Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (kreditorės) D. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti patikslintus bankrutuojančios akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ kreditorių finansinius reikalavimus, atsakovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

AB „Klaipėdos kranai“ bankroto administratorius UAB Klaipėdos administratorių biuras pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą bankrutavusios įmonės pirmosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, sumažinant jiems priteisto vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumas bei iš naujo svarstyti tokių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Nurodė, kad pirmos eilės kreditorių finansinių reikalavimų dalis – vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumos, yra akivaizdžiai neproporcingos neišmokėtam darbo užmokesčiui ir apsunkina galimybes bendrovei patenkinti antros eiles kreditorių finansinius reikalavimus, todėl yra pagrindas jas mažinti. Pažymėjo, jog kreditorė D. S. yra pateikusi prašymą pakeisti jai priteisto vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką tenkinimo eiliškumą iš antrojo etapo pirmoje eilėje į pirmąjį etapą, dėl ko teismas turėtų svarstyti šį klausimą visų tokių pirmosios eilės kreditorių atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Kreditorė D. S. atsiliepime su administratoriaus prašymu sutiko iš dalies. Nurodė, jog teismo patvirtintas jos finansinis reikalavimas turi būti tenkintinas pirmąja eile pirmuoju etapu. Pažymėjo, jog nėra pagrindo mažinti jos reikalavimo.

Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime su prašymu sutiko iš dalies. Nurodė, kad nėra pagrindo visus pirmos eilės kreditorių reikalavimus tenkinti pirmuoju etapu. Administratoriaus pozicija dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dydžių yra pagrįsta ir teisėta, egzistuoja pakankamas pagrindas šiuos dydžius mažinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi netenkino BAB „Klaipėdos kranai“ bankroto administratoriaus prašymo patvirtinti patikslintus įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.

Teismas konstatavo, jog bankroto administratorius savo prašyme neįrodinėja aplinkybių, kurioms esant teismas turi teisę sumažinti priteistus vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dydžius. Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-29 nutartis, kuria patvirtinti patikslinti įmonės kreditoriniai reikalavimai, yra įsiteisėjusi, jos neginčijo nei administratorius, nei kiti kreditoriai. Taigi, jei nepasikeitė jokios aplinkybės, buvusios minėtos nutarties priėmimo dienai (kurias teismas įvertino), o pačios nutarties suinteresuoti asmenys neginčija, tai nėra pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusios teismo nutarties. Priešingu atveju, nepagrįstai bus pažeistos kreditorių, kurių reikalavimus prašoma sumažinti, teisės ir teisėti interesai.

Vien ta aplinkybė, jog vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dydžiai viršija kreditoriams neišmokėtų darbo užmokesčių dydžius, savaime nereiškia, kad turėtų būti mažinami kreditorių reikalavimų dydžiai ir jų (pirmos eilės kreditorių) sąskaita būtų dengiami kitų eilių kreditorių reikalavimai.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad administratorius savo prašymo tinkamai nepagrindė ir dėl šios priežasties jį atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo (kreditorė) D. S. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog teismas skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė apie bankroto administratoriaus prašymo dalį, kurioje buvo prašoma nustatyti, jog kreditorių finansiniai reikalavimai, susiję su vidutiniu darbo užmokesčiu už uždelstą atsiskaityti laiką, būtų tenkinami pirmąja eile pirmuoju etapu. Tokia teismo nutartis šioje dalyje laikytina nepagrįsta ir neteisėta bei neatitinkančia egzistuojančios teismų praktikos šiuo klausimu. Kreditorei, kaip buvusiai įmonės darbuotojai priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką reglamentuojamas DK ir negali būti prilyginamas netesyboms ar delspinigiams. Tai reiškia, jog jis, kartu su neišmokėtu darbo užmokesčiu, turi būti tenkinamas pirmąja eile pirmuoju etapu.

BAB „Klaipėdos kranai“ bankroto administratorius UAB Klaipėdos administratorių biuras atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog atskirajame skunde pateiktais išaiškinimais negalima vadovautis sprendžiant šį ginčą, nes jų turinys yra iškreiptas ir jie pateikti, nors ir panašiu klausimu, tačiau visiškai kitokių faktinių aplinkybių kontekste. Jo nuomone, priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką negali būti atlyginamas pirmąja eile, nes savo prigimtimi atitinka netesybų teisinę sampratą.

Suinteresuotas asmuo (kreditorė) R. Č. atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką negali būti atlyginamas pirmąja eile, nes savo prigimtimi nėra prilyginamas darbo užmokesčiui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-26 nutartimi AB „Klaipėdos kranai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB Klaipėdos administratorių biuras. 2015-11-25 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Įmonės bankroto administratorius pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą patikslinti 2016-01-29 nutartimi patvirtintą BUAB „Klaipėdos kranai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o būtent – sumažinti įmonės darbuotojams kaip vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką priteistas sumas bei spręsti klausimą dėl šių sumų priskyrimo pirmojo etapo kreditorinio reikalavimo sumoms. Pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė. Suinteresuotas asmuo D. S., nesutikdama su priimta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Atskirajame skunde pareiškėja įrodinėja, jog jai priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką turi būti prilygintas darbo užmokesčiui ir priskiriamas pirmojo etapo kreditoriniam reikalavimui, o ne laikomas netesybomis, kurios priskiriamos prie antrojo etapo sumų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusiu su pareiškėjos atskiruoju skundu, įvertinusi jame pateiktus argumentus bei motyvus, sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su šia pozicija.

Pažymėtina, jog nors apeliantė D. S. atskirajame skunde prašo panaikinti visą skundžiamą nutartį, tačiau ginčija tik tą jos dalį, kurioje teismas netenkino vieno iš administratoriaus prašymų – prašymo pirmos eilės kreditoriams priteistą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką priskirti prie pirmąja eile pirmuoju etapu tenkinamų kreditorinių reikalavimų sumų. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį nagrinėja tik šioje dalyje ir pasisako tik dėl minėto klausimo pagrįstumo.

ĮBĮ 35 straipsnyje reglamentuojama bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Visgi ĮBĮ nereglamentuoja kuriuo etapu turėtų būti tenkinami bankrutuojančios įmonės darbuotojų finansiniai reikalavimai, susidarę kaip vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Aktualios teismų praktikos šiuo klausimu iš esmės taip pat nėra. Dėl šios priežasties, siekiant atsakyti į atskirajame skunde keliamą klausimą, visų pirma reikia analizuoti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką prigimtį, bei jo santykį su pagrindiniu darbuotojų, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių, finansiniu reikalavimu – neišmokėtu darbo užmokesčiu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensavimo mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Pagal DK 186 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, pagal 2 dalį – darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija, kuri, nepaisant to, kad jos dydis susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu, nėra darbo užmokestis ir, remiantis sisteminiu DK normų aiškinimu bei atsižvelgiant į šios išmokos teisinę prigimtį, negali būti prilyginama darbo užmokesčiui. Darbo užmokesčiui gali būti prilyginamos tokios išmokos, į kurias darbuojas įgyja teisę dėl atlikto darbo, o ne tokios, į kurias įgyja teisę dėl darbdavio padaryto pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2014).

Iš aukščiau pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, jog remiantis DK 141 straipsnio 3 dalimi teismų sprendimais priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką negali būti prilyginamas darbo užmokesčiui, kas sąlygoja ir tai, jog įmonės bankroto byloje tvirtinamame kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąraše jis negali būti priskiriamas prie sumos, tenkinamos pirmuoju etapu, o turėtų būti laikomas delspinigiais, atsiradusiais dėl to, jog darbdavys laiku nevykdė prievolės visiškai atsiskaityti su darbuotoju, ir atlyginamas antruoju etapu.

Šios pozicijos nepaneigia ir apeliantės atskirajame skunde nurodyta teismų praktika, kadangi, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė BUAB „Klaipėdos kranai“ bankroto administratorius, minėta praktika interpretuojama klaidingai. Apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2006 konstatuota, jog „DK 141 straipsnio 3 dalis nustato ne CK reglamentuojamas netesybas, o, visų pirma, kompensacinį mechanizmą, kurio pagalba yra kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta išmoka nėra kvalifikuotina kaip netesybos“. Tačiau šioje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl būtinybės taikyti CK įtvirtintą netesybų mažinimo institutą, kai sprendžiamas klausimas dėl DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, bet ne dėl kreditorinių reikalavimų, reglamentuojamų ĮBĮ, tenkinimo eiliškumo. Be to, nutartyje nėra nurodyta, jog ši suma priskiriama prie pirmojo etapo sumų arba prilyginama darbo užmokesčiui. Tuo tarpu apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007 jos nurodoma vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką samprata iš viso nėra pateikiama.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria BUAB „Klaipėdos kranai“ bankroto administratoriaus prašymą susijusį su kreditorių reikalavimų tenkinimo etapu bankroto procese atmetė. Dėl šios priežasties pareiškėjos D. S. atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-20 nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.