Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal H. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutarties, kuria teismas netenkino H. M. prašymo atnaujinti 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. M. surašytas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2017 m. lapkričio 21 d. administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 21 d. 13.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta. Tokiais savo veiksmais H. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių“ 14 punktą kvalifikuojant tokius veiksmus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 60ANN-132112361-17 H. M. paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda.

H. M. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus su skundu dėl 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimo panaikinimo. Teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam teismui motyvuodamas tuo, kad H. M. skundą padavė dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo praleidęs apskundimo terminą net 15 dienų ir šio termino neprašė atnaujinti.

H. M. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo. Teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo H. M. prašymo, nes prašyme nurodyta aplinkybė nebuvo pripažinta objektyvia priežastimi, kuri sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimą terminą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo. Be to, skundo padavimo terminas praleistas net 15 dienų.

Atskiruoju skundu H. M. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutartį ir jo skundą patenkinti. Nurodo, jog jam nėra užtikrinta teisė kalbėti gimtąja latvių kalba ir jis nemoka nei lietuvių, nei rusų kalbos.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskiruoju skundu skundžiama Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutartis, kuria netenkintas H. M. prašymas atnaujinti nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminą, kai skundo padavimo terminas praleistas dėl to, jog pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė kalbėti gimtąja kalba.

ANK 623 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Apylinkės teismo nutartis atsisakyti atnaujinti nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminą per dešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apygardos teismui. Nagrinėjamu atveju nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kurį norėjo ginčyti H. M., yra priimtas 2017 m. lapkričio 29 d. (t. 1, b. l. 15), gali būti skundžiamas per 20 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Apylinkės teismo nutartyje nustatyta, kad terminas skundui paduoti suėjo 2017 m. gruodžio 19 d., nes nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo pareiškėjui išsiųstas 2017 m. lapkričio 29 d. Tai patvirtina nutarimo išsiuntimo lydraštis esantys byloje (t. 1, b. l. 16). Tuo tarpu skundą institucijai H. M. pateikė 2018 m. sausio 3 d. Tokiu būdu pareiškėjas padavė skundą praleidus skundo padavimo terminą 15 dienų.

ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą netekinamas. H. M. pateikė prašymą apylinkės teismui atnaujinti praleisto skundo padavimo terminą nurodydamas, kad nebuvo užtikrinta teisė kalbėti gimtąja kalba. Prašymo teismas netenkino, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo nurodyta priežastis nelaikytina objektyvia priežastimi, kuriai esant būtų galima atnaujinti praleistą skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo padavimo terminą.

ANK 646 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu apygardos teismui, kuris turi teisę atnaujinti praleistą terminą arba palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Pagal ANK 568 straipsnį, yra nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. ANK 577 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, kurios 7 punkte yra įtvirtinta šio asmens teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Pareiškėjas skunde nurodo, jog jis nemoka lietuvių kalbos, t. y. kalbos, kuria turi būti nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, o jo gimtoji kalba yra latvių kalba. Taigi jam, kaip užsieniečiui, kuris nemoka lietuvių kalbos administracinio nusižengimo teisena turėjo vykti arba jo gimtąja kalba, t. y. latvių kalba, arba ta kalba, kurią jis moka, ir jis turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis. Pareiškėjas H. M. teigia, kad jam valstybės pareigūnai per prievartą siūlė kalbėti rusų kalba, kurios jis, teigia, visiškai nemoka, nes nesimokė mokykloje. Jam neleido kalbėti vokiečių kalba, kurios jis aštuonerius metus mokėsi mokykloje.

Teismų praktikoje praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas esant svarbioms priežastims. Kas yra laikoma svarbiomis priežastimis yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, kurią teismas nustatinėja konkrečiu atveju. Paskirti vertėją lietuvių kalbos nemokančiam asmeniui yra būtina, nes jo nesuteikus asmens konstitucinė teisė į gynybą būtų pažeista. Procesinės kalbos užtikrinimas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) garantuojamos teisės į gynybą, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje, sudedamoji dalis. Ši Konstitucijos garantuojama teisė yra susijusi su Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įvirtintu sąžiningo bylos nagrinėjimo proceso užtikrinimo reikalavimu, kai Konstitucijos 31 straipsnis nėra straipsnis sietinas išimtinai tik su baudžiamuoju procesu. Todėl teisės kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo moka, ir teisės naudotis vertėjo paslaugomis neužtikrinimas gali būti laikoma svarbia priežastimi, kuriai esant praleistas terminas apskųsti ne teismo tvarka priimtą nutarimą turėtų būti atnaujintas. Tačiau pirmiausiai reikėtų nustatyti, ar nagrinėjama teisė konkrečiu atveju nebuvo užtikrinta.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2017 m. lapkričio 21 d. administracinio nusižengimo protokole, kuris buvo surašytas H. M., yra ranka įrašyta, jog vertėjas nereikalingas ir parašas. Pareiškėjui buvo išaiškinta teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos (ANK 577 straipsnio 2 dalies 7 punktas) (t. 1, b. l. 7-8). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Sauliaus Maciaus 2017 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime pažymėta, jog jis paklausė pareiškėjo H. M., ar šis supranta lietuviškai, o pastarasis atsakė, kad supranta, administracinio nusižengimo protokole paaiškinimus parašė savo ranka lietuvių kalba ir vertėjo nepageidavo, su pažeidimu sutiko bei visur pasirašė (t. 1, b. l. 10). Taip pat minėtame administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data, t. y. 2017 m. lapkričio 29 d. 9.00 val. Su šia data pareiškėjas H. M. buvo supažindintas ir visa tai patvirtino parašu. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo surašytas lietuvių kalba administracinio nusižengimo protokole nurodytą dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 29 d. pareiškėjui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka, kai jis į bylos nagrinėjimą neatvyko ir prašymo dėl administracinės bylos nagrinėjimo atidėjimo nepateikė (t. 1, b. l. 15). Tą pačią dieną buvo išsiųstas minėtas nutarimas ir išaiškinta lietuvių kalba jo apskundimo tvarka bei paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo tvarka (t. 1, b. l. 16). Taigi byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog pareiškėjas H. M. atsisakė vertėjo paslaugų, būdamas supažindintas su įstatymo garantuotomis teisėmis, ir nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjas buvo verčiamas atsisakyti vertėjo. Žinodamas bylos nagrinėjimo laiką, pareiškėjas neatvyko į bylos nagrinėjimą administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pareiškęs norą, kad jam būtų užtikrinta teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Valstybės institucija, turėdama duomenis apie tai, kad pareiškėjui vertėjas yra nereikalingas ir apie tai, kad jis buvo tinkamai supažindintas su savo teisėmis ir neturėdama jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo reikalingas vertėjas, nes jis neatvyko į bylos nagrinėjimą, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir nepareiškė noro naudotis vertėjo paslaugomis, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą administracinių nusižengimų teisenos kalba, t. y. lietuvių kalba ir priimtą nutarimą administracinio nusižengimo teisenos kalba išsiuntė, išaiškino šio nutarimo apskundimo tvarką bei paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo tvarką lietuvių kalba. Šiame kontekste valstybės institucija negalėjo užtikrinti vertėjo dalyvavimo, jeigu objektyviai negalėjo žinoti, kad vertėjas reikalingas. Nė viename administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo etape nebuvo išreikštas pageidavimas paskirti vertėją. Kartu pažymėtina, jog pareiškėjas H. M. skunde nurodo, kad visus skundus, paaiškinimus jam rašo jo sutuoktinė R. M. O. (t. 2, b. l. 11-12), todėl apie bylos nagrinėjimą ir priimtą nutarimą jis turėjo žinoti. Taigi apie savo teises administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas H. M. žinojo ir žinodamas šias teises jis galėjo tinkamai pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe ginčyti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, paduodamas skundą per įstatymo nustatytą terminą. Todėl negalima pripažinti, kad pareiškėjo H. M. skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėjas turėjo pakankamai laiko gavęs nutarimą lietuvių kalba, prašyti jį priėmusios valstybės institucijos išversti jį į pareiškėjui suprantamą kalbą.

Atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo H. M. atnaujinti nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.