Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka T. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2020 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2021 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 300 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. 2021 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį – 75 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 50 MGL dydžio bauda. 2021 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 200 straipsnio 2 dalį – 350 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmė subendrinta su 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu ir 2021 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir 300 MGL dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2024 m. rugsėjo 24 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugsėjo 23 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Š. skundas atmestinas

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam T. Š. jau egzistuoja, tai yra jis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ir nors nuteistasis iš esmės yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo T. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika, tačiau pažymėtina, jog nuteistojo elgesyje vyrauja aktualūs ir turintys reikšmės nusikalstamo elgesio raiškai dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Šių veiksnių egzistavimas nuteistojo elgesyje, net ir atsižvelgus į visus jo skunde nurodytus, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, kad nuteistojo elgesyje vis dar stebimi net šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kurie ne tik, kad gali, tačiau ir privalo būti koreguojami, pataisos proceso metu, jį atliekant įkalinimo įstaigoje, nuteistajam siekiant eliminuoti iš savo elgesio bet kokias abejones, dėl jo galimos nusikalstamo elgesio raiškos. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesyje yra fiksuotas tik vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys – šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje, kuris, jį įvertinus dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, negali būti vertinamas kaip neabejotinai sudarantis pagrindą spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, jog nuteistasis turi itin didelių finansinių įsipareigojimų, pagal įkalinimo įstaigoje gautus vykdomuosius raštus, nuteistasis turi atlygtini net 42060,91 eurų įsiskolinimą, iš kurių šiuo metu sumokėta tik 378,96 eurai. Toks ženklus asmens įsiskolinimas ir menkos jo apmokėjimo galimybės, įvertinus, kad nuteistojo nusikalstamos veikos buvo sietinos su finansinės naudos sau siekiu, dar neleidžia spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Menkas apmokėjimo galimybes teismas sieja su tuo, kad nuteistasis, nors šiuo metu užsiima individualia veikla, tačiau lygtinio paleidimo atveju, neturi patvirtintos darbo vietos, o nuteistojo planai, lygtinio paleidimo atveju užsiimti individualia veikla, nėra įtikinantys, jog nuteistasis būdamas laisvėje nesusidurs su finansiniais sunkumais, kurie gali paskatinti nuteistąjį pakartotinai nusikasti. Juo labiau, kad šiuo metu nuteistojo elgesyje vyrauja ir nesuvaldyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, sietini su finansiniais sunkumais.

Nors bylos duomenimis nuteistasis pripažįsta savo nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, jog jo nusikalstamas elgesys nebuvo vienkartinis, šiuo metu jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų įvykdymą, kas išskirtinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti, kad tik išskirtinai teigiamas elgesys ir jo pokytis, kuris šiuo metu nėra stebimas, būtų pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Elgesio pokytis yra sietinas su aktyviai valdomais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, kas kaip nustatyta aukščiau, net ir žemos nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nėra daroma. Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvada atskleidžia, jog nuteistasis vis dar išlieka paviršutiniškas savo gyvenimo situacijai ir stokoja gilesnių bei atviresnių analizių, nors ir lanko pozityvaus užimtumo bei psichologines priemones. Įvertinus tai, teismas pritaria Komisijos išvadoms, jog nuteistojo elgesys vis dar turėtų būti koreguojamas įkalinimo įstaigoje, siekiant tokio nusikalstamo mąstymo pokyčio, kuris nekeltų abejonių dėl lygtinio paleidimo efektyvumo.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į visą paskirtą bausmę, o taip pat ir visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, teismo vertinimu neleidžia spręsti, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų efektyvus, o asmens probacija būtų sėkminga, tik ilgalaikės ir kryptinai teigiamos nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamų veiksnių įtaką jo elgesiui, mažinant dinaminių kriminogeninių veiksnių raišką, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kas šiuo metu nėra nustatyta.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo T. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo T. Š. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.