Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2011-10-19 LR Generalinės prokuratūros priimtą nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje ir priimti dėl jo skundo naują sprendimą. Nurodė, kad kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą, prašydamas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-12494-563/2011, bei ikiteisminio tyrimo pradėjimo. LR Generalinės prokuratūros civilinių bylų skyriaus prokurorė 2011-10-19 priėmė nutarimą, kuriuo nutarė atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nurodytoje civilinėje byloje. Priimat nutarimą nebuvo įvertinta ta aplinkybė, kad jam nebuvo įteiktas teismo šaukimas, todėl nurodyta civilinė byla išnagrinėta jam nežinant apie teismo posėdį. Civilinė byla buvo prieš jį sufabrikuota, ieškinys neturėjo teisinio pagrindo, todėl manipuliuojant ta aplinkybe, kad jam tariamai įteiktas teismo šaukimas, buvo išvengta jo dalyvavimo teismo posėdyje, nesuteikta galimybė ginti jo interesus, priimtas neteisingas sprendimas. Šie faktai turi nusikalstamos veikos požymių, todėl šias aplinkybes privalu ištirti, o po to priimti sprendimą dėl proceso atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 28 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo skundo. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu už akių patenkino Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį ir nusprendė iškeldinti pareiškėją J. S. iš Klaipėdos m. savivaldybei priklausančių negyvenamųjų patalpų. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį, kuria J. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo atmestas, paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad viešojo intereso, kurį privalo ginti prokuroras nurodytoje civilinėje byloje, nėra. Šioje byloje pareiškėjas turėjo visas galimybes savo interesus ginti savarankiškai. Viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas su konkretaus asmens teisių ir interesų gynimui. Pareiškėjas, matydamas kad jo teisės buvo pažeistos, pats turėjo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje.

Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartyje, kuria buvo atmestas J. S. atskiras skundas, konstatavo, kad byloje esanti pažyma patvirtina, kad teismo šaukimą apie 2011-11-29 posėdį gavo J. S., tą jis patvirtino pasirašydamas teismo pažymoje. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad teismo šaukimas jam buvo įteiktas tinkamai. Teismas nurodė, kad pirmos instancijos teismas teisingai akcentavo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis gali veikti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vardu. Byloje esantis išrašas iš Juridinių asmenų registro patvirtina, kad J. S. nėra minėtos Sąjungos pirmininkas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio nagrinėjimo tvarka. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Nutartis nemotyvuota, neatskleista bylos esmė. Teismas subjektyviai sprendė, kad šaukimą apie 2011-11-29 teismo posėdį yra gavęs, kad savo parašu patvirtino teismo šaukimo gavimą.

2. Teismo sprendimas akivaizdžiai neteisingas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą LR Generalinė prokuratūra prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Apelianto argumentus paneigia civilinės bylos Nr.2-2494-563/2011 dokumentai, iš kurių matyti, kad 2010-11-15 asmeniškai pareiškėjui teismo posėdžio sekretorė įteikė šaukimą į teismo posėdį.

2. Nepalankaus teismo sprendimo priėmimas vienai iš šalių nereiškia tokio teismo sprendimo neteisėtumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011-10-19 nutarimą Nr 17.9-2204, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

Pagal LR CPK 320, 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Pagal LR CPK 336 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių motyvų, kodėl skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu už akių nusprendė iškeldinti pareiškėją J. S. iš Klaipėdos m. savivaldybei priklausančių negyvenamųjų patalpų. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį, kuria J. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo atmestas, paliko nepakeistą. Pareiškėjas kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2494-563/2011. LR Generalinės prokuratūros 2011-10-19 nutarimu Nr 17.9-2204 buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

LR CPK 365 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti proceso atnaujinimą civilinėse bylose, kurios yra užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), numato, kad procesas gali būti atnaujintas pagal prašymus šalių ir trečiųjų asmenų, taip pat neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Siekiant apginti viešąjį interesą, prašymus dėl proceso atnaujinimo gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (LR CPK 365 str. 1 d.). Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas sudaro galimybę byloje nedalyvavusiam asmeniui – Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui – inicijuoti proceso atnaujinimą, kaip išimtį iš bendrosios nuostatos, kad pagrindinė iniciatyva atitenka asmenims, kurių materialioji teisė pažeista ar yra ginčijama. Tokia išimtis sietina su siekiu apsaugoti viešąjį interesą, todėl Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras šią teisę gali įgyvendinti esant dviems būtinoms sąlygoms: 1) prašymu atnaujinti procesą turi būti siekiama apginti viešąjį interesą; 2) turi būti atsiradusios ar paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios bet kurį LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nurodytą pagrindą atnaujinti procesą. Tik esant šių aplinkybių visetui Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali įgyvendinti įstatyme įtvirtintą išimtį – inicijuoti proceso atnaujinimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju viešojo intereso, kurį privalo ginti prokuroras, nėra. Pareiškėjas J. S. nurodo, kad jam nedalyvaujant bylos nagrinėjime, byla buvo išnagrinėta šališkai ir suinteresuotai. Pareiškėjo J. S. iškeldinimas iš Klaipėdos m. savivaldybei priklausančių negyvenamųjų patalpų yra išimtinai privataus pobūdžio interesas. Pareiškėjas, nurodydamas, kad teisingumo siekimas pažeidžia valstybės interesus bei viešąjį interesą, savo argumentų nedetalizuoja ir nenurodo, kaip konkrečiai šios bylos išnagrinėjimas palies ne pareiškėjo asmeninius turtinius interesus, o kaip tai susiję su visuomenės interesų pažeidimu. Teismas nenustatė kitų aplinkybių, jog yra pažeisti svarbūs valstybės ar visuomenės interesai, todėl darytina išvada, kad LR Generalinis prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Nesant vienos iš būtinų sąlygų – viešojo intereso pažeidimo, prokurorui nėra pagrindo inicijuoti proceso atnaujinimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas turėjo teisę pats, esant CPK 366 str. nurodytiems pagrindams procesui atnaujinti, kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Dėl nurodytų motyvų kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo prašymą, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.), o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.