Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko UAB „Autolagūna“ atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB bankas „Swedbank“ prašymą dėl įkeitimo lakšto originalo pripažinimo negaliojančiu ir teisių pagal jį grąžinimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi su prašymu į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl įkeitimo lakšto, identifikavimo Nr. 03120080013398, originalo pripažinimo negaliojančiu ir teisių pagal jį grąžinimo ir prašo priimti nutartį paskelbti spaudoje pareiškėjo lėšomis apie prarastą įkeitimo lakštą.

Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-26 nutartimi pareiškėjo pareiškimą tenkino ir nutarė paskelbti skelbimą pareiškėjo lėšomis vietiniame laikraštyje, pasiūlant įkeitimo lakšto, patvirtinto 2008-10-27 Klaipėdos m. 11-ojo notarų biuro notarės Vandos Kasiulynienės, notarinio reg. Nr. 9389 ir 2008-10-28 užregistruoto Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo registracijos žurnale Nr. 03/2008/13034, kodas: 03120080013398, turėtojui per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos paduoti Hipotekos skyriui prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo pareiškimą dėl savo teisių į šį lakštą ir kartu pateikti dokumento originalą.

Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Autolagūna“ prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus AB bankas „Swedbank“ pareiškimą dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu ir teisių pagal jį grąžinimo atmesti. Teigia, kad kreditorius nepagrįstai kreipėsi į hipotekos skyrių ir naudojasi savo procesinėmis teisėmis siekdamas nesąžiningų tikslų – siekia gauti naują hipotekos lakštą ir nepagrįstai išieškoti skolininkų skolą du kartus. Nurodo, jog teismas pažeidė CPK normas, kadangi teismas turėjo vadovautis CPK 225 str. 2, 3 punktuose esančias nuostatas, pagal kurias suinteresuotiems asmenims (CPK 443, str. 3 d.) reikia išsiųsti pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą pareiškimą pateikimo, pareikšto pareiškimo ar prašymo (CPK 443 str. 4 d.) nuorašą ir nustatyti terminą atsiliepimui į jį pareikšti (CPK 142 str. 1 d., 443 str. 1 d.), o šiuo atveju atitinkamo reikalavimo teismas nevykdė. Taip pat skolininkas teigia, jog nutartis yra visiškai nemotyvuota ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodo, kad skolininko argumentai, jog pareiškėjas siekia išieškoti skolą du kartus, yra nepagrįsti, kadangi prarastas hipotekos (Įkeitimo) lakštas pripažįstamas negaliojančiu, pagal jį jokie reikalavimai negali būti reiškiami, ir išduodamas dublikatas. Todėl dvigubas skolos išieškojimas yra neįmanomas. Pareiškėjas nurodo, jog nebuvo padaryti ir procesiniai pažeidimai, kadangi teismas teisingai priėmė nutartį vadovaudamasis specialiomis CPK normomis.

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). CPK 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 518 straipsnis nustato bylų dėl teisių atkūrimo pagal prarastus pareikštinius vertybinius popierius pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui ypatumus. CPK 518 str. 4 d. numato, jog atskirasis skundas šių bylų kategorijoje gali būti paduodamas tik dėl atsisakymo priimti nutartį paskelbti skelbimą, pasiūlant įkeitimo turėtojui per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Hipotekos skyriui prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo pateikti pareiškimą dėl savo teisių į šį lakštą ir kartu pateikti dokumento originalą.

Tačiau šioje byloje pareiškimas dėl įkeitimo lakšto originalo pripažinimo negaliojančiu ir prašymas priimti nutartį paskelbti apie prarastą hipotekos lakštą spaudoje buvo tenkintas ir teismas 2010-03-26 nutartimi priėmė nutartį paskelbti skelbimą pareiškėjo lėšomis vietiniame laikraštyje. Šios kategorijos bylose tokios nutartys dėl paskelbimo yra neskundžiamos. Tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Todėl atskirasis skundas dėl tokios teismo nutarties negali būti paduodamas (CPK 334 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas ir šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 315 str. 5 d., 338 str.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

apeliacinį procesą pagal skolininko UAB „Autolagūna“ atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-26 nutarties nutraukti.