Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Danguolės Šiugždinytės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimo netaikyti nuteistajam E. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. V. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 3 dalį, 132 straipsnio 1 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendis ir panaikinta nuosprendžio dalis dėl E. V. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 16 straipsnio 3 dalį ir 132 straipsnio 1 dalį. E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 11 metų. Bausmės pradžia – 2011 m. gruodžio 28 d., pabaiga – 2022 m. gruodžio 13 d.

3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nuteistojo E. V. skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė, spręsdami, jog įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgus į Komisijos nutarime esančius argumentus ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenimis, daroma išvada, jog Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas bei sutiktina su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis E. V. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. V. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. BVK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Konstatuojama, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. V. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą E. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo E. V. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 62 balai (vidutinė). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir nekelianti jokių abejonių, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. V. pataisos namuose mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, savanoriškai nuolat dengia antstoliams priteistą ieškinį (skunde teigia, kad yra pilnai padengęs civilinį ieškinį), 11 kartų buvo paskatintas už mokymąsi ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos pataisos priemonėse, nuo 2016 m. bausmę perkeltas atlikti į lengvąją grupę, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos ir iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo priešišką požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors nuteistasis teigia, kad lygtinio paleidimo atveju jam bus suteikta vadybininko darbo vieta UAB ,,A. M.“, yra pateikęs tai patvirtinančią pažymą pataisos įstaigai, tačiau pažymėtina, kad vien pažyma apie priėmimą į darbą po lygtinio paleidimo nėra pakankama konstatuoti, kad nuteistasis realiai dirbs.

10. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis dar išlieka net penki kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai, darbinių įgūdžių stoka, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas bei lėšų tvarkymas ir pajamos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad su artimaisiais socialinių ryšių nepalaiko, gyvenimo stilius ir draugų problemos yra susiję su nusikalstamu elgesiu, esant reikalui, rizikuodavo kai kuriose gyvenimo srityse. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tame ką jis vertina kaip problemą ir savo indėlį jos atsiradime, yra prieštaravimų. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis 1 kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, baustas drausmine nuobauda (negaliojanti). Taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad jo elgesys prieštarauja visuomenės normoms. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis teigia, jog 7 metus nebevartoja alkoholio, nors bausmę atlikinėja nuo 2011 m., yra vairavęs išgėręs. Šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina nuteistąjį ir apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nepasiduos kitų įtakai, nevartos alkoholio ir netęs savo nusikalstamo elgesio. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, įvertintina ir tai, kad E. V. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinį, labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekoje buvo nužudytas žmogus, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo padidintą jo pavojingumą visuomenei, kad lygtinio paleidimo atveju, būdamas laisvėje, savo konfliktų sprendimui nuteistasis vėl gali pasirinkti fizinio smurto naudojimą, elgtis impulsyviai, pakartotinai nusikalsti, juo labiau, kad praeityje yra 2 kartus teistas ir pats nuteistasis pripažino, jog smurtavimas susierzinus ir gerų sprendimų priėmimas yra susijęs su nusikalstamumu.

11. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas yra statiniai veiksniai, tačiau atkreiptinas skundą padavusio asmens dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminiu kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai 16 dienų, paskirta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

13. Akcentuotina ir tai, kad, kaip minėta, E. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra priskiriamas vidutinei rizikos grupei ir jį sudaro 62 balai, o nuo paskutinio vertinimo, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo tik 2 balais. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir neabejotina.

14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam E. V. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo E. V. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.