Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-552-560/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-03-13
Bylos Nr.: 2A-552-560/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-13044-2011-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Dainius Rinkevičius, Dalia Kačinskienė
Ieškovas: UAB „Psyops Media“
Atsakovas: UAB „Judėjimo kryptis“

Civilinė byla Nr. 2A-552-560/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13044-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 24; 44.5.1.; 121.18;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Psyops Media“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Psyops Media“ ieškinį atsakovui UAB „Judėjimo kryptis“ dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Psyops Media“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 12 879,91 Lt baudos pagal subrangos sutartį, 8,49 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-12-20 su atsakovu sudarė subrangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų chirurgijos ir terapijos korpusų, esančių Santariškių g. 2, Vilniuje, atlikti terapijos korpuso ventiliuojamo fasado montavimo darbus. 2010-12-31 ieškovo atsakingas darbų vadovas R. D. įdavė atsakovo statybos darbų vadovui J. M. statybvietės taisyklių susitarimą, darbų fronto priėmimo-perdavimo aktą ir statybvietės perdavimo aktą, tačiau minėtų dokumentų atsakovas ieškovui negražino. Darbams atlikti ieškovas 2010-12-30 buvo sumontavęs 804 kv.m. pastolių H-M/7-8 ašyse, bei buvo atlikęs įžemintuvų varžos matavimus, keltuvas buvo sumontuotas 2011-01-07 ašyje 7-8/E, todėl atsakovui niekas nekliudė prisiimti darbų frontą. Ieškovas 2011-01-04 raštu Nr. S-0066 paragino atsakovą 2011-01-05 suderinti naujus darbų frontus bei pradėti vykdyti darbus, atsakė į visus iškeltus klausimus bei suteikė atsakovui protingą 3 dienų terminą pašalinti trūkumus ir sutarties pažeidimus. Atsakovas buvo susipažinęs su visa dokumentacija ir su pačiu objektu iki sutarties pasirašymo dienos ir turėjo visas sąlygas atvykti ir pradėti fasado montavimo darbus nuo 2010-12-31, tačiau nepagrįstai darbų nepradėjo. 2011-01-07 iš atsakovo buvo gautas raštas Nr. 11/118, kuriuo jis atsisakė vykdyti darbus ir nutraukė 2010-12-20 subrangos statybos darbų sutartį. Ieškovas, vadovaudamasis subrangos sutarties 9.7 p., prašė iš atsakovo priteisti 10 procentų nuo sutarties kainos baudą, nes subrangos sutartis nutrūko dėl atsakovo kaltės. Ieškovas teigė, kad nepraleido ieškinio senaties, nes jis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl baudos priteisimo dar 2011-04-12, ir, nors teismas nutartimi, ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų, laikė ieškinį nepaduotu, ieškinio padavimas teismui nutraukia ieškinio senaties terminą. Be to, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2011-02-15, kadangi iki šios datos ieškovas buvo nustatęs atsakovui terminą baudai sumokėti.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Judėjimo kryptis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas buvo informuotas apie sutarties nutraukimą nuo 2011-01-07, todėl, pareikšdamas ieškinį tik 2011-08-18, praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad pagal subrangos sutarties 5.1.3. punktą ieškovas iki darbų pradžios įsipareigojo paruošti ir perduoti darbų frontą, t.y. paruošti pastolius, kad atsakovas galėtų pradėti subrangos sutartimi numatytus darbus, tačiau šios savo pareigos ieškovas neįvykdė, darbų fronto neperdavė rašytiniu darbų priėmimo-perdavimo aktu. Ieškovas nuolat keitė darbų frontą ir siūlydavo atsakovui priimti vis naują ir galutinai neparengtą pridavimui darbų frontą. Kadangi ieškovas pažeidė sutarties 5.1.3 p., t.y. ieškovas neparuošė darbų fronto atsakovui, atsakovas turėjo pagrindą nutraukti sutartį dėl ieškovo kaltės ir neprivalo mokėti ieškovui baudos, taip pat atsakovas prašo atmesti ir išvestinius ieškinio reikalavimus dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2012-02-07 sprendimu ieškovo UAB „Psyops Media“ ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis perdavė atsakovui tinkamai paruoštą darbų frontą, kaip tai yra numatyta sutartyje. Kad šiai datai ieškovas nepridavė atsakovui darbų fronto, teismo nuomone, patvirtina byloje esantis atsakovo raštas Nr. 11/016, kuriuo atsakovas informuoja ieškovą, kad nuo 2010-12-28 negali pradėti vykdyti darbų, nes ieškovas nepridavė darbų fronto. Tokias pačias aplinkybes patvirtina ir kitas atsakovo raštas ieškovui Nr. 11/017. Teismas atmetė ieškovo teiginius, jog tai, kad jis tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, patvirtina pastolių sumontavimo aktas Nr. 102, pastolių įžemintuvų varžos matavimo aktas, fasadinio stiebinio keltuvo sumontavimo aktas, klotinių ir pastolių apžiūros ir priėmimo žurnalas. Teismas, ištyręs šiuos įrodymus, nustatė, kad jie nepatvirtina atsakovo teiginių. Kadangi ieškovas neįvykdė sutartimi nustatyto įsipareigojimo paruošti atsakovui darbų frontą 2010-12-28 datai, atsakovas teisėtai nutraukė subrangos sutartį, nes negalėjo pradėti subrangos sutartimi numatytų statybos darbų. Ieškovo neatliktų pagal sutartį įsipareigojimų atsakovo atžvilgiu neįvykdymas laikytinas esminiu šios subrangos sutarties pažeidimu, nes dėl ieškovo nevykdomų įsipareigojimų atsakovas turėjo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje ( CK 6.64 str., 6.217 str.1d., 6.217 str. 2d. 4p.), todėl, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą. Kartu teismas nustatė, kad atsakovas su ieškovu subrangos sutartį nutraukė 2011-02-01 ir apie tai informavo ieškovą, todėl nuo šios datos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas ieškovui ginčyti sutarties neteisėtą nutraukimą bei reikalauti netesybų. Ieškovo ieškinys dėl netesybų priteisimo teisme registruotas 2011-08-22, t.y. praleidus senaties terminą. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad 2011-04-12 jo kreipimasis į teismą dėl netesybų iš atsakovo priteisimo nutraukė ieškinio senatį, nes, kaip nustatė teismas, ankstesnėje byloje ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų, t.y. nesumokėjus žyminio mokesčio, jo pareiškimą teismas laikė nepaduotu ir grąžino su priedais padavusiam asmeniui, todėl pagal CK 1.130 str. nuostatas, ieškovo paduotas ieškinio pareiškimas teismui 2011-04-12 nenutraukė ieškinio senaties termino. Dėl šių aplinkybių taip pat teismas konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, dėl ko ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovas UAB „Psyops Media“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo UAB „Judėjimo kryptis“ 12 879,91 Lt baudos už atliktus darbus, 8,49 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbams atlikti ieškovas 2010-12-30 buvo sumontavęs 804 m² pastolių H-M/7-8 ašyse, buvo atlikęs įžemintuvų varžos matavimus, sumontavęs pastolių C-H/3-8 ašyse. Keltuvas buvo sumontuotas 2011-01-03 ašyje 7-8/E, pastolių likusi didžioji dalis buvo sumontuota 2011-01-10 dieną. Atsižvelgiant į pateikiamus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog atsakovo teiginiai dėl 2011-01-04 nesamų pastolių buvo nepagrįsti ir 2010-12-31 bei 2011-01-10 niekas nekliudė prisiimti darbų frontą. Pažymėjo, kad ieškovas 2011-01-04 raštu Nr. S-0066 paragino atsakovą 2011-01-05 suderinti naujus darbų frontus bei pradėti vykdyti darbus, atsakė į visus iškeltus klausimus bei suteikė atsakovui protingą 3 darbo dienų terminą pašalinti trūkumus ir sutarties pažeidimus.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad atsakovui registruotu paštu kartu su 2011-01-04 raštu Nr. S-0066 pakartotinai buvo išsiųstas darbų fronto perdavimo aktas. Tai buvo nustatyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad po 2011-01-04 ieškovo pretenzijos atsakovui, pastarasis suderino kalendorinį darbų vykdymo grafiką, pagal kurį atsakovas nurodė, jog montuoti karkasą pradės 2011-01-10. Apelianto įsitikinimu atsakovo nurodyti teiginiai 2011-01-07 rašte Nr. 11/118 turi būti vertinami kritiškai. Sutartyje nebuvo numatyta, jog ieškovas atsakovui suteikia apgyvendinimo sąlygas; nebuvo numatyta, jog ieškovas atsakovui pristato lankstymo stakles, todėl akivaizdu, kad atsakovas ieškojo priežasčių nevykdyti sutarties. Pažymi, kad statybos darbų žurnalas objekte buvo pradėtas vesti nuo 2011-01-10 ir visada buvo pas ieškovo atstovą statybos darbų vadovą vagonėlyje arba pas užsakovą objekte. Jokių kliūčių pildyti SDŽ atsakovui nebuvo, nors iš esmės atsakovui iki 2011-01-11 nebuvo reikalingas SDŽ, nes žurnalas yra būtinas tada, kada subrangovas atlieka nors bet kokius rangos darbus, o šiuo atveju atsakovas iš viso neatliko jokių darbų. Visi įžeminimo varžos matavimai buvo atlikti ir įforminti aktais, pastoliai iki 2011- 01-07 buvo sumontuoti ir priduoti užsakovui UAB „Skirnuva“. Tai žymi byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Apeliantas taip pat teigia, kad jis neturėjo pareigos perduoti pastolius atsakovui, kuriam buvo duotas tiesioginis nurodymas ir leidimas dirbti objekte ieškovo 2011-01-04, 2011-01-07 ir 2011-01-11 raštais. Apelianto teigimu, tai, kad pastoliai buvo sumontuoti tinkamai patvirtina 2011-01-18 antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurį apeliantas prašo prijungti prie bylos. Šis įrodymas, kartu su pastolių sumontavimo aktais, varžų matavimais, klotinių ir pastolių patikrinimo žurnalu, patvirtina, kad pastoliai buvo sumontuoti. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir 2011-01-21 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame matyti sėkmingai eksploatuojami mechanizmai, vykstantys darbai ir akivaizdus darbų pokytis tarp 2011-01-18, todėl atsakovo argumentai dėl neva nepastatytų 3 500 m² pastolių, dėl negalėjimo dirbti, yra visiškai nepagrįsti. Be to, atsakovas galėjo suprasti iš faktiškai pastatytų pastolių, stovinčių mechanizmų, kad visi leidimai vykdyti darbus ties ašimi H-M/7-8 nuo 2010-12-29 ir ašyse C-H/3-8 nuo 2011-01-07 (kaip tai buvo numatyta šalių suderintame grafike) buvo gauti. Apelianto teigimu, teismo išvada, jog klotinių ir pastolių apžiūros bei priėmimo žurnalas žymi, kad pastoliai buvo sumontuoti tik 2011-01-10, yra nepagrįsta, kadangi jame žymimas pastolių tikrinimas kas dešimt dienų nuo jų sumontavimo. 2011-01-10 dienai buvo sumontuota 70,94 proc. atsakovo darbui pradėti sienų ploto (2 323 m² pastolių ir 160 m² keltuvo ploto, viso 2 483 m²), todėl argumentas, kad nebuvo 3 500 m² ploto pastolių yra mažareikšmis tam, kad atsakovas būtų galėjęs atsisakyti pradėti rangos darbus 2 483 m² plote, todėl teismas nepagrįstai konstatavo faktą, kad nebuvo darbų fronto. Be to, pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino pagrįstu statybos rangos sutartie nutraukimą, nes neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ne pagal sutartį, atsakovas iš viso neatvyko į objektą dirbti, nepagrįstai atsisakė priimti darbų frontą, kėlė virš sutartinius reikalavimus (vagonėlis, staklės), dėl atsakovo nepradėtų darbų ieškovas prarado dalį objekto, dėl ko atsakovas turi sumokėti sutartyje numatytą baudą bei ieškovo patirtus nuostolius.

Skunde teigiama, kad besitęsiant sutartiniams santykiams, ieškovas buvo sąžiningas, dėjo pastangas, kad būtų vykdoma sutartis, išlaikė kooperacijos principą. Tuo tarpu atsakovas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus piktybiškai vengdamas pradėti darbus objekte ir nepasirašinėdamas darbų fronto priėmimo akto, kuris buvo pateiktas atsakovui pasirašyti 2010-12-31 ir 2011-01-05, elgėsi nesąžiningai keldamas nesutartinius reikalavimus ieškovui, nesilaikydamas šalių suderinto naujo darbų atlikimo grafiko. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-15 nutartyje pateiktais paaiškinimais bei teigia, kad atsakovas galėjo pradėti darbus dar 2011-01-10, kadangi buvo pastatyta daugiau nei 2 300 m² pastolių. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti baudą yra pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ieškinį tenkinti. Apeliantas pažymi, kad paminėti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas sutartį vienašališkai nutraukė nesilaikant sutarties 10 skyriuje nustatytos tvarkos. Atsakovas, nutraukdamas sutartį, buvo pažeidęs ją, vengė atlikti savo įsipareigojimus. Pažymi, kad ieškovui nutraukus sutartį 10.5.1 punkto pagrindu, jis įgijo teisę reikalauti iš atsakovo baudos (10 proc. nuo bendros sutarties sumos) ir patirtus tiesioginius nuostolius. Apelianto teigimu, sutarties nutraukimas neturi įtakos civilinei atsakomybei, t. y. kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas, ką numato CK nuostatos bei sutarties sąlygos. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai taikė senatį ir atsisakė atnaujinti praleistą terminą, kadangi terminas buvo praleistas vos kelias dienas, o ieškovas buvo aktyvus, siekdamas apginti savo pažeistas teises, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys turi būti patenkintas visiškai, priteisiant reikalaujamą skolą, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Judėjimo kryptis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2010-12-31 ieškovo atsakingas darbų vadovas R. D. įdavė atsakovo atstovui J. M. darbų fronto priėmimo-perdavimo aktą. Tą neigė teisme liudytoju apklaustas J. M.. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad raštu būtų perdavęs darbų frontą. Ieškovas apeliaciniame skunde išdėsto tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi jo teiginius, jog jis su 2011-01-04 raštu Nr. S-0066 registruotu paštu išsiuntė atsakovui darbų fronto perdavimo aktą, paneigia minimo rašto turinys. Pasak atsakovo, 2011-01-04 ieškovas nebuvo galutinai apsisprendęs dėl atsakovui perduotino konkretaus darbų fronto, t.y. dėl statybos darbų atlikimo konkrečiose statinio išorinių sienų ašyse. Ieškovas negalėjo perduoti atsakovui darbų fronto nei 2011-12-28, nei vėliau pagal darbų fronto perdavimo aktą, nes tuo metu nebuvo paruošęs viso atsakovui perduotino darbų fronto. Pažymi, kad iš ieškovo byloje pateikto statybinių pastolių sumontavimo akto Nr. 102 matyti, kad 2011-01-03 statybos objekte iš viso buvo sumontuota tik 804 kv.m. statybinių pastolių, nors sutartimis su abiem subrangovais ieškovas buvo užsakęs atlikti 6 500 kv.m. darbų kiekio bei kartu buvo įsipareigojęs iki 2010-12-28 paruošti darbų frontą šiam kiekiui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 804 kv.m. statybinių pastolių buvo sumontuoti kaip atsakovo, o ne kito subrangovo, darbų fronto dalis. Be to, apelianto papildomai pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2010-12-28 dienai nebuvo parengęs darbų kiekio, perduotino atsakovui, nes tik 2011-01-07 ieškovas iš viso buvo parengęs 2 323 kv.m. statybinių pastolių kiekio, kuris, nėra aišku, ar buvo rengiamas atsakovo, ar kito subrangovo naudai. Remiantis sutarties sąlygomis, atsakovas laikė, kad darbų frontas dėl 3 500 kv.m. kiekio nėra galutinai parengtas ir perduotas, todėl teisėtai atsisakė pradėti statybos darbus. Atsakovo teigimu, ieškovo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai nepaneigia teismo išvados, kad ieškovas 2010-12-28 dieną nebuvo parengęs darbų fronto, perduotino atsakovui. 2011-01-18 ir 2011-03-21 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nėra užfiksuota, koks tiksliai statybinių pastolių kiekis buvo sumontuotas 2010-12-28 dieną, kada ieškovas sumontavo su atsakovu Sutartyje sutartą 3 500 kv.m. statybinių pastolių kiekį, taip pat šiuose protokoluose neužfiksuota, koks apskritai statybinių pastolių kiekis faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo sumontuotas. Be to, fasadinio stiebinio keltuvo sumontavimo aktas taip pat patvirtina, kad šio keltuvo montavimo darbai buvo užbaigti tik 2011-01-31, nors iš akto taip pat nematyti, kurio subrangovo naudai šis darbų frontas buvo ruošiamas. Ieškovas neįrodė, kad šis keltuvas buvo sumontuotas atsakovo naudai dar 2010-12-28. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovas pažeidė ieškinio senaties terminą. Pasak atsakovo, bylą nagrinėjęs teismas teisingai konstatavo, kad pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, o ieškovo 2011-04-12 netinkamai paduotas ieškinys nenutraukė ieškinio senaties termino eigos, kas atitinka įstatymo nuostatas, teismų praktiką. Atsakovas pažymi, kad ieškovo pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau ieškovas jų bylą nagrinėjusiam teismui neteikė. Šių įrodymų pateikimo būtinybė neiškilo vėliau, nes visos aplinkybės, kurias naujais pateikiamais įrodymais įrodinėja ieškovas, buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo atsisakyti priimti šiuos naujus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d., 311 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.) bei materialines teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju šalių sudaryta subrangos sutartis buvo nutraukta ne dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovas neturi materialios reikalavimo teisės dėl baudos priteisimo. Be to, ieškovas ieškinį dėl netesybų priteisimo pareiškė praleidęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo teiginiai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Psyops Media“ ir atsakovas UAB „Judėjimo kryptis“ 2010-12-20 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. PSY-JK/10/10/20, pagal kurią atsakovas savo rizika per sutartyje nustatytą terminą pagal projektinę dokumentaciją įsipareigojo atlikti terapijos korpuso ventiliuojamojo fasado montavimo darbus objekte VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų chirurgijos ir terapijos korpuse, esančio Santariškių g. 2. (sutarties 3.1. p); preliminarus fasado kiekis 3500 kv.m. ( sutarties 4.2. p.); darbų pradžia – 2010-12-28 (6.1. p.); iki darbų pradžios ieškovas įsipareigojo paruošti ir raštu perduoti darbų frontą atsakovui, nurodyti atsakovui vietą ir sąlygas šalto vandens ir elektros pasijungimui statybos laikotarpiui ir užtikrinti neatlygintiną vandens ir elektros tiekimą atsakovo reikmėms, statant objektą (sutarties 5.1.3. p., 5.1.4. p., 7.8. p.). Sutarties 9.7 p. šalys numatė, kad subrangovas, vienašališkai nutraukęs sutartį ne dėl rangovo kaltės, o taip pat rangovui nutraukus sutartį 10.5 punkte (išskyrus 10.5.4) numatytais atvejais (t.y. dėl subrangovo kaltės), privalo sumokėti rangovui 10 proc. nuo bendros sutarties sumos baudą ir atlyginti rangovo patirtus tiesioginius nuostolius. Teismo nustatyta, kad tiek ieškovo pareiškimu, tiek ir atsakovo pareiškimu minėta subrangos sutartis buvo šalių vienašališkai nutraukta 2011-02-01. Ieškovas, remdamasis sutarties 9.7. p. pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo baudą – 10 proc. bendros sutarties sumos, t.y. 12 879,91 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, neparuošė ir neperdavė darbų fronto atsakovui, todėl atsakovas negalėjo pradėti subrangos sutartimi nustatytų statybos darbų, t.y. sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinys dėl baudos priteisimo buvo paduotas praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde pagrinde teigia, kad jis tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, paruošė darbų frontą, kurį atsakovas vengė priimti ir be teisėto pagrindo atsisakė pradėti rangos darbus; ieškinys pareikštas nežymiai praleidus ieškinio senaties terminą; pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingas išvadas, netinkamai įvertino bylos įrodymus. Su tokiais apelianto teiginiais pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 263 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Taigi, civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Byloje tarp šalių kilo ginčas, dėl kurios šalies kaltės nebuvo pradėti statybos darbai bei nutraukta subrangos sutartis. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl baudos iš atsakovo priteisimo, teigė, kad būtent atsakovas pažeidė subrangos sutartį, dėl jo kaltės nebuvo pradėti darbai bei nutraukta subrangos sutartis, o atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu ieškiniu, teigė, kad būtent ieškovas neįvykdė sutartimi nustatytų įsipareigojimų, neparuošė ir neperdavė atsakovui darbų fronto, todėl atsakovas negalėjo pradėti subrangos darbų dėl ieškovo kaltės. Kaip minėta, šalys subrangos sutartyje numatė, kad iki darbų pradžios (2010-12-28) rangovas privalo paruošti ir perduoti darbų frontą subrangovui; visais atvejais darbų frontas privalo būti subrangovui perduotas raštiškai (sutarties 5.1.3. p., 7.8. p.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė, kad jis būtų įvykdęs šiuos sutartyje numatytus įsipareigojimus, nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių darbų fronto parengimą ir perdavimą atsakovui. Apelianto teiginių, jog jis įteikė darbų fronto priėmimo-perdavimo aktą atsakovui (atsakovo darbuotojui J. M. bei kartu su 2011-01-04 raštu Nr. S-0066), o atsakovas vengė priimti parengtą darbų frontą, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai. Šiuos atsakovo teiginius paneigė pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas J. M., kuris patvirtino atsakovo pateiktus paaiškinimus, kad darbų fronto ieškovas nebuvo parengęs, kad ieškovas nuolat keitė darbų frontus, kad darbų fronto priėmimo – perdavimo aktas atsakovui nebuvo įteiktas. Pažymėtina, kad nors apeliantas teigia, kad darbų fronto priėmimo – perdavimo aktą jo įgaliotas asmuo perdavė atsakovo įgaliotam asmeniui, o vėliau šį aktą (ar jo kopiją) siuntė kartu su 2011-01-04 raštu Nr. S-0066, tačiau tokio akto kopijos teismui ieškovas nepateikė, kas sudaro pagrįstai abejoti ieškovo teiginiais dėl tokio darbų fronto priėmimo - perdavimo akto realaus surašymo. Kiti byloje esantys objektyvūs duomenys nepatvirtina, kad ieškovas atsakovui tinkamai parengė ir perdavė darbų frontą. Subrangos sutartyje šalys konkrečiai nenurodė, kokiame darbų fronte (kokioje konkrečioje apšiltinamo pastato dalyje) atsakovas turės atlikti rangos darbus, o ieškovas byloje nepateikė jokios konkrečios informacijos, kokioje konkrečioje pastato dalyje jis atsakovui tinkamai parengė darbų frontą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas 2010-12-22 sudarė subrangos sutartį su dar vienu subrangovu UAB „Tamsen Lt“, kuris įsipareigojo tame pačiame objekte atlikti ventiliuojamo fasado montavimo darbus (preliminarus fasado kiekis 3 000 m², darbų pradžia 2010-12-28). Taigi, tuo pačiu metu tame pačiame objekte tuos pačius rangos darbus turėjo atlikti 2 subrangovai, todėl ieškovui teigiant, kad jis tinkamai vykdė sutarties su atsakovu sąlygas, tinkamai parengė darbų frontą, kilo pareiga įrodyti, kad konkretus darbų frontas buvo tinkamai (pilnai) parengtas būtent atsakovui. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje esantys bei papildomai pateikiami įrodymai nepatvirtina, kad būtent atsakovui skirtas darbų frontas buvo tinkamai paruoštas iki 2010-12-28 (kaip numatyta sutartyje) bei vėliau (iki sutarties nutraukimo). Pagal byloje esančią 2010-12-13 Statybos subrangos sutartį Nr. 2010IS-223, sudarytą tarp UAB „Skirnuva“ (Gen. rangovas) ir UAB „Psyops Media“ (subrangovas), ieškovas įsipareigojo atlikti ventiliuojamo fasado montavimo darbus apytiksliai 5 580 m². Šios sutarties pagrindu buvo sudarytos jau minėtos subrangos sutartys su atsakovu ir UAB „Tamsen Lt“ (bendras subrangos sutartyse numatytas preliminarus fasado plotas 6 500 m²). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2011-01-03 buvo sumontuota 804 m² (b.l. 26), 2011-01-07 dar papildomai 1 519 m²(b.l. 191) statybinių pastolių (viso pagal pateiktus įrodymus 2011-01-07 dienai buvo sumontuota 2 323 m² statybinių pastolių), o iš fasadinio stiebinio keltuvo Scancliber SC1300 sumontavimo akte esančio įrašo seka, kad montavimo darbai buvo baigti ir keltuvas perduotas ieškovui eksploatuoti tik 2011-01-11 arba 2011-01-31 (įrašas akte nėra visiškai aiškus). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šie įrodymai patvirtina, kad tiek iki sutartyje numatytos darbų atlikimo pradžios, tiek ir vėliau ieškovas tinkamai neparengė atsakovo darbo fronto. Tuo labiau šie įrodymai nepatvirtina, kad statybiniai pastoliai ir stiebinis keltuvas buvo sumontuotas būtent atsakovui ( o ne kitam subrangovui) skirtame darbo fronte, kurį, kaip patvirtina bylos įrodymai, ieškovas ne kartą keitė. Apelianto teiginių, kad jis buvo tinkamai įrengęs atsakovui skirtą darbo frontą, nepatvirtina ir papildomai su apeliaciniu skundu pateikti 2011-01-18 ir 2011-03-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kadangi pirmajame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra tiksliai užfiksuota, kiek tuo metu buvo įrengta fasadinių pastolių, kurioje pastato dalyje įrengti fotonuotraukose užfiksuoti pastoliai, ar šie pastoliai įrengti būtent atsakovui skirtame darbo fronte; antrajame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys nėra susiję su byloje kilusiu ginču, kadangi duomenys fiksuoti praėjus ganėtinai ilgam laiko tarpui po sutarties nutraukimo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime rėmėsi atsakovo 2011-12-04 raštais Nr. 11/016 ir 11/017, kurie, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais patvirtina, kad ieškovas nebuvo tinkamai parengęs atsakovui skirto darbų fronto, nebuvo sumontavęs numatyto pastolių kiekio, kt.. Apeliaciniame skunde pateikti pastebėjimai dėl šių raštų turinio nesudaro pagrindo daryti kitas išvadas.

Išdėstyti argumentai yra pakankami konstatuoti, kad būtent ieškovas pažeidė sutartį, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, tinkamai ir laiku neparengė atsakovui skirto darbų fronto, jo neperdavė, todėl atsakovas negalėjo pradėti darbų. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tokie ieškovo veiksmai (neveikimas) laikytini esminiu subrangos sutarties pažeidimu, nes dėl ieškovo nevykdomų įsipareigojimų, atsakovas turėjo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Byloje nustatyta, kad sutartis buvo nutraukta tiek vienašaliu atsakovo pareiškimu, tiek ir vienašaliu ieškovo pareiškimu nuo 2011-02-01, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl sutarties nutraukimo neatitikimo sutarties sąlygoms yra teisiškai nereikšmingi, nes, kaip minėta, sutartis nutraukta abiejų šalių iniciatyva. Kadangi atsakovas negalėjo pradėti subrangos sutartyje numatytų darbų dėl ieškovo kaltės (jam nevykdant sutartyje prisiimtų įsipareigojimų), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo - remiantis sutarties 9.7. p. priteisti iš atsakovo baudą bei kitus papildomus reikalavimus. Remiantis apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokią išvadą. Taip pat paminėtų bylos aplinkybių kontekste, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus, kadangi būtent ieškovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko atsakovas negalėjo pradėti darbus objekte ir taip vykdyti sutartį.

Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė klausimą dėl praleisto ieškinio senaties termino. Byloje nustatyta, kad sutartis buvo nutraukta nuo 2011-02-01 ir nuo šios datos skaičiuotinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą dėl netesybų (baudos) priteisimo. Šiuo gi atveju ieškovas ieškinį pareiškė 2011-08-22, t.y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinio senatis praleista dėl svarbių priežasčių, todėl, esant atsakovo prašymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinys netenkintinas ir dėl to, kad suėjo ieškinio senaties terminas (LR CK 1.131 str. 1 d.).

Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Psyops Media“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimai turėtų būti naikinami ar keičiami apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė nepažeisdamas įrodymų vertinimą bei kitus procesinius veiksmus reglamentuojančias civilinio proceso kodekso nuostatas, tinkamai aiškino ir taikė materialiąsias įstatymų nuostatas, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą apelianto prašymas priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, o remiantis 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., atsakovo naudai iš ieškovo priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti – 1 210 Lt.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-15 nutartimi buvo atidėtas ieškovui UAB „Psyops Media“ žyminio mokesčio sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo ir sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo visiškai atmestas ieškovo UAB „Psyops Media“ apeliacinis skundas, iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 386 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo UAB „Psyops Media“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Psyops Media“ atsakovo UAB „Judėjimo kryptis“ naudai 1 210 Lt išlaidų teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Psyops Media“ valstybės naudai 386 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Romualda JanovičienėDalia KačinskienėKolegijos pirmininkas Dainius Rinkevičius