Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 2) atlyginti nukentėjusiam M. N. padarytą 617,95 Eur turtinę žalą ir nukentėjusiam S. Š. padarytą 639,49 Eur turtinę žalą per laisvės apribojimo bausmės laiką (nuosprendis neįsiteisėjęs); kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu, R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. K. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: jis 2018 m. gruodžio 22 d., apie 03.40 val., Vingrių g. 11A, Vilniuje, veikdamas kartu su R. T., plyta išdaužęs UAB „Kačių kavinė“ priklausančio automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklą ir įlipęs į automobilį, paprašęs ir paėmęs iš R. T. žiebtuvėlį, padegė automobilio saloną galinėje dalyje, tuo metu R. T. stovint prie automobilio ir stebint aplinką, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą – UAB „Kačių kavinė“ priklausantį turtą – automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1470 eurų vertės, kartu su ant automobilio uždėtomis padangomis, 235 eurų vertės bei automobilyje buvusiais daiktais: navigacija, 100 eurų vertės, elektrine pompa, 40 eurų vertės, raktų komplektu, 50 eurų vertės, vaistinėle, 15 eurų vertės, domkratu – pakėlėju, 20 eurų vertės, daiktadėže, 15 eurų vertės, prožektoriumi, 15 eurų vertės, avariniu ženklu, 15 eurų vertės, apsiaustu nuo lietaus, 25 eurų vertės, automobilį padegdamas ir tokiais bendrais tyčiniais veiksmais padarydamas UAB „Kačių kavinė“ 2000 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais O. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

R. T. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: jis 2018 m. gruodžio 22 d., apie 03.40 val. Vingrių g. 11A, Vilniuje, veikdamas kartu su O. K., O. K. plyta išdaužus UAB „Kačių kavinė“ priklausančio automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklą ir įlipus į automobilį, O. K. paprašius, davė jam žiebtuvėlį, kuriuo O. K. padegė automobilio saloną galinėje dalyje, jis stovėjo prie automobilio ir stebėjo aplinką, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą – UAB „Kačių kavinė“ priklausantį turtą - automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1470 eurų vertės, kartu su ant automobilio uždėtomis padangomis, 235 eurų vertės bei automobilyje buvusiais daiktais: navigacija, 100 eurų vertės, elektrine pompa, 40 eurų vertės, raktų komplektu, 50 eurų vertės, vaistinėle, 15 eurų vertės, domkratu – pakėlėju, 20 eurų vertės, daiktadėže, 15 eurų vertės, prožektoriumi, 15 eurų vertės, avariniu ženklu, 15 eurų vertės, apsiaustu nuo lietaus, 25 eurų vertės, automobilį padegdamas ir tokiais bendrais tyčiniais veiksmais padarydamas UAB „Kačių kavinė“ 2000 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis O. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog susirašė su R.i susitikti ir atšvęsti gimtadienį. R. T. atvažiavo, jis iš mamos pavogė litrą brendžio, nusprendė jį išgerti, baigėsi limonadas, grįžo ant kalno, baiginėjo butelį. Miglotai viską prisimena, bet atsimena, kad kažkas buvo su mašina, žino, kad buvau centre. R. viską kitą dieną priminė. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis kaltinamojo O. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 83-84). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis O. K. parodė, jog patvirtina savo parodymus. Yra buvę, kad prisigėręs pasielgdavo netinkamai. Elgesys pasireikšdavo tuo, kad negalvodavo apie pasekmes. Suvartojęs alkoholį jautėsi apsvaigęs, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Civilinį ieškinį pripažįsta, jį atlygintų iš savo lėšų. Yra rūkantis, galėjo būti, kad žiebtuvėlį paėmė iš R. T.. Atsimena, kad su plyta daužė mašinos stiklą, jog buvo įlipęs į automobilį. Kai paėmė žiebtuvėlį ir uždegė, tuo momentu nieko negalvojo, nesuprato, ką darė. Negali paaiškinti, kodėl iki šiandien nebandė atlyginti žalos.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. T. kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog susirašė su O., atvažiavo iki jo, susitiko, O. K. turėjo su savimi alkoholinio gėrimo, nuėjo ant kalniuko, išgėrė. O. nusileido nuo kalno, išdaužė stiklą, jis (R. T.) nuėjo pažiūrėti, ką daro, O. K. paprašė jo žiebtuvėlio. Tuo momentu jautėsi išgėręs. Neatliko jokių veiksmų, kad sustabdytų O. K.. Tuo momentu negalvojo kam, paprašė ir davė, nepagalvojo, kad gali taip išeiti. Savo elgesį vertina neigiamai. Civilinį ieškinį pripažįsta, atlygins iš savo lėšų, įsidarbins į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis O. K. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta visiškai. 2018 m. gruodžio 21 d., vėlai vakare, tiksliai laiko neatsimena, buvo vėlu, susitiko su draugu R. T. atšvęsti jo praėjusio gimtadienio. Iš namų pasiėmė butelį viskio, 1 l talpos. Nuėjo ant kalno prie Vingrių g., gerti turėto alkoholio. Išgėrę R. turėtą limonadą, nuėjo į parduotuvę „Maxima“, nusipirko daugiau sulčių užsigerti. Ar dar ką nors pirko, neatsimena, nes jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nusipirkę vėl grįžo ant kalno prie Vingrių g. Išgėrė visą butelį, užkandos neturėjo, jautėsi visiškai girtas. Kas vyko toliau - prisimena tik momentus, būtent, kad ėjo pro barą, paskui buvo netoli Gedimino kalno. Kaip grįžo namo, neatsimena. Kitą dieną atsibudo namuose. Su savimi jokių svetimų daiktų neturėjo. Kad būtų jis ar R. išdaužę automobilio stiklą, į jį įlindę ir po to padegę, neatsimena, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo taip būti, nes yra buvę atvejų, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir praradęs atmintį, pasielgdavo netinkamai. Jei iš tikrųjų padegė automobilį, nuoširdžiai apgailestauja, pripažįsta, kad toks jo elgesys netinkamas. Su R. po šio įvykio buvo susitikęs gal tik po mėnesio, apie minėtą įvykį nebendravo. Įvykio metu vilkėjo „bordinę“ striukę su gobtuvu, su juostelėmis su užrašais išilgai rankovių, juodomis džinsinėmis kelnėmis su raudona-žalia juostelėmis šonuose. R. vilkėjo juodą striukę, ant galvos užsidėjęs juodą kepurę su snapeliu „Adidas“. R. už jį žemesnis. Papildomai įtariamasis O. K. parodė, kad pergalvojęs įvykio aplinkybes, šiek tiek miglotai pamena, kad buvo įlipęs į automobilį, tačiau ką darė, neatsimena. Galimai viskas įvyko, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Dėl padaryto nuoširdžiai apgailestauja (b. l. 83-84, 89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. T. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo pripažįsta kaltę visiškai. Kadangi praėjo nemažai laiko, be to įvykio metu buvo neblaivus, detaliai įvykio aplinkybių neatsimena. Parodė, kad 2018 m. gruodžio mėn. prieš Kalėdas, galimai, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, susitiko su O. K. tikslu atšvęsti O. praėjusį gimtadienį ir išgerti alkoholinių gėrimų. Susitiko Vingrių g. ant kalnelio. O. buvo atsinešęs viskio butelį 1 litro. Pagėrę nuėjo į Mindaugo g. esančią „Maxima“ parduotuvę, nupirko jiems užsigerti, ir vėl grįžo ant to paties kalnelio. Kai išgėrė visą butelį, jautėsi gerokai apsvaigęs, O. taip pat atrodė girtas. Vienu metu jis pasakė, kad eina į tualetą, nusileido nuo kalno. Po kelių minučių pamatė, kad O. atsineša didelį akmenį ir priėjo prie vieno iš atokiau stovinčio lengvojo automobilio, koks tai buvo automobilis, kokios spalvos, neatsimena. Jis taip pat nusileido nuo kalno, priėjo prie O.. O. nieko nesakęs metė turėtą akmenį į minėto automobilio šoninį stiklą, kurios pusės, neatsimena. Tuomet O. atidaręs dureles įlindo į minėtą automobilį, apžiūrinėjo vidų. Jis stovėjo atsirėmęs į tą automobilį. N. O. nesakė, neklausinėjo, ko O. ieško automobilyje. Negali paaiškinti, kodėl jo nesudrausmino. Apžiūrinėdamas automobilio vidų O. paprašė žiebtuvėlio. Kadangi rūko, turėjo žiebtuvėlį ir padavė O.. Nematė, ar užlindęs už galinių sėdynių buvo uždegęs žiebtuvėlį. Po kelių akimirkų O. išlindo iš automobilio ir jie greitai nuo automobilio pasišalino. Neatsimena, ar O. jam grąžino žiebtuvėlį. Nematė, kad O. iš automobilio būtų paėmęs kokius nors daiktus. Kad O. padegė automobilį, nesuprato, jokio kvapo nepajuto. Jis automobilio nepadegė. Nuoširdžiai apgailestauja, kad pasielgė taip neatsakingai, nesudrausmindamas O. ir kad dėl tokių veiksmų sudegė automobilis (b. l. 101-102, 104, 107).

UAB „Kačių kavinė“ direktoriaus T. B. 2019 m. sausio 8 d. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 22 d., apie 04.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padegtas UAB „Kačių kavinė“ priklausantis automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje buvo palikti daiktai: navigacija - 100 eurų, elektrinė pompa - 40 eurų, raktų komplektas - 50 eurų, vaistinėlė - 15 eurų, domkratas - pakėlėjas - 20 eurų, daiktadėžė - 15 eurų, prožektorius - 15 eurų, avarinis ženklas - 15 eurų, guminis apsiaustas nuo lietaus - 25 eurai. Sudegė prieš 2 mėn. pakeistos padangos - 235 eurų vertės. Daiktų vertė viso 530 eurai. Automobilio vertė yra 1470 eurų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 10). Prie pareiškimo pridėti dokumentai: 1. 2018 m. spalio 1 d. pinigų priėmimo kvitas serija AS Nr.84 235 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad sumokėta už sąskaitą faktūrą Nr.361, pardavėjas UAB „Autosandėlis“ ir 2. sąskaita faktūra Nr. 361, pirkėjas „Kačių kavinė“, UAB, pardavėjas UAB „Autosandėlis“, prekės-naudotos autodalys – 235 eurai (b. l. 12-13).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Ž. parodė, kad yra UAB „Kačių kavinė“ akcininkas. Įmonės direktorius yra jo draugas T. B.. Jis pats kartais važinėja bendrovei priklausančiu automobiliu Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, 2003 metų gamybos. Dažniausiai automobiliu naudojasi T. B.. 2018 m. gruodžio 23 d., apie 16 val. atėjęs prie automobilio, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pamatė, kad automobilis yra sudegęs. T. B. jį ten paliko 2018 m. gruodžio 20 d., apie 18 val. Šioje ar šalia esančiose vietose automobilį dažniausiai ir laiko. Paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė. Vėliau jam paskambino VPGT inspektorius ir pasakė, kad automobilis degė 22 d. apie 4 val. 2018 m. gruodžio 27 d. jam paskambino inspektorius ir paprašė atvykti prie automobilio. Būdamas prie automobilio telefonu kreipėsi į šalia esančios Vilniaus kolegijos administraciją, kad peržiūrėti jų vaizdo kamerų įrašus. Jie jam pranešė, kad apie 3.45 val. yra nufilmuoti du asmenys, kurie vaikščiojo prie automobilio, o jiems nueinant kilo gaisras. Kas šie asmenys, jis nežino. Jokių konfliktų susijusių su įmonės veikla nebuvo. Pats dirba advokato K. S. padėjėju. Advokatas dirba su baudžiamosiomis bylomis. Pastaruoju metu konfliktų su šia veikla nebuvo. Bent šiuo metu nieko neįtaria, kad kas nors jam keršytų. Jis turi savo asmeninį automobilį, kuriuo dažniausiai ir važinėja. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, nuolat naudojamas. Automobilis su dyzeliniu varikliu. Jame jokių medžiagų ar daiktų galėjusių sukelti gaisrą nebuvo. Jame buvo įrankiai, navigacija, kiti daiktai, kurių tiksliai įvardinti šiuo metu negali. Kokia automobilio vertė nežino, mano apie 800 eurų. Vėliau bus pateiktas įmonės pareiškimas (b. l. 39-40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. B. parodė, kad yra UAB „Kačių kavinė“ direktorius. Bendrovei priklauso automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, 2001 metų gamybos. 2018 m. gruodžio 20 d., apie 18 val. automobilį pastatė Vilniuje prie (duomenys neskelbtini) pastato. Čia automobilį dažniausiai ir laiko, nes gyvena (duomenys neskelbtini) Automobiliu dar kartais naudojasi bendrovės akcininkas R. Ž.. 2018 m. gruodžio 23 d., apie 17 val. į darbą atėjęs R. Ž. pasakė, kad automobilis sudegė. 2018 m. gruodžio 27 d. jam paskambino R. Ž. ir pasakė, kad bendravo su ugniagesių inspektoriumi bei Vilniaus kolegijos administracija, kad jų vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti du vyrai, kurie įlindo į automobilį, o jiems nuėjus jis užsidegė. Kas padegė automobilį nežino ir nieko neįtaria. Jokių konfliktų susijusių su įmonės veikla, o ir asmeniniame gyvenime neturėjo. Automobilis KASKO draudimu neapdraustas. Kokia įmonei padaryta turtinė žala šiuo metu nežino, vėliau pateiks pareiškimą ir nurodys padarytą žalą. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, nuolat naudojamas. Jame jokių medžiagų galėjusių sukelti gaisrą nebuvo (b. l. 42-43).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas – UAB „Kačių kavinė“ (b. l. 54-55).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos A. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-61044-18 dėl žiniasklaidai paviešintų galimai įtariamųjų nuotraukų paskambino vaikinas, kuris prisistatė kaip R. T., gim. 2000, kuris nurodė, kad pastarasis atpažino save nuotraukoje, be to nurodė, kad šalia jo, nuotraukoje, dešinėje pusėje yra jo pažįstamas O. K., gim. 2000 (b. l. 76).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra gamyklinis, mėlynos spalvos automobilis Renault Espace, kuris yra pilnai sudegęs. Automobilis be valstybinių numerių ženklų, pilnai išdegusi galinė, išorinė, vidinė dalys. Automobilio priekinėje dalyje dalinai pažeisti priekiniai sparnai, variklio dangtis atkeltas, priekinis bamperis dalinai pažeistas. Automobilis stovi neaptvertoje, nesaugomoje teritorijoje, šalia kitų transporto priemonių. Automobilio dešinėje (žiūrint iš automobilio priekio) yra atvira vietovė, įkalnė, toliau yra sporto aikštelė. Kairėje yra matoma automobilio nuokalnė, apačioje-garažų masyvas (b. l. 15-16, 17-29).

Surašytas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018 m. gruodžio 22 d. aktas dėl kilusio gaisro (8.19.-7) Nr. 53-2327 (b. l. 48). Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono D. S. 2018 m. gruodžio 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 22 d., apie 03.54 val. gautas skambutis bendrajame pagalbos centre, jog adresu (duomenys neskelbtini) 3, Vilniuje, atvira liepsna dega Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 27 d., apie 11.10 val. buvo atliktas neatidėliotinas informacijos apie gaisrą patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad degęs lengvasis automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas Vingrių g. 11A, Vilniuje. Gaisro metu smarkiai išdegė visas lengvojo automobilio salonas, sudužo ir į vidų sukrito visi automobilio stiklai (Foto Nr.1-4), iš terminio poveikio požymių spėjama, kad gaisras kilo automobilio gale ir plito link automobilio priekio, nuo kilusio gaisro kiti šalia stovėję automobiliai nenukentėjo. <...> Apžiūrėjus gaisro vietą, įvertinus apdegimo ir terminio poveikio požymius, nustatyta, kad gaisras kilo gaisro židinio zona yra galinėje automobilio dalyje (Foto Nr.4). Apibendrinus visas gaisro kilimo aplinkybes, faktinius duomenis surinktus gaisravietėje, darytina išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - pašalinis ugnies šaltinis (b. l. 49-50).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrėjus 2018 m. gruodžio 22 d. dienos vaizdo įrašus, jose matomas vidinis kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vaizdo įrašas filmuoja vaizdą juodai-balta spalva. Atidarius vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „Vaizdo įrašas Nr. 1“ po kaire puse matome automobilių stovėjimo aikštelę, kuri aptverta tvora ir yra įrengtas pakeliamas užtvaras. Šalia kelio esančiame vidiniame kieme stovi pirmas automobilis, o toliau antras. Šalia antro automobilio, po kaire puse yra įkalnė, o po dešine puse nuokalnė, kurios apačioje yra garažų masyvas ir auga daug medžių. Toliau už garažų, matomi laiptai, kurie veda link Mindaugo gatvės. Vaizdo įrašo trukmė 1 min. 50 s., vaizdo įrašo laiku 2018 m. gruodžio22 d. 03:39:12 nuo įkalnio iš kairės pusės, tarp pirmo ir antro automobilių nusileidžia juodas žmogaus siluetas (toliau- siluetas Nr. 1), kuris prieina prie antro automobilio durelių iš dešinės pusės, vėliau iš kairės, po ko prieina prie minėto automobilio bagažinės, tačiau nei durų, nei bagažinės neatidaro. Neatidarius automobilio nubėga link laiptų, kuriais nusileidžia ir pasuka į dešinę, link garažų masyvų. Laiku 03:40:41 nuo įkalnio nusileidžia žmogaus siluetas (toliau – siluetas Nr. 2), kuris bėga link antro automobilio, o to pačiu laiku iš nuokalnės link antro automobilio išbėga siluetas Nr. 1, kuris laikydamas rankose daiktą panašų į plytą, meta ją į antro automobilio dešinės pusės šoną. Atidarius vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „Vaizdo įrašas Nr. 2“ matome tą patį vaizdą, vaizdo įrašo trukmė 6 min. 27 s. Laiku 03:41:49 siluetas Nr. 1, šviesdamas žibintuvėliu, atidaro antrą automobilį ir įlipa į jį (ką ten daro nesimato), o tuo metu siluetas Nr. 2 stovi šalia automobilio. Laiku 03:46:04 išlipa iš automobilio ir abu žmogaus siluetai eina keliu, link (duomenys neskelbtini), Vilniuje, praeidami pirmą automobilį ir automobilio stovėjimo aikštelę. Laiku 03:46:20 antro automobilio salone pasirodo šviesa. Po kaire puse eina siluetas Nr. 1, o po dešine puse siluetas Nr. 2. Atidarius vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „vaizdo įrašas Nr. 3“, vaizdo stebėjimo kamera filmuoja kiemą tarp (duomenys neskelbtini) ir 3 namų, vaizdo įrašo trukmė 18 s. Siluetas Nr. 1 yra apsirengęs juodomis, sportinėmis kelnėmis, kuriose, šonuose matomi neaiškios spalvos, vertikalūs dryžiai. Vilki neaiškios spalvos striukę, su gaubtu, ant rankovių šonų dryžiai, avi juodos spalvos sportbačius. Siluetas Nr. 2 vilki juodos spalvos striukę su gaubtu, kuri yra neužsegta iš kurios matosi šviesios spalvos drabužis (panašus į baltinius). Dėvi neaiškios spalvos kelnes (galimai tamsios ar mėlynos spalvos), avi šviesios spalvos batus. Ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu. Atidarius vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „vaizdo įrašas Nr. 4“ matome kaip siluetas Nr. 1 ir siluetas Nr. 2 nueina kiemu tarp (duomenys neskelbtini) 3 ir 5 namų, po ko dingsta iš vaizdo kamerų akiračio. Atidarius vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „vaizdo įrašas Nr. 5“ ir „vaizdo įrašas Nr. 6“ „vaizdo įrašas Nr. 7“ matomas tas pats vaizdas kaip vaizdo įrašuose Nr. 1 ir 2 tik iš kito rakurso (b. l. 58-59, 60-66).

Vaizdo įrašo iš parduotuvės „Maxima“ apžiūros protokole užfiksuota, kad atsidarius vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „Maxima 7 įeina“, vaizdo įrašo trukmė 16 sek. Vaizdo įraše matosi kaip į parduotuvę „Maxima“, esančią adresu Mindaugo g. 11, Vilniuje, užeina du vaikinai apie 17-18 metų. Vaikinas po kaire puse vilki juodos spalvos striuke su gaubtu, kurios viršus yra prasegtas ir iš jos matosi šviesios spalvos drabužis (panašus į baltinius). Dėvi mėlynos spalvos džinsus, avi geltonos spalvos (galimai smėlio spalvos) batus, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu. Vaikinas po kaire puse apsirengęs juodos spalvos sportinės kelnes, kuriuose šonuose matomi raudonos spalvos vertikalus dryžiai. Vilki „bordinės“ spalvos striukę su gaubtu, per visą striukės rankovės ilgį matosi baltos spalvos vertikalūs dryžiai, avi juodos spalvos sportbačius. Vaizdo įraše, kurio pavadinimas „Maxima 6 išeina“, trukmė 6 sek. išeina iš parduotuvės „Maxima“. Vaizdo įraše, kurio pavadinimas „Maxima 1“, trukmė 6 sek, kuriame matosi kaip iš parduotuvės išeina minėti du vaikinai, kurie eina link Mindaugo gatvės. Vaizdo įraše, kurio pavadinimas „Maxima 2“, trukmė 15 sek. , kuriame matosi, kaip minėti du vaikinai prieina Mindaugo gatvę, po ko pasibaigia vaizdo įrašas. Vaizdo įraše, kurio pavadinimas |Maxima 3“, trukmė 13 sek., kuriame matosi kaip du vaikinai pereina Mindaugo gatvę ir eina į kiemą, prie Mindaugo g. 14B namo (b. l. 70-73, 74-75).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes,

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad Suvartojęs alkoholį jautėsi apsvaigęs, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Civilinį ieškinį pripažįsta, jį atlygintų iš savo lėšų. Yra rūkantis, galėjo būti, kad žiebtuvėlį paėmė iš R. T.. Atsimena, kad su plyta daužė mašinos stiklą, jog buvo įlipęs į automobilį. Kai paėmė žiebtuvėlį ir uždegė, tuo momentu nieko negalvojo, nesuprato, ką darė. Negali paaiškinti, kodėl iki šiandien nebandė atlyginti žalos.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog O. K. paprašė jo žiebtuvėlio. Tuo momentu jautėsi išgėręs. Neatliko jokių veiksmų, kad sustabdytų O. K.. Tuo momentu negalvojo kam, paprašė ir davė, nepagalvojo, kad gali taip išeiti. Savo elgesį vertina neigiamai.

Teismo vertinimu, kaltinamųjų prisipažinimas nekelia abejonių, jų parodymai buvo iš esmės nuoseklūs viso proceso metu, be to, jų kaltę taip pat patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti ir išvardinti įrodymai: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai, taip pat liudytojų R. Ž., T. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, policijos registro išrašas, aktas dėl kilusio gaisro. Kaltinamų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nes jie visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, kurio vertė nesiekia 250 MGL dydžio sumos. Pažymėtina, kad kaltinamasis O. K., uždegdamas žiebtuvėliu automobilį, neabejotinai suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, pasekmes ir siekė veikti tokiu būdu, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taip pat akivaizdu, kad kaltinamasis R. T. matė, kaip O. K. išdaužia automobilio stiklą, braunasi į automobilio saloną, ir jam paprašius davė žiebtuvėlį, taigi suvokė, kad dėl bendrų jų veiksmų bus sugadintas automobilis, t. y. automobilis visiškai ar iš dalies praras savo ekonominę vertę ir jo naudojimas pagal paskirtį taps neįmanomu arba ribotu, ir nors tokių padarinių kaltinamasis R. T. nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl šią nusikalstamą veiką kaltinamasis R. T. padarė, veikdamas netiesiogine tyčia (BK 14 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmių skyrimo

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamajam O. K., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padarytas vienas apysunkis nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika – tyčinis (tiesioginė tyčia) nusikaltimas, padaryta žala neatlyginta. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei kaltinamojo O. K. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, tačiau nuoširdaus gailėjimosi neparodė, nei kiek padarytos žalos neatlygino, be to, atsiprašė tik paskutinio žodžio metu. Toks atsiprašymas vertintinas kaip formalus, siekiant švelnesnės bausmės paskyrimo. Nors prokurorė prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šis prašymas nepagrįstas. Pažymėtina, kad tokia atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamajam neinkriminuota kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sukinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia.

Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, nedirbantis, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 142-145), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės ar psichikos ligų, byloje nėra. Taigi įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias tiek su konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumu, tiek ir kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, kad šiuo atveju už nusikalstamą veiką tikslinga skirti švelnesnės rūšies bausmę, numatytą nurodyto BK straipsnio sankcijoje nei baigiamųjų kalbų metu prašė prokurorė, o būtent – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimesnį viršutinei ribai (įvertinus be kita ko, tai, jog baudos bausmę skirti netikslinga, nes kaltinamasis nedirba, atsižvelgtina ir į BK 55 straipsnio nuostatas, dėl ko skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu).

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino kaltu, šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). O. K. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3 punktuose. O. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92), paliktina iki nuosprendžio vykdymo, o, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamajam R. T., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padarytas vienas apysunkis nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika – tyčinis (netiesioginė tyčia) nusikaltimas, padaryta žala neatlyginta.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, tačiau nuoširdaus gailėjimosi neparodė, nei kiek padarytos žalos neatlygino, nurodė besigailintis tik paskutinio žodžio metu. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – egzistavimas konstatuojamas tik tuomet, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju R. T. negalėjo paaiškinti savo elgesio priežasčių, civilinio ieškinio neatlygino, nuoširdaus gailesčio neparodė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Nors prokurorė prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šis prašymas nepagrįstas. Pažymėtina, kad tokia atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamajam neinkriminuota kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sukinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 130-134), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės ar psichikos ligų, byloje nėra.

Taigi įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias tiek su konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumu, tiek ir kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, kad šiuo atveju už nusikalstamą veiką tikslinga skirti švelnesnės rūšies bausmę, numatytą nurodyto BK straipsnio sankcijoje nei baigiamųjų kalbų metu prašė prokurorė, o būtent – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimesnį viršutinei ribai (įvertinus be kita ko, tai, jog baudos bausmę skirti netikslinga, nes kaltinamasis nedirba, atsižvelgtina ir į BK 55 straipsnio nuostatas, dėl ko skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu).

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino kaltu, šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). R. T. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3 punktuose. R. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110), paliktina iki nuosprendžio vykdymo, o, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje UAB „Kačių kavinė“ pareiškė 2000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 18). Civilinis ieškinys pagrįstas bylos medžiaga, įrodytas, kaltinamieji O. K., R. T. jį pripažįsta, todėl tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji turtinę žalą padarė savo bendrais veiksmais, civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė žala priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

O. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) mokytis arba pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) atlyginti UAB „Kačių kavinė“ padarytą 2000 Eur turtinę žalą per laisvės apribojimo bausmės laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę O. K. paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) mokytis arba pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) atlyginti UAB „Kačių kavinė“ padarytą 2000 Eur turtinę žalą per laisvės apribojimo bausmės laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. O. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo, o, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) mokytis arba pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) atlyginti UAB „Kačių kavinė“ padarytą 2000 Eur turtinę žalą per laisvės apribojimo bausmės laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. T. paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) mokytis arba pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) atlyginti UAB „Kačių kavinė“ padarytą 2000 Eur turtinę žalą per laisvės apribojimo bausmės laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo, o, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Priteisti iš O. K. ir R. T. solidariai UAB „Kačių kavinė“ naudai 2000 Eur (du tūkstančius eurų) turtinei žalai atlyginti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.