Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo vertinimu šiuo atveju dėl jo patirtos traumos yra Marijampolės kalėjimo kaltė, kadangi nesuteikė jam saugių kalinimo sąlygų.

Nurodo, kad jį 2019 metais buvo nuplikę verdančiu vandeniu. Galėjo subadyti peiliu ir būtų likęs invalidu.

Nurodo, kad dėl patirtos traumos – lūžusio žandikaulio sutriko sveikata, patyrė dvasinius išgyvenimus. Neturtinę žalą vertina 300 Eur suma.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas aplinkybių dėl jam gręsiančio pavojaus į kalėjimo administraciją su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei nebuvo kreipęsis. Nenustatyta, kad atsakovo atstovas žinojo ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui iš kito nuteistojo pusės, kad turėjo informacijos apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu, kad privalėjo užtikrinti įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą, kadangi tam nebuvo jokio pagrindo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas šias aplinkybes nurodo abstrakčiai, neįvardindamas pareigūno, kuris, pareiškėjo nuomone, tinkamai neatliko savo funkcijų (nereagavo į pareiškėjo kilusį pavojų), todėl atsakovas apie tai plačiau pasisakyti negali.

Nurodo, kad remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos Dokumentų valdymo skyriaus 2024-09-10 pateikta pažyma Nr. LV-50102 laikotarpiu nuo 2024-04- 25 iki 2024-09-03, nuteistasis A. Š. į Marijampolės kalėjimo administraciją dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų nesikreipė. Buvo rastas 1 prašymas 2024-04-26 reg. Nr. NPS-20-3039 dėl baudžiamosios bylos pradėjimo, kadangi buvo užpultas kito nuteistojo, todėl nesijaučia saugus ir nori, kad jo gyvybė būtų apsaugota. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00242-24, kuris iki šiol nėra baigtas. Remiantis Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2024-09-19 pažyma Nr. LV-51867 „Dėl nuteistojo A. Š.“, pareiškėjas 2024 metais į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus dėl jam gresiančio pavojaus jo sveikatai ar gyvybei kreipęsis nebuvo.

Teigia, kad nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos padarymo pareiškėjui fakto dėl skunde nurodytų aplinkybių. Pareiškėjo nurodymai, jog jis patyrė išgyvenimus yra tik jo deklaratyvūs pasisakymai, kurių pareiškėjas neįstengė pagrįsti. Iš minėtų bei kitų byloje esančių įrodymų, negalima konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių tiesioginių ar netiesioginių, subjektyvių ar objektyvių įrodymų, dėl neva jam atsiradusių vidinių psichologinių išgyvenimų bei dvasinių skausmų. Marijampolės kalėjimas veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Nurodo ir tai, kad remiantis Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024-09-17 pažyma Nr. RV-20-6796 „Apie nuteistojo A. Š. konsultacijas“, pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime, laikotarpiu nuo 2024-04-24 iki 2024-09-03, nesikreipė į Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologę dėl to, jog kitas nuteistasis jam sudavė į veidą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam, bausmę atliekant Marijampolės kalėjime, nebuvo užtikrintos saugios kalinimo sąlygos, nes 2024-05-25 apie 8.00 val. jį sumušė kitas nuteistasis, dėl ko patyrė traumą – lūžo viršutinis žandikaulis.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtų veiksmų bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

Pareiškėjas nurodo, kad, kuomet jis atliko bausmę Marijampolės kalėjime, 2024-05-25, apie 8.00 val. ryto kameroje jį iš pasalų užpuolė kitas nuteistasis ir sudavė kelis smūgius, dėl ko patyrė traumą - lūžo viršutinis žandikaulis, dėl to sutriko jo sveikata, patyrė dvasinius išgyvenimus. Teigia, kad Marijampolės kalėjimas neužtikrino jam saugių kalinimo sąlygų, nors ne kartą su prašymais kreipėsi į įstaigos administraciją.

Teismas susipažinęs su bylos medžiaga nustatė, kad 2024-04-24 apie 8.20 val. jaunesniajam specialistui R. L. budint drausmės grupėje, į jį kreipėsi 20 būrio nuteistasis A. Š. ir pasakė, kad kameroje jį sužalojo kitas nuteistasis, kuris jam sudavė smūgį į veidą. Veido dešinėje skruosto pusėje matėsi paraudimas, todėl nuteistasis buvo nuvestas į sveikatos priežiūros skyrių medicininei apžiūrai. Nuteistajam buvo duotas nurodymas pasiaiškinti raštu. Apie įvykį informuotas vyresnysis specialistas budinčiai pamainai R. M.. Tai patvirtina pateiktas Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024-04-24 tarnybinis pranešimas Nr. SV-20-3156.

Į bylą pateikta 2024-04-24 sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma patvirtina, kad A. Š. buvo nustatyta dešinio skruosto 2 cm skersmens poodinė kraujosruva.

Pareiškėjas 2024-04-24 pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2024-04-24 apie 8.10 val. jis išėjo iš 12 kameros, nes jį sužalojo kameroje esantis nuteistasis G. P.. Davė į veidą ir sudaužė radiją. Nurodė, kad yra priverstas iš jų išeiti, nes neduoda ramiai gyventi.

Taip pat byloje esanti Lietuvos kalėjimų tarnybos Dokumentų valdymo skyriaus 2024-09-10 pažyma Nr. LV-50102 patvirtina, kad patikrinus dokumentų valdymo sistemą „DBSIS“, laikotarpiu nuo 2024-04-25 iki 2024-09-03 nuteistasis A. Š. į Marijampolės kalėjimo administraciją dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų nesikreipė. Buvo rastas 1 prašymas 2024-04-26, reg. Nr. NPS-20-3039, dėl baudžiamosios bylos pradėjimo, kadangi buvo užpultas kito nuteistojo, todėl nesijaučia saugus ir nori, kad jo gyvybė būtų apsaugota. Šiuo pagrindu Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00242-24, kuris iki šiol nėra baigtas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2024-09-19 pažyma Nr. LV-51867 „Dėl nuteistojo A. Š.“ patvirtina, kad pareiškėjas 2024 metais į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus dėl jam gręsiančio pavojaus jo sveikatai ar gyvybei kreipęsis nebuvo.

Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024-09-17 pažyma Nr. RV-20-6796 „Apie nuteistojo A. Š. konsultacijas“ patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime laikotarpiu nuo 2024-04-24 iki 2024-09-03 nesikreipė į Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologę dėl to, jog kitas nuteistasis jam sudavė į veidą.

Į bylą atsakovės atstovas pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2024-09-10 pažymą „Dėl duomenų apie nuteistojo A. Š. sveikatos būklę“, kurioje nurodyti duomenys dėl nuteistojo žandikaulio traumos laikotarpiu nuo 2024-04-25 iki 2024-09-03.

Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui 2024-04-25 buvo nustatytas skruostikaulio ir žandikaulio lūžis. Tai patvirtina medicininiai dokumentai (Ambulatorinio apsilankymo aprašymai, Medicininis dokumentų išrašas).

Dėl šio įvykio Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00242-24, kuris, kaip nurodė atsakovės atstovė, iki šiol nėra baigtas.

Teismas išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs visą byloje esančią medžiagą nagrinėjamu atveju sprendžia, jog nėra pagrindo nustatyti Marijampolės kalėjimo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo patirtos traumos. Kad būtų konstatuotas neteisėtumas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad pareiškėjas dėl jam gręsiančio pavojaus ir nesaugumo kameroje būtų kreipęsis į kalėjimo administraciją su skundais ar prašymais. Nors skunde šias aplinkybes nurodo, tačiau pats pareiškėjas nenurodė nei kada, nei kur kreipėsi, nei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Lietuvos kalėjimų tarnybos Dokumentų valdymo skyriaus 2024-09-10 pažyma Nr. LV-50102 patvirtina, kad patikrinus dokumentų valdymo sistemą „DBSIS“, laikotarpiu nuo 2024-04-25 iki 2024-09-03 nuteistasis A. Š. į Marijampolės kalėjimo administraciją dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų nesikreipė, Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2024-09-19 pažyma Nr. LV-51867 „Dėl nuteistojo A. Š.“ patvirtina, kad pareiškėjas 2024 metais į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus dėl jam gręsiančio pavojaus jo sveikatai ar gyvybei nesikreipė, taip pat Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024-09-17 pažyma Nr. RV-20-6796 „Apie nuteistojo A. Š. konsultacijas“ patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime laikotarpiu nuo 2024-04-24 iki 2024-09-03 nesikreipė į Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologę. Taigi, kaip nustatyta, pareiškėjas dėl nesaugumo, nesutarimų su kitais nuteistaisiais, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei nebuvo kreipęsis. Todėl atsakovo atstovui nebuvo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiškėjo ir kitų (fizinį skausmą jam sukėlusio) nuteistojo. Nenustatyta, kad atsakovo atstovas žinojo ar turėjo (galėjo) žinoti apie grėsmes pareiškėjui iš kito nuteistojo pusės, kad turėjo informacijos apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu, kad privalėjo užtikrinti įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą, kadangi tam nebuvo jokio pagrindo. Tokių duomenų ir įrodymų byloje nėra, pareiškėjas šių aplinkybių neįrodė. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas skundo aplinkybes nurodė tik abstrakčiai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors įvykis fiksuotas dėl pareiškėjo traumos 2024-04-25, o pareiškėjas skunde nurodo, kad įvykis įvyko 2024-05-25. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių ir detalių pagrįstų aplinkybių, koks konkrečiai pareigūnas tinkamai neatliko savo funkcijų (nereagavo į pareiškėjui kilusį pavojų), dėl ko jam buvo padaryta trauma. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Marijampolės kalėjimo įstaigos pareigūnai užtikrino jam teisę į sveikatos patikrinimą po įvykusio sumušimo.

Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, kad jeigu nuteistiesiems kyla problemų, konfliktuoja su kitais nuteistaisiais, apie tai reikia pranešti įkalinimo įstaigos administracijai, nurodant konkrečius asmenis bei priežastis, dėl kurių kyla konfliktai. Taip pat reikia pateikti informaciją, kurią būtų galima įvertinti objektyviai. Nuteistųjų saugumas užtikrinamas įvairiomis priemonėmis: perkeliant į kitą būrį, izoliuojant nuo kitų nuteistųjų, pravedant pokalbius su grėsmę keliančiais asmenimis ir pan. Tačiau pareiškėjas, kaip minėta, nors ir nurodė, kad prašėsi būti perkeliamas į kitas kalinimo įstaigas ar atskirtas nuo kitų nuteistųjų, tačiau tokių įrodymų (jo prašymų ar skundų) byloje nėra pateikta.

Pareiškėjas skunde yra deklaratyviai nurodęs, kad jį 2019 metais buvo nuplikę verdančiu vandeniu. Galėjo subadyti peiliu ir būtų likęs invalidu. Kadangi plačiau šio jo teisių pažeidimo nedetalizuoja ir neargumentuoja, jis laikytinas deklaratyviu ir teismas dėl to nepasisako.

Taigi, teismas įvertinęs pareiškėjo nurodytus skunde aplinkybes ir argumentus dėl jo teisių pažeidimo aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, sprendžia, kad nėra neteisėtų kalėjimo įstaigos veiksmų (neveikimo). Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad kalėjimo įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl kalėjimo įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius valstybės atstovės neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Taigi, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.