamų orientacijų visuma vyravo kaip tiesioginė jo nusikaltimų įvykdymo priežastis. Bausmės atlikimo metu elgesys disciplinuotas. Komisija akcentavo, jog nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai neskatino nuoseklaus prosocialaus elgesio, jo nusikalstamas elgesys yra susijęs su nepakankamu gebėjimu atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos bei kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtakos. Atsižvelgiant į M. Š. nusikalstamo elgesio, savęs realizavimo laisvėje ypatumus, turimą socialinį ratą, galima teigti, kad jo gyvenimo būdas pasižymėjo tam tikrais kriminaliniais bruožais ir siejosi su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistojo impulsyvus ir agresyvus reagavimas į situacijas siejamas su emocijų kontrolės sunkumais ir nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Nurodoma, jog M. Š. pateikė pažymas apie galimybę gyventi jo pasirinktu adresu bei dirbti laisvėje. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtiniais sunkumais nepasižymi, jis laikosi nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų, du kartus skatintas, vieną kartą baustas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Marijampolės pataisos namuose (rūkymas ne tam skirtoje vietoje). Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones. Pastaruoju metu stebimas tam tikrų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (pvz., mokymą identifikuoti ir valdyti mąstymo procesus, provokuojančius agresiją, savikontrolės, problemų sprendimo, kritinio mąstymo, požiūrio kaitos klausimus) valdymą priėmimas. Tačiau šiuo metu įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų kriminogeniniams poreikiams valdyti, nuteistasis nėra įgijęs, o stebimas tik resocializacijos priemonių priėmimas.

Apibendrindama Komisija konstatavo, jog yra stebimas pastarojo laikotarpio nuteistojo aktyvesnis įsitraukimas į resocializacijos procesą, pastangos valdyti tam tikrus su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, tačiau vis dar išlieka nuteistajam būdingas impulsyvumas kartojant tas pačias klaidas, savitvardos stoka, problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžių stoka. Komisijos manymu, nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius, todėl balsų dauguma nutarta netaikyti M. Š. lygtinio paleidimo.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teisme 2022 m. gruodžio 29 d. buvo gautas nuteistojo sutuoktinės V.Š. prašymas. Prašyme nurodoma, kad nepilnamečiam jų sūnui reikalinga nuolatinė priežiūra ir gydymas, kuris reikalauja daug laiko ir pinigų, o kol vyras atlieka bausmę, visi rūpesčiai tenka jai. Taip pat prašyme nurodoma, kad M. Š. pirmą kartą atlieka bausmę, iki bausmės pabaigos liko neilgas laiko tarpas, bausmę atlieka lengvoje grupėje, baustas tik vieną kartą, skatintas tris kartus, pradėjo vykdyti individualią veiklą, dalyvauja seminaruose ir mokymuose. Laisvėje turėtų gyvenamąją vietą, darbą ir padėtų jai rūpintis jų sūnumi. Pabrėžia, kad vienintelis jos sūnaus noras – kad per šventes tėtis būtų kartu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. skundas netenkintinas

BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Nuteistasis M. Š., įvertinus aptartą įstatyminį reglamentavimą, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Pusę paskirtos bausmės jis atliko 2022 m. vasario 5 d. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas ir Komisijos rekomenduotas priemones. M. Š. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau BK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet ir tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau skundžiamą nutarimą priėmusi Komisija tokios pažangos neįžvelgė ir teismas su šia jos nuomone sutinka.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla, matyti, kad jis atlieka pagal tris nuosprendžius subendrintą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už penkis nusikaltimus: tris apysunkius ir du sunkius. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingi, kad teismas galėtų patikėti, jog nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.

Nors įkalinimo bausmę M. Š. atlieka pirmą kartą, iš viso jis yra teistas dešimt kartų Lietuvoje ir vieną kartą Vokietijoje, nusikalstamos veikos nuosekliai buvo daromos nuo 2006 metų, dominuoja smurtinio pobūdžio nusikaltimai, kurie sunkėjo. Praeityje jam skirtos švelnesnių rūšių bausmės (baudos, viešieji darbai), ne kartą taikytas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas prevencinio poveikio neatliko, nuostatų laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių nesuformavo, netgi atvirkščiai – suformavo nebaudžiamumo jausmą. Pats M. Š. pripažįsta, jog apsispręsdamas daryti naujas nusikalstamas veikas, jų atskleidimo atveju tikėjosi įprastų švelnių bausmių. Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. M. Š. praeities teistumai rodo, kad paskirtos ir atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamos veikos padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje laikytis visuomenės interesų. Tai sudaro pagrindą teismui nuteistojo manymą, jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti labai atsargiai.

Nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtiniais sunkumais nepasižymi, jis laikosi taisyklių ir režimo reikalavimų, per visą bausmės laikotarpį jis tik du kartus pažeidė režimo reikalavimus ir vieną kartą baustas drausmine nuobauda, tačiau du paskatinimai per beveik trejus bausmės atlikimo metus taip pat nerodo didelės pažangos resocializacijos procese ir neįtikina teismo, kad nuteistasis dėjo maksimalias pastangas keisti savo mąstymą ir elgesį. Struktūruotoje aplinkoje nuteistasis neturi sunkumų apriboti savo elgesį bei poreikius ir elgtis disciplinuotai, tačiau tokių polinkių jis nerodė būdamas laisvėje, sistemingai darydamas nusikalstamas veikas ir įžūlius administracinius nusižengimus (kuro vagystės degalinėse, pareigūnų įžeidinėjimas ir pan.).

Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad M. Š. deklaruoja nepritarimą kriminalinės subkultūros nuostatoms, tačiau tam tikros jo elgesio apraiškos bausmės atlikimo metu rodo nuteistųjų kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas. Pravieniškių pataisos namų – atvirojoje kolonijos charakteristikoje buvo nurodoma, kad į šią įstaigą jis atvyko jo paties prašymu dirbti, tačiau pasiūlyto darbo vengė, dirbti atsisakė, be to atsisakė eiti gyventi į paskirtą būrį, tokiu būdu rodydamas pritarimą kriminalinės subkultūros apraiškoms. Skunde atsisakymą dirbti fizinius darbus motyvuoja rankos trauma, aiškindamas, jog drėgmė ir cheminės priemonės pakenktų joje įstatytai plokštelei. Tai nėra rimti argumentai, nes ši rizika lengvai pašalinama apsaugos priemonėmis. Jo nusistatymas dirbti tik jo įgūdžius, išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkantį darbą, gerai suvokiant, kad tokio pataisos namai dažnai neturi galimybės pasiūlyti, nerodo nuoširdžių ketinimų dirbti. Suinteresuotumą vykdyti individualią veiklą nuteistasis išreiškė tik po to, kai pirmojo lygtinio paleidimo galimybės svarstymų metu tiek lygtinio paleidimo komisijos, tiek teismų buvo kritikuojamas dėl išrankaus ir nepagarbaus požiūrio į darbą.

Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Tačiau aukščiau aptartų aplinkybių visuma, kurią iš esmės akcentavo ir Komisija, nerodo, kad nuteistojo pastangos koreguoti savo elgesį, mąstymą, vertybines nuostatas būtų buvusios įtikinamos.

Nuteistasis klaidingai traktuoja, jog sudalyvavus tam tikrame skaičiuje socialinės reabilitacijos priemonių, bus pagrindas laikyti, kad jis pasiekė reikiamą lygtiniam paleidimui jų dydį ir reikalauja tą skaičių ir priemonių pobūdį Komisijai apibrėžti. Sprendimą dėl lygtinio paleidimo lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, o jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, liudijantis, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, kad praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Šių priemonių rezultatai specialistų yra įvertinami ir apibendrinami socialinio tyrimo išvadoje, kurioje nurodytais argumentais ir rėmėsi Komisija, priimdama neigiamą verdiktą.

Psichologinio vertinimo Vilniaus pataisos namuose metu pastebėta, jog M. Š. turi sunkumų įvardinti savo silpnąsias puses, jis nesugeba jų įvertini kaip probleminių sričių, siejamų su nusikalstamu elgesiu. Sunkiai priima siūlomą alternatyvų požiūrį. Vertybinėje sistemoje dominuoja materialistinis pagrindas, polinkis dominuoti ir kontroliuoti. Teismas sutinka, jog tikrai ilgą savo gyvenimo laikotarpį M. Š. demonstravo nusikalstamą elgesį, nuvertindamas kitų asmenų turtines ir prigimtines teises, atmesdamas visuomenės vertybių sistemą. M. Š. akcentuoja, kad laisvėje daug mokėsi, domėjosi įvairiomis gyvenimo sritimis, keitė profesijas, itin sėkmingai ūkininkavo, tuomet teismui nesuprantamos jo teisei priešingos ir orientuotos į materialinių vertybių gavimą veikos (plėšimas, nusikalstamu būdu gauto turto realizavimas, daugybė administracinių nusižengimų nuosavybei (sistemingi nesumokėjimai už degalus degalinėse). Analizuojant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, vis dar pažymima, kad jis ne tik praeityje nesugebėdavo pasirinkti tinkamų elgesio strategijų, pernelyg pasitikėdamas sėkme. Jis iki šiol numato tik tam tikrus alternatyvius sprendimus, bet ne visuomet sugeba juos pritaikyti sau, linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus, ignoruodamas ilgalaikes problemas. Geba įvardinti veiksnius, kurie lėmė nusikalstamą elgesį, tačiau problemų sprendimo įgūdžiai nepakankami. Specialistai pažymi, kad nuteistasis sugeba tam tikru laipsniu priimti kitą požiūrį, tačiau sprendimus priima vadovaudamasis tik savo įsitikinimais. Šie mąstymo aspektai, susiję su problemų identifikavimo, sprendimo sunkumais, pasekmių numatymu, tiesiogiai susiję su M. Š. nusikalstama veika. Tiek 2022 m. lapkričio 15 d., tiek nuteistojoje akcentuojamoje naujesnėje 2022 m. gruodžio 15 d. socialinio tyrimo išvadoje apibendrinant nuteistojo M. Š. įvertinimus konstatuota, jog jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja intervencinėse pataisos priemonėse, skirtose kriminogeninių veiksnių valdymui, tačiau jam vis dar rekomenduojamos tęstinės socialinės reabilitacijos prevencinės bei intervencinės priemonės, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius. Šių socialinės tyrimo išvados teiginių pagrindu Komisija konstatavo, kad nuteistasis nėra įgijęs pakankamų įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų kriminogeniniams poreikiams valdyti, ir tai nėra tik subjektyvi Komisijos nuomonė, o specialistų atlikto socialinio tyrimo rezultatais paremta išvada.

Nuteistasis akcentuoja savo tvirtus ryšius su šeima, poreikį ja rūpintis ir ją išlaikyti, savo išsilavinimą, darbinę patirtį, siekį realizuoti save darbinėje veikloje laisvėje, užtikrintą darbo ir gyvenamąją vietą laisvėje. Pažymėtina, kad visos šios aplinkybės ir sąlygos egzistavo ir iki įkalinimo, tačiau netapo faktoriais, sulaikančiais jį nuo neteisėtų veikų. Jis nesusimastydamas, netgi impulsyviai, kaip pats teigia, pasiduodavo neigiamai savo pažįstamų ir draugų įtakai, jų skatinimui nusikalsti, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti neigiamų pasekmių ir visiškai nesusimąstydamas apie jų pasekmes savo šeimai, artimiesiems.

Vertinant M. Š. būsimo elgesio perspektyvą, teismui nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įvyko ženklūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, ir jis būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Vertinant V.Š. prašymą pažymėtina, kad jame nėra nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir kurios esmingai keistų teismo sprendimą. Kaip matyti iš V. Š. pateiktų dokumentų, vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų, o jam nustatyti sveikatos sutrikimai yra įgimti, tačiau jie netrukdo vaikui gyventi pilnavertį gyvenimą. Vaikas stebimas gydytojų, jam netgi leidžiama sportuoti – lankyti dziudo treniruotes. Taigi, vaiko sveikatos sutrikimai M. Š. turėjo būti žinomi jau seniai ir tai netrukdė jam daryti nusikalstamas veikas.

Be to, teismo požiūriu, M. Š. neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis (daugiau nei trečdalis) yra palyginti didelė, nuteistojo paleidimas į laisvę atlikus mažiau nei du trečdalius bausmės šiuo konkrečiu atveju neatitiktų visuomenės intereso, kad sunkius nusikaltimus padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinio paleidimo taikymas šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje gali suformuoti klaidingą nuteistojo požiūrį dėl per švelnaus baudžiamumo ir paskatinti jį nusikalsti ir ateityje, kaip jau įvyko praeityje ilgą laiką nuteistajam taikant švelnesnes bausmių rūšis už padarytus nusikaltimus. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, neigiamas Komisijos sprendimas buvo priimtas ženklia balsų dauguma (atskirąją nuomonę pareiškė tik vienas Komisijos narys), o ši aplinkybė taipogi svarbi vertinant lygtinio paleidimo pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 58-316, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5-7 dalimis,

nutaria:

nuteistojo M. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 58-316 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.