Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite,

viešame teismo posedyje išnagrinejus D. V. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. sausio 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškejo skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2010 m. gruodžio 13 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo,

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje 2010 m. lapkricio 19 d. buvo gautas D. V. pareiškimas del ikiteisminio tyrimo pradejimo D. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. Pareiškejas D. V. nurode, kad D. B. melagingai praneše apie neva jo ivykdyta nusikalstama veika, del ko jam 2010 m. spalio 29 d. buvo iteiktas pranešimas apie itarima del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. l d.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2010 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima pagal D. V. pareiškima, pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejas 2011 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino pareiškejo skundo del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2010 m. gruodžio 13 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo. Savo sprendima ikiteisminio tyrimo teisejas motyvavo tuo, kad pareiškejo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., todel nera jokio pagrindo teigti, jog D. B. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 326 str.

Skundu pareiškejas D. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. sausio 14 d. nutarti.

Skunde nurodoma, jog motyvas, kad pareiškejo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str., todel nepriemus procesinio sprendimo negalima spresti del ikiteisminio tyrimo pradejimo yra visiškai nepagristas ir teisiškai neargumentuotas, kadangi atsakomybe asmeniui, padariusiam nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 236 str., atsiranda butent del jo melagingo skundo pradejus asmeniui baudžiamaji persekiojima. Del šiu priežasciu pareiškejas mano, kad pradetas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. atitinka materialiaja šio nusikaltimo sudeti ir šio tyrimo baigtis yra aiški ir nevienareikšmiška, todel tokie motyvai, kad tyrimui nepasibaigus, negalima pradeti ikiteisminio tyrimo yra formalus ir neatitinkantys tikroves.

D. V. teigia, kad ikiteisminis tyrimas turi buti pradetas visais atvejais, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo negalima patikimai spresti, ar nusikalstama veika iš tikruju buvo padaryta. Skunde pažymima, jog rinkti duomenis, galincius patvirtinti arba paneigti pareiškime nurodytus teiginius, galima tik pradejus ikiteismini tyrima.

Skunde tvirtinama, kad nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo teisejas neatsižvelge i tai, jog D. B. yra ivykdes nusikalstama veika ir apie tokius jo veiksmus buvo pranešta policijai, neivertinta tai, kad D. B. turejo motyva skusti policijos pareigunu veiksmus, nes kvieciamas atvykti i policija venge tai daryti. Pareiškejo isitikinimu, motyva padeti D. B. turejo ir VPK pareigunai, kadangi šiuo metu pareiškejas bylinejasi su šia istaiga del kompensacijos del nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo namo.

Pareiškejas teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisejas privalejo ivertinti pareikštu jam itarimu pagristuma ir tik tada pasisakyti del prokuroro nutarimo teisetumo. Ivertinus itarimu pareiškimo pagristuma, butu užtikrintas ir nešališkumo bei objektyvumo principu igyvendinimas.

Teismo posedžio metu prokurore prašo skunda atmesti.

Pareiškejo D. V. skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. sausio 14 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, naikinti jos nera jokio pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. atsako tas, kas melagingai iskunde istaigai ar pareigunui, turinciam teise pradeti baudžiamaji persekiojima, nekalta asmeni kaip padariusi nusikalstama veika, jeigu del to šis asmuo pradetas persekioti, arba praneše apie žinomai nebuta nusikaltima.

Nagrinejamu atveju nekyla jokio ginco, kad pareiškejo nurodytas asmuo praneše teisesaugos institucijoms apie galimai padaryta nusikalstama veika. Visgi tam, kad galima butu teigti, jog galimai buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., butina nustatyti, kad pranešimo turinys yra melagingas, t. y. ar buvo pranešta melaginga (tikroves neatitinkanti) informacija apie nusikaltima, kurio iš tikruju nebuvo.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog pagal D. B. pranešima D. V. atžvilgiu buvo pradetas ikiteisminis tyrimas. D. V. yra iteiktas pranešimas apie itarima del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. Ikiteisminiame tyrime, kuris atliekamas D. V. atžvilgiu, galutinis procesinis sprendimas nera priimtas, o tai reiškia, jog šiuo metu nera pakankamo pagrindo abejoti D. B. pateikta informacija apie galimai padaryta nusikaltima. Tokiu budu nera jokio pagrindo teigti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 326 str. 1 d. Del šiu priežasciu visiškai nepagristi pareiškejo argumentai, jog ikiteisminio tyrimo teisejo nutarties motyvai yra formalus ir prieštaraujantys teises normoms.

Atkreiptinas pareiškejo demesys i tai, kad butent jo atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime yra nustatinejama ar D. B. nurodytos aplinkybes atitinka objektyvia tikrove. Tik paaiškejus, kad D. B. nurode tikroves neatitinkancius faktus bei tai, kad jis suprato, jog praneša teisesaugos institucijai ar pareigunui, turinciam teise pradeti baudžiamaji persekiojima, melaginga informacija apie nekalta asmeni kaip padariusi nusikalstama veika, numate, kad del to prieš ši asmeni bus pradetas baudžiamasis procesas, ir to norejo, bus galima svarstyti klausima del D. B. baudžiamojo persekiojimo. Kaip jau mineta, šiuo metu nera jokio pagrindo manyti, jog D. B. pateike melaginga informacija apie D. V., tuo labiau nera jokiu duomenu, kurie leistu daryti bent prielaida, kad tokie veiksmai buvo padaryti tycia. Pažymetina, kad D. V. teiginiai, susije su D. B. motyvais melagingai iskusti pareiškeja, yra pagristi tik prielaidomis, o ne realiais duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo teisejas teisingai nurode, kad istatymas nesuteikia jam teises spresti del D. V. pareikštu itarimu pagristumo. Todel pagristai neanalizavo ikiteisminio tyrimo atliekamo D. V. atžvilgiu metu surinktu duomenu.

Pareiškejas skunde nurodo, kad jis abejoja jo atžvilgiu ikiteismini tyrima atliekanciu pareigunu objektyvumu ir nešališkumu, taip pat skunde nurodo, kodel taip mano. Visgi, skunda nagrinejancio teismo isitikinimu, tokie skundo teiginiai yra pagristi tik prielaidomis. Kita vertus, jeigu D. V. mano, kad jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo pareigunai (prokuroras) elgiasi šališkai, neobjektyviai, ju veiksmus jis gali skusti istatymu nustatyta tvarka ar reikšti jiems nušalinimus.

Esant tokioms aplinkybems, pareiškejo skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. sausio 14 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. V. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. sausio 14 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.