- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-01
- Bylos Nr.
- eI-4135-189/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04515-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Bronius Januška, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“
- Atsakovas
- Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Advokatai
- Jūratė Matonieneiir Sauliukas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Violetos Petkevičienės ir Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjos UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“ atstovei advokatei Jūratei Matonienei ir Sauliukui Lazdauskui,
atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams Giedriui Baranauskui ir Rasai Rimkutei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“ skundą atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl ekspertinės pažymos dalies ir sutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti:
1) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) 2015-08-20 Ekspertizės pažymos Nr. 7K-483 8.3 – 8.8, 10.1 – 10.3 punktus kaip nepagrįstus;
2) Pripažinti 2013-12-31 sutarties Nr. 1SUT-18 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ 6.3 punktą ir 2015-01-14 sutarties Nr. 1SUT-16 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ 6.3 punktą negaliojančiai ab initio;
3) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti ar, Valstybės paramos ortopedijos techninėmis priemonėmis įsigyti organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2006-03-21 įsakymu Nr. V-234, 49 punktas (2010-04-28 įsakymo Nr. V-345 redakcija) ir Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto VLK direktoriaus 2014-01-21 įsakymu Nr. 1K-10, 4.13 punktas tiek, kiek juose nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė taikyti sankcijas – baudas ir sutartines netesybas, neprieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų 58 str. 1 d. ir Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 punktui.
Paaiškino, kad VLK atliko pareiškėjos patikrinimą ir surašė 2015-06-03 patikrinimo pažymą Nr. 7K-337. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja galimai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarė 14 142,83 Eur žalą, buvo siūloma skirti nuobaudą. Išnagrinėjus pareiškėjos paaiškinimus, VLK 2015-08-20 ekspertizės pažymą Nr. 7K-483 patvirtino, kad pareiškėja turi atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą ir sumokėti baudą pervesdama į VLK 22 109,42 Eur.
Dėl ekspertizės pažymos neteisėtumo, atitinkamai dėl 8.3–8.4 punktų, kuriuose teigiama apie asmenims 2014-04-18 ir 2014-09-29 išduotus protezus nurodė, kad pagal šiuos atvejus jokios kontrolės priemonės negalėtų būti taikomos, nes pagal Sveikatos priežiūros įstaigų 59 str. 2 ir 3 dalis, sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo turi būti priimtas per tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, o už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, kontrolės priemonės negali būti taikomos. Tuo tarpu dėl atvejų, nurodytų Ekspertinės pažymos 8.3–8.4 punktuose jau yra praėjęs vienerių metų senaties terminas. Šiuo aspektu taip pat nurodė, kad pagal 2014 m. sutarties 6.3 punktą ir 2006-03-31 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-234 patvirtinto Valstybės paramos ortopedijos techninėmis priemonėmis įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 49 punktą, bauda gali būti skirta tik tuo atveju, kuomet ortopedijos įmonė įvedė į Ortopedijos IS teisės aktų reikalavimų neatitinkančius ortopedijos techninės priemonės užsakymo duomenis, pagal kuriuos apdraustajam nepagrįstai buvo suteikta teisė į šios priemonės gamybos ir pritaikymo išlaidų kompensavimą. Šiuo konkrečiu atveju, apdraustiesiems teisė į kompensavimą buvo suteikta pagrįstai, nes pati VLK patvirtino užsakymus, tačiau vėliau patikrinimo metu nustatyti techninių parametrų neatitikimai nepatvirtina nuostatos, kad apdraustajam nepagrįstai buvo suteikta teisė į priemonės gamybos ir pritaikymo išlaidų kompensavimą. Pažymėjo, kad nei 2014 m. sutartyje, nei kituose teisės aktuose nėra reglamentuota, kad už tokį pažeidimą gali būti nustatoma žala PSDF biudžetui ir skiriama bauda pagal sutarties 6.3.1 ir 6.3.2 punktus. Dėl Ekspertinės pažymos 8.4 punkto papildomai nurodė, kad pacientui pagamintas protezas atitiko techninius reikalavimus.
Dėl Ekspertinės pažymos 8.5–8.8 nurodė, kad juose nustatytos galimos neatitiktys nepagrįstos konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Atitinkamai šiuose punktuose nurodytos neatitiktys turėtų būti panaikintos Aprašo 54.8 punkto ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. nuostatų pagrindu. Taip pat vienas kitam prieštaraujančiais vertino ir atsakovo teiginius, kaip tai, kad šiuose Ekspertinės pažymos punktuose nurodyta, kad pacientams išduoti šlaunies protezai yra panaudoti kelio sąnariai, tuo tarpu Ekspertinės pažymos 9.1 punkte teigiama, kad įmonė pateikė patvirtinančius dokumentus, tačiau nesutapo įsigytų ir panaudotų gaminių detalių numeriai. Pažymėjo, kad žala PSDF biudžetui vertinama tuomet, kai apdraustajam nepagrįstai buvo suteikta teisė į ortopedinių priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidų kompensavimą, tačiau visais aptartais atvejais apdraustieji turėjo teisę į ortopedinių priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidų kompensavimą iš PSDF biudžeto. Pabrėžė, kad pareiškėja savo veikloje laikosi teisės aktų nuostatų ir pacientams teikia tik kokybiškas paslaugas, o tuo tarpu tai, kad, kaip nurodė atsakovas, jog nėra įrodymų, kad komplektuojančios detalės įsigytos teisėtai ir yra kokybiškos, šiuos argumentus prieš taikant poveikio priemones turėtų įrodyti atsakovas.
Dėl sutarčių 6.3 punkto prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms nurodė, kad kontrolės priemonės ir sankcijos, kurias gali taikyti kontroliuojančioji institucija yra aiškiai įvardintos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 str. 1 dalyje, tarp kurių bauda nėra nurodyta. Be to VLK turi teisę taikyti ir kitas kontroles priemones ir sankcijas t. y. kad ir baudas, tačiau jos turi būti aiškiai įvardintos Sveikatos priežiūros įstaigų ar kituose įstatymuose (58 str. 1 d. 5 p.), o ne Aprašo 49 punkte ar Sutarčių 6.3 punkte. Apibendrindama šiuo aspektu darė išvadą, kad 2014 ir 2015 metų sutartyse įtvirtinti 6.3 punktai nustatantys baudas, prieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 str. 1 daliai, todėl turėtų būti panaikinti, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms.
Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėja yra ortopedijos įmonė su kuria VLK sudaro sutartis vieneriems kalendoriniam metams dėl apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis. Įmonė sutarties sudarymo laikotarpiu turi atitikti reikalavimus nurodytus Apraše. Aprašo ir tarp pareiškėjos ir VLK sudarytos sutarties pagrindu, VLK pareiškėjai apmoka apdraustiesiems pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidas.
Pareiškėjos kontrolė buvo atlikta gavus anoniminį skundą ir vadovaujantis VLK direktoriaus 2014-01-13 įsakymu Nr. 1K-10 patvirtintu Kontrolės tvarkos aprašu. Galutiniai kontrolės procedūros rezultatai yra surašomi ekspertizės pažymoje. Po ekspertizės atlikimo įmonėms gali būti taikomos poveikio priemonės, tačiau priešingai nei teigia pareiškėja, žalai PSDF biudžetui taikomas Civiliniame kodekse nustatytas 3 metų senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), o ne Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nustatytas 1 metų terminas.
Nesutiko su pareiškėjos prieštaravimais, kad Ekspertinėje pažymoje nenurodoma kokius teisės aktus pareiškėja pažeidė. Nurodė, kad pažymos 8.3–8.4 punktuose aiškiai nurodyta, kaip pasireiškė neatitikimas teisės aktų bei sutarties nuostatoms, be to, ortopedijos įmonei žinoma, kad gaminama produkcija turi atitikti teisės aktų reikalavimus, tuo tarpu Ekspertizės posėdžio metu pareiškėjos direktorius išklausęs ekspertų paaiškinimus, su nustatytais pažeidimais sutiko.
Nepagrįstais vertino pareiškėjos argumentus, kad 8.5–8.8 punktuose žala nustatyta nesant įrodymų, kad komplektuojančios detalės įsigytos teisėtai ir yra kokybiškos. Šiuo aspektu pažymėjo, kad tai, kad priemonėse panaudotos detalės nesutampa su įsigytų detalių nurodytais numeriais suponuoja, kad priemonėms naudojamos jau panaudotos detalės (perpirktos iš kitų gamintojų), kurios nėra kokybiškos, net buvo rasta tokių detalių, kurios pritvirtintos lipnia juosta. Įmonė užsakymo lapuose nurodė vienus detalių numerius, o ant pačių detalių rasti kiti, niekur nedokumentuoti numeriai, kas atitinkamai reikštų, kad dokumentacijoje yra klastojami duomenys. Pabrėžė, kad Ekspertinė pažyma neturėtų kelti abejonių, nes yra nustatyti šiurkštūs teisės aktų pažeidimai, už kuriuos pareiškėja privalo atlyginti žalą padarytą PSDF biudžetui.
Teismo posėdžio metu atstovai palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Byloje ginčas keliamas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015-08-20 ekspertizės pažymos Nr. 7K-483 8.3 – 8.8, 10.1 – 10.3 punktų teisėtumo ir pagrįstumo bei tarp pareiškėjos ir Valstybinės ligonių kasos sudarytų 2013-12-31 sutarties Nr. 1SUT-18 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ 6.3 punkto ir 2015-01-14 sutarties Nr. 1SUT-16 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ 6.3 punkto pripažinimo negaliojančiais ab initio;
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja su Ligonių kasa 2013-12-31 sudarė sutartį „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ Nr. 1SUT-18, galiojusią nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 bei 2015-01-14 sudarė sutartį „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ Nr. 1SUT-16, galiojusią nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31. Minėtomis sutartimis pareiškėja įsipareigojo pagaminti ir išduoti apdraustiesiems tik Ortopedijos informacinėje sistemoje ar VLK patvirtintas ir kokybiškas priemones Aprašo nustatyta tvarka (3.14 p.). Tuo tarpu Ligonių kasa savo ruožtu prisiėmė įsipareigojimą sumokėti įmonei už sutartyse numatyta tvarka apsidraudusiems pagamintas ir išduotas ortopedijos technines priemones, neviršijant pagal atskirus priemonių poklasius skirtos iš PSDF biudžeto sumos (4.1. p.).
Pareiškėjos atžvilgiu neplaninis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis VLK direktoriaus 2015-04-16 įsakymu Nr. 1K-96 ir šio įsakymo 2015-05-05 Nr. 1K-119 pakeitimu. Neplaninio patikrinimo tikslas ir užduotys – įvertinti pacientui 2014-04-18 išduotų šlaunies protezų atitiktį teisės aktų reikalavimams, taip pat įvertinti 2014-04-01 – 2015-03-31 pagamintų ir išduotų kojų protezinių sistemų atitiktį teisės aktų reikalavimams.
Atlikus patikrinimą 2015-06-03 buvo surašyta Patikrinimo pažyma Nr. 7K-337, kurioje buvo nustatyta galimai padaryta žala PSDF. Patikrinimo pažyma VLK direktoriui buvo siūloma nustatytus neatitikimus vertinti kaip padarytą galimą žalą PSDF biudžetui 14142,83 Eur sumai bei vadovaujantis 2015-01-14 sutarties Nr. 1SUT-16 6.3.2 punktu skirti baudą pagal sutarties 6.3.1 punkte nurodytus kriterijus. Dėl Patikrinimo pažyma nustatytų aplinkybių pareiškėja per 14 dienų turėjo teisę pateikti pastabas, patikslinimus ir paaiškinimu, juos pagrindžiant tam tikrais įrodymais.
Pareiškėja 2015-07-15 raštu pateikė argumentus dėl nesutikimo su Patikrinimo pažymoje nustatytomis aplinkybėmis. VLK direktoriaus sudaryta komisija įvertinusi VLK 2015-06-03 pažymą Nr. 7K-337 bei pareiškėjos 2015-07-15 raštą, 2015-08-20 Ekspertizės pažyma Nr. 7K-483 nutarė patvirtinti, kad žala PSDF biudžetui iš viso 14142,83 Eur, taip pat patvirtinti, kad skiriama bauda iš viso 7966,59 Eur. Ekspertizės pažyma buvo nutarta, kad pareiškėja žalą atlyginti bei sumokėti baudą į nurodytą sąskaitą turėtų iki 2015-09-28. Šią pažymą pareiškėja pasirinktinai turėjo teisę skųsti kreipiantis į VLK direktorių prašant sudaryti komisiją dėl ginčo sprendimo arba per 20 dienų nuo ekspertizės pažymos gavimo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl pažymos apskundimo. Pareiškėja nesutikdama su Ekspertinės medžiagos argumentais savo pažeistas teises nutarė ginti teisme.
Pažymėtina, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-146-584/2010). Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 2 dalis numato, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbia plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, taip pat trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių arba septynių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, kurių paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų, bei visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo.
Šioje byloje nagrinėjamam ginčui aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės penkių teisėjų kolegijos 2015-12-03 nutartis Nr. A-1820-502/2015, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas vienos iš ortopedijos technines priemones gaminančios įmonės inicijuotas ginčas dėl VLK komisijos priimtos išvados, kuria buvo užbaigta pareiškėjo pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių neplaninio patikrinimo procedūra ir atmesti pareiškėjo ankstesniuose šios procedūros etapuose reikšti prieštaravimai dėl Ligonių kasos nustatytų pažeidimų jo veikloje bei konstatuota, jog įmonė privalo atlyginti nustatytąją žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (procedūrų prasme) skiriasi tuo, kad išnagrinėtoje byloje pareiškėjas VLK Ekspertizės pažymą skundė ne tiesiogiai teismui, o prieš tai kreipėsi į VLK direktorių su prašymu sudaryti komisiją dėl ginčo sprendimo (tokia teisė, kaip alternatyvi kreipimuisi į teismą, nurodyta Ekspertizės pažymoje). Sudaryta komisija priėmė išvadą, kuria patvirtino nustatytąją žalą biudžetui ir kurią (Išvadą) pareiškėjas vėliau skundė teismui. Įmonė teismo prašė panaikinti priimtos išvados dalį dėl neatitikimų nustatytų Ekspertizės pažymoje ir nustatytos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos dydžio, taip pat prašė panaikinti išvados dalį dėl įpareigojimo įmonei atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Taigi nagrinėjamoje byloje yra keliamas ginčas, kuris savo prasme iš esmės yra tapatus (nagrinėtas VLK įpareigojimo įmonei atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą ir baudą teisėtumas) išnagrinėtam ginčui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-03 nutartimi Nr. A-1820-502/2015.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-1820-502/2015 pirmiausia laikė esminga pasisakyti dėl byloje susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo, Ligonių kasos kompetencijos apimties ir šios institucijos sudarytos Komisijos išvados statuso teisinių pasekmių sukėlimo prasme. Pasisakydamas šiuo aspektu teismas atkreipė dėmesį, kad pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokios sutartys, kurios sudarytos tarp Ligonių kasos ir ortopedijos technines priemones gaminančių įmonių dėl apdraustųjų aprūpinimo šiomis priemonėmis, vertinamos kaip viešojo pirkimo-pardavimo sutartys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-06 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-34/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-376/2012, 2015-09-30 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-1924-502/2015). Teismas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sutartinės atsakomybės priemonės, nėra ekonominės sankcijos, todėl – nevertintinos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-673/2014). Teismas išnagrinėtoje byloje aiškino, jog VLK, nustačiusi, kad įmonė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, pastaroji siekė susigrąžinti pareiškėjo netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu padarytą žalą, todėl, teismo vertinimu, atitinkamai tarp šalių susiklostė sutartinės atsakomybės klausimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėtoje byloje taip pat sprendė, kad atsižvelgiant į teisinių santykių tarp Ligonių kasos ir pareiškėjo dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis mišrų pobūdį (Ligonių kasa, būdama sutarties dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis šalimi, tuo pačiu turi ir valdingus įgaliojimus, susijusius su ortopedines priemones gaminančių įmonių kontrolę), svarbu įvertinti, ar VLK priimtas (įgyvendinus kontrolės procedūras) galutinis kontrolės procedūros aktas (nagrinėtu atveju Išvada, nagrinėjamu atveju būtų Ekspertizės pažymą), iš esmės galėtų būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, t. y., ar jis suteikia ar panaikina kokias nors pareiškėjo teises, nustato jam pareigas, net ir tuo atveju, jei sprendime nurodyta nuoroda dėl apskundimo tvarkos. Teismas šiuo aspektu minėtoje byloje įvertinęs Komisijos Išvadą (Išvada buvo patvirtinta Ekspertizės pažyma, kuria pareiškėjui nutarta atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą ir sumokėti baudą) konstatavo, kad nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, minėtajam Ligonių kasos pareiškėjui duotam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti Ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą, PSDF biudžetui padarytos, žalos sumą, išplaukusiam iš, atsakovo vertinimu, pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo). Teismas pabrėžė, kad nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti Ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės PSDF biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti (kaip antai, palyginimo dėlei – mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo penktojo skirsnio suteikiamos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką). Todėl Ligonių kasa, įmonei geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo. Taigi nagrinėtoje byloje teismas priėmė išvadą, kad ginčas dėl sutartinės atsakomybės (prieš tai nustačius, kad įmonė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles), turi būti sprendžiamas jį nagrinėti kompetenciją turinčiame bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgus į tai, teismas taip pat nusprendė, kad nagrinėtoje byloje ginčijamu aktu – Komisijos Išvada – nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis, todėl ji nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, o atitinkamai VLK priimtas galutinis sprendimas negali būti ABTĮ prasme skųstinu aktu. Remiantis jau suformuota praktika teismas nurodė, kad teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra, o nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo objekto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2132/2014). Išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje padaryta išvada apie Ligonių kasos sudarytos Komisijos akto neskundžiamumą administraciniam teismui nelaikytina ribojančia ar paneigiančia asmens teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos principą, kadangi Ligonių kasos nustatytos žalos PSDF biudžetui pagrįstumas ir nustatyti pareiškėjo pažeidimai gali būti revizuojami bendrosios kompetencijos teisme, nagrinėjant ginčą dėl žalos priteisimo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-12-03 nutarties Nr. A-1820-502/2015 argumentais, aktualiais nagrinėjamoje byloje, darytina išvada, jog VLK Ekspertizės pažyma, kuria nutarta, jog pareiškėjos žala PSDFV iš viso 1414283 Eur, o bauda viso 7966,59 Eur ir, kad pareiškėja žalą bei baudą turėtų atlyginti iki 2015-09-28, pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių. Kaip jau minėta, nepaisant Ekspertizės pažymoje išdėstytos imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, tokio pobūdžio dokumentui trūksta teisinio privalomumo galios, todėl jis savo esme prilygsta tik raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti VLK nurodytas sumas, kurios buvo priskaičiuotos pareiškėjai nevykdant aukščiau aptartų sutartinių įsipareigojimų. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai VLK nesuteikia teisės priverstinai išieškoti PSDF biudžetui padarytą žalą, todėl pareiškėjai geruoju neįvykdžius Ekspertizės pažymoje suformuluoto nutarimo, VLK dėl žalos ir baudos priteisimo su civiliniu ieškiniu turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Pareiškėja prašo pripažinti 2013-12-31 sutarties Nr. 1SUT-18 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ 6.3 punktą ir 2015-01-14 sutarties Nr. 1SUT-16 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ 6.3 punktą negaliojančiai ab initio bei prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti ar, Valstybės paramos ortopedijos techninėmis priemonėmis įsigyti organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2006-03-21 įsakymu Nr. V-234, 49 punktas (2010-04-28 įsakymo Nr. V-345 redakcija) ir Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto VLK direktoriaus 2014-01-21 įsakymu Nr. 1K-10, 4.13 punktas tiek, kiek juose nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė taikyti sankcijas – baudas ir sutartines netesybas, neprieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų 58 str. 1 d. ir Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 punktui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimu pripažinus, kad Ekspertinės pažyma iš esmės negali būti ginčo dalyku administracinėje byloje, atitinkamai išvestinis reikalavimas dėl sutarčių nuostatų pripažinimo negaliojančiomis bei prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą taip pat negali būti nagrinėjami. Tokio pobūdžio reikalavimus pareiškėjas galėtų reikšti ginčą dėl žalos biudžetui ir paskirtos baudos teisėtumo iš esmės nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 punktu, 102, 149 straipsniais,
nutarė:
Administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“ skundą nutraukti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.