Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 70N-663317-10 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., be kita ko, nurodė, kad, laikydamas neagresyvų ir apmokytą šunį, yra įvykdęs visus Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T1-1016 patvirtintas Druskininkų savivaldybės gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) numatytus reikalavimus, todėl nesutinka, kad yra padaręs administracinio teisės pažeidimo nutarime konstatuotus veiksmus, t. y. kad pažeidė Taisyklių 27, 38 ir 45 p. numatytus reikalavimus.

Pažymėjo, jog šuo nekelia jokios grėsmės nei žmonių ramybei, nei sveikatai, nei gyvybei, nei nuosavybei ir niekaip nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų, kadangi gyvūnas laikomas uždaroje teritorijoje, aptvertoje 1,6 metro aukščio medine bei vielos tinklo tvora, o jo retas lojimas dienos metu tikrai neviršija higienos normų. Naktį šuo nekelia jokio triukšmo, t. y. neloja, nes laikomas uždaroje gyvenamojo namo patalpoje. Pasak V. G., uždarose savininkų valdose šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą turi būti pakabintas įspėjamasis nustatytos formos ženklas ir užrašas (Taisyklių 40 p.). V. G. teigimu, jis yra tinkamai aptvėręs namų valdą aukštesne nei nustatyto aukščio tvora, prie įėjimo vartelių pakabinęs įspėjančią lentelę su užrašu „Atsargiai, piktas šuo“, įrengęs skambutį. Taip pat atkreipė dėmesį, jog jo laikomas šuo yra specialiai apmokytas ir be savininko komandos nepuola svetimo asmens, todėl gali būti laikomas palaidas aptvertoje teritorijoje (Taisyklių 42 p.).

Nurodė, kad nutarime nurodytos Taisyklių 27 p., 38 p. ir 45 p. nuostatos, kurios, anot pareigūno pažeistos, neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 110 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi, pasak V. G., konstatuotas pažeidimas prieštarauja kitoms tų pačių Taisyklių 38 p., 40 p. ir 42 p. nuostatoms, kurių reikalavimus jis yra pilnai įvykdęs.

Be kita ko, pažymėjo, jog iki šiol policijos pareigūnai, lankydamiesi sodų bendrijoje „Dainava“, ne vieną kartą tikrino ar bendrijos teritorijoje laikomų šunų savininkai nepažeidžia gyvūnų laikymo taisyklių, tačiau V. G. jokių pretenzijų dėl namų valdoje laikomo šuns ar pastabų neturėjo nei žodžiu, nei raštu.

Alytaus apskr. VPK Druskininkų PK teigimu, įvertinus aplinkybių visumą, atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, jo padėtį bei kitas asmeninio gyvenimo aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pakankamai pagrindo manyti, kad pažeidėjui administracinė nuobauda – įspėjimas, paskirtas 2010 m. gruodžio 16 d. teisėtai.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. G. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais (b. l. 49-55). Papildomai paaiškino, kad vasarą šuo visą dieną būna lauke, o žiemą tik apie 1 val., šuo loja, jeigu kas nors bėga pro šalį.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 26, 36).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. D. (Alytaus apskr. VPK Druskininkų PK VTS PP tyrėjas) parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas V. G. buvo surašytas pagal kaimynų Č. pareiškimą (b. l. 49-55). Šuo (vilkšunis) laikomas aptvertame sode, tačiau jis puola ant tvoros, atidarinėja vartus. Šuo reaguoja į komandas. Pastatyta tvora atitinka Taisyklėse numatytus reikalavimus, vartai uždaryti, ženklas pakabintas, tačiau, pasak G. D., pagal Taisykles sodininkų bendrijose šuo turi būti pririštas. V. G. gyvena sodininkų bendrijos teritorijoje, nors ji yra aptverta. Taip pat kaimynai negali ramiai ilsėtis, kadangi loja šuo.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. Č. parodė, kad V. G. yra aukšta tvora ir šuo laksto aplink ją (b. l. 49-55). Kai šuo lieka vienas, tuomet jis nuolat loja. Išgąsdino kaimynės anūką, nes ant tvoros šoka netikėtai. Būna, kad šuo išbėga iš kiemo, puola žmones. Taip pat V. G. šuo vedamas į mišką be antsnukio ir ten paleidžiamas.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. Č. parodė, kad V. G. šuo labai garsiai loja, taip pat 2011 m. sausio 3 d. buvo vedamas be antsnukio tik su pavadėliu (b. l. 49-55). Šuo kelia labai didelį triukšmą.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau – ir Alytaus apskr. VPK Druskininkų PK VTS PP) tyrėjas G. D. 2010 m. gruodžio 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 70P-662535-10 V. G., gyvenančiam Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., SB „Dainava“, (duomenys neskelbtini) g., už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 16 d., 22 val. 00 min., Druskininkų sav., savo sodybos kieme laiko šunį, kurį paleidžia lakstyti palaidą ir nesiima priemonių, kad šuns laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, tokiais savo veiksmais V. G. pažeidė Druskininkų savivaldybės gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 27, 38, 45 p. reikalavimus, už šį pažeidimą atsakomybė numatyta LR ATPK 110 str. 1 d. (b. l. 13).

Alytaus apskr. VPK Druskininkų PK 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 70N-663317-10, už administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto pažeidimo padarymą, pagal LR ATPK 110 str. 1 d. V. G. paskyrė įspėjimą (b. l. 12).

P. D. 2010 m. lapkričio 23 d. paaiškinime (b. l. 15, abi lapo pusės) paaiškino, kad V. G. savo kieme laiko didelį šunį, kuris pastoviai būna nepririštas. Einant pro šalį šuo pribėga prie tvoros ir šoka, loja, tokiu būdu gąsdina. Šuo taip pat atlieka gamtinius reikalus prie tvoros, todėl sklinda blogas kvapas.

V. G. 2010 m. gruodžio 16 d. paaiškinime (b. l. 16, abi lapo pusės) paaiškino, jog kaimynai Č. skundžia jį dėl šuns tik dėl asmeninių nesutarimų. Prieš įsigyjant šunį susipažino su Taisyklėmis. Nurodė, jog jis gyvena privačioje namų valdoje, kuri yra sodininkų bendrijoje, teritorija yra aptverta 1,6 m ir aukštesne tvora, t. y. teritorija nėra atvira. Šuns vieta toje sklypo pusėje, kuri nesiriboja su jokiais kaimynais, ant vartų pritvirtinta įspėjanti lentelė ir skambutis. Naktimis šuo nepaliekamas kieme, o įleidžiamas į namus. Su kaltinimais nesutinka, kadangi, pasak V. G., vadovaujantis Taisyklių 40 p., uždarose savininkų valdose šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą turi būti pakabintas įspėjamasis nustatytos formos ženklas ir užrašas.

Į bylą pateiktas žemėlapis (b. l. 10), kuriame pažymėti V. G., A. ir M. Č. bei P. D. žemės sklypai.

LR ATPK 110 str. 1 d. nustatyta, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų.

Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į taisykles, reglamentuojančias gyvūnų įsigijimą, laikymą, veisimą, dresavimą, gabenimą ir prekybą jais, taip pat atskirų rūšių gyvūnų registravimą gyvenamosiose vietovėse.

Taisyklių 18 p. nurodyta, jog savininko valda – jo gyvenamasis ar gamybai skirtas ir juridiškai įteisintas žemės plotas. Uždara savininko valda – gyvenamosios ar ūkinės paskirties patalpos ir ne žemesne nei 1,5 metro aukščio tvora aptvertas žemės sklypas, iš kurio negali prasiskverbti gyvūnas (Taisyklių 19 p.)

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. N-62-694-11).

Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. pažeidė Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T1-1016 patvirtintų Druskininkų savivaldybės gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 27 p., 38 p. bei 45 p. reikalavimus ir dėl to pastarajam pagrįstai buvo inkriminuota LR ATPK 110 str. 1 d., t. y. konstatuota, kad V. G., gyvenantis Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., SB „Dainava“, (duomenys neskelbtini) g., savo sodybos kieme laiko šunį (vilkšunį), kurį paleidžia palakstyti palaidą ir nesiima priemonių, kad šuns laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

Tokia išvada grindžiama nustatytomis byloje aplinkybėmis, kad V. G. savo šunį sodininkų bendrijos, jam nuosavybės teise priklausančioje, valdoje laiko nepririštą ir ne voljere, dėl šios priežasties, ypatingai V. G. nebūnant namuose, šuo elgiasi agresyviai, puola ant tvoros, kai pro šalį kas nors eina, tokiu savo elgesiu gąsdindamas tiek vaikus, tiek suaugusius, nes niekas negali prognozuoti tolimesnės įvykių sekos, juo labiau, jog yra buvę tokių atvejų, kai vienas paliktas šuo buvo ištrūkęs iš teritorijos, be to, kad vienas paliktas šuo nuolatos loja, sukeldamas pastovų triukšmą ir tuo pažeisdamas aplinkui gyvenančių žmonių teises bei interesus. Nurodytas aplinkybes teismas laiko nustatytomis remdamasis teismo posėdžio metu visų byloje apklaustų liudytojų parodymais (b. l. 49-55), taip pat P. D. nurodytomis aplinkybėmis 2010 m. lapkričio 23 d. paaiškinime Alytaus apskr. VPK Druskininkų PK VTS PP (b. l. 15), 2010 m. gruodžio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 70P-662535-10 (b. l. 13), A. Č. prašymu (b. l. 14).

Pažymėtina, kad visų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys bei papildantys kitą byloje surinktą medžiagą, todėl jais abejoti teismas neturi pagrindo. Be to, pats V. G. pripažino, jog šuo dienos metu laksto po kiemą palaidas ir yra buvę atvejų, kai jis išbėgdavo pro paliktus atvirus vartelius į gatvę.

Vadovaudamasis LR ATPK 297 str., teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, nurodytas konkretus LR ATPK straipsnis, kurį pažeidė V. G., administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka jam keliamus reikalavimus, jo pažeidimų nenustatyta (b. l. 13).

Nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, numatytų LR ATPK 250 str., nenustatyta, V. G. veika pagal LR ATPK 110 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Pažymėtina, jog veikų, numatytų LR ATPK 110 str. 1 d., padarymas užtraukia baudą užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų.

Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos LR ATPK IV skirsnyje. LR ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis LR ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato LR ATPK 31 str. ir 32 str. Pagal LR ATPK 30² str. 1 ir 3 d. skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.

Alytaus apskr. VPK Druskininkų PK 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 70N-663317-10, už administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto pažeidimo padarymą, pagal LR ATPK 110 str. 1 d. V. G. paskirtas įspėjimas.

Skundžiamame Alytaus apskr. VPK Druskininkų PK 2010 m. gruodžio 16 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 70N-663317-10 V. G. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, 2010 m. gruodžio 14 d. pažymoje apie asmens (V. G.) baustumą nėra duomenų apie tai, kad V. G. būtų per metus padaręs tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį būtų paskirta administracinė nuobauda (b. l. 18-20), todėl pareigūno diskrecijos teisė buvo pasirinkti vieną iš galimų ir LR ATPK 110 str. 1 d. sankcijoje nurodytų nuobaudos rūšių. Taigi, remiantis LR ATPK 30 str. nuostatomis, darytina išvada, kad Alytaus apskr. VPK Druskininkų PK 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 70N-663317-10 V. G. pagrįstai paskyrė įspėjimą.

Taip pat konstatuojama, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos, administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, V. G. skundas netenkinamas, o Alytaus apskr. VPK Druskininkų PK 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 70N-663317-10 paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,

nutaria:

nepatenkinti V. G. skundo, o Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 70N-663317-10 palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.