- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- AS-858-670-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- UAB „Dominika“
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Dominika“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Dominika“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Dominika“ skundu (b. l. 2–4, 23–25) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. T-213 (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kurioje UAB „Dominika“ alaus barui Lieporių g. 5A nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8 val. iki 22 val.; išreikalauti iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto policijos komisariato medžiagą, susijusią su UAB „Dominika“ alaus baro „Dominika“ Lieporių g. 5A, Šiauliai veikla (užregistruoti pareiškimai, nusikaltimai ir pan.); laikinai iki bus priimtas teismo sprendimas sustabdyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. T-213; priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai iki bus priimtas teismo sprendimas sustabdyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. T-213 pareiškėjas nurodė, kad, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, susidarys situacija, kai baras nedirbs, o darbuotojams UAB „Dominika“ bus priversta mokėti darbo užmokestį. Sustabdžius Sprendimo vykdymą pareiškėjas galės tinkamai organizuoti darbą, vykdyti Darbo kodekso keliamus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b. l. 27–28) byloje pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tenkino iš dalies ir laikinai sustabdė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. T-213 galiojimą dalyje, kurioje nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8.00 val. iki 22.00 val. UAB „Dominika“ alaus bare Lieporių g. 5A iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones dalyje, kurioje kyla tiesioginės pasekmės pareiškėjui.
Šalies argumentai
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė atskiruoju skundu (b. l. 37–41) prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį dalyje, kurioje nuspręsta prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tenkinti ir sustabdyti Sprendimo galiojimą dalyje, kurioje nustatytas UAB „Dominika“ prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8.00 val. iki 22.00 val. alaus bare Lieporių g. 5A iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog prekyba naktį alkoholiu gali sukelti neigiamas pasekmes visuomenei, sukelti pavojų visuomenės narių sveikatos, nuosavybės saugumui, nepilnamečių saugumui, tai gali lemti kriminogeninės situacijos pablogėjimą. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą, kuriuo buvo apribotas prekybos alkoholiu laikas pareiškėjui, atsižvelgė į bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesus, tai reiškia, kad siekė apginti viešąjį interesą. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, o savivaldybių taryboms deleguota teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais yra viena iš šių tikslų siekimo priemonių (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-l843/2008). Tai aiškiai įrodo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas į tai neatsižvelgė ir nenagrinėjo to, jog Sprendimas apsaugo viešąjį interesą ir jo galiojimo sustabdymas atitinkamoje dalyje šį principą pažeis ir netgi gali sukelti negrąžinamas neigiamas pasekmes. Tokių reikalavimo priemonių uždėjimas gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių nebebus įmanoma atstatyti (pavyzdžiui, bus padaryta nepataisoma žala asmenų sveikatai ir ūkiui, kurios nebus galima atstatyti, arba gal net dėl alkoholio dar didesnio vartojimo po 22 val. bus atimta kam nors gyvybė), tokių pasekmių nebebus galima atkurti jokiu būdu.
Atsakovas pažymėjo, kad ne tik privataus subjekto, prekiaujančio alkoholiu interesai vertinami šiuo atveju, nes reikalavimo užtikrinimo priemonė turi didelę reikšmę ir savivaldybei ir visuomenei, reikalavimo užtikrinimo priemonės buvimas gali nulemti tai, jog savivaldybės netenka galimybės vykdyti tiesioginės funkcijos kontroliuoti alkoholio prekybą ir pažeidžiamas visuomenės interesas. Teismas privalėjo išlaikyti šalių pusiausvyrą. Reikalavimo užtikrinimo priemonė šiuo konkrečiu atveju pažeidžia proporcingumo principą kuris gina žmogaus teises, nes ji užkerta kelia žmonėms tinkamai įgyvendinti savo konstitucines teises. Šiaulių apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad įmonei gali būti padaryti negrąžinami nuostoliai – dėl kilusių nuostolių nebus galima atstatyti buvusios iki teismo sprendimo padėties. Tačiau teismas nevertino, kad gali kilti daug didesnė žala proporcingumo principo atžvilgiu. Tai, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali prarasti pelno dalį, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų negalima atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo Sprendimo priėmimo. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-587/2008). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aišku, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas, 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, pažeidė viešojo intereso apsaugos, šalių pusiausvyros ir proporcingumo principus bei apribojo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos kompetenciją, kurią jai suteikia teisės aktai.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (b. l. 57–59) panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta pareiškėjo UAB „Dominika“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tenkinti iš dalies ir laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą dalyje, kurioje nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8.00 val. iki 22.00 val. UAB „Dominika“ alaus bare Lieporių g. 5A iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą reikia nustatyti, ar nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės motyvavo pareiškėjo pajamų sumažėjimu dėl laiko apribojimo prekiauti alkoholiniais gėrimais bare. Teismo manymu, apribojus alkoholio prekybą, yra tikimybė, kad pareiškėjas neteks didelės dalies pajamų, t. y. reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas gali patirti nuostolius. Tačiau sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo negalima ignoruoti ir atsakovo, kitų asmenų interesų. Pareiškėjo UAB „Dominika“ interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąją tvarką. Patenkinus pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui nėra atimta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tai, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali negauti pajamų, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo Sprendimo priėmimo. Pažymėtina, jog tokių nuostatų buvo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-772/2009 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-587/2008.
.
III.
Pareiškėjas UAB „Dominika“ atskiruoju skundu (b. l. 73–74) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį. Pareiškėjas pažymi, kad atskirajame skunde, kurį tenkino pirmosios instancijos teismas, atsakovas nurodė nepagrįstus teiginius, skambias frazes, argumentus, kurie yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, savo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones motyvavo ne didelės dalies pajamų netekimu, bet darbuotojų padėtimi po Sprendimo priėmimo. Šiaulių miesto policijos komisariato 2010 m. birželio 30 d. raštas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Savivaldybė turi vadovautis Viešojo administravimo įstatyme numatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Nė viena įmonė negali būti atsakinga dėl nusikalstamos veikos, padarytos šalia tos teritorijos, kurioje yra įmonė. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė proporcingumo principo. Priimant nutartį buvo atsižvelgta į tuščius teiginius, bandymą parodyti kovą su nusikalstamumu, tačiau skundžiama nutartis pažeidžia ne tik pareiškėjo, bet ir jos darbuotojų interesus, taip pat dalies bendruomenės, kuri naudojasi pareiškėjo teikiamomis paslaugomis, interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 79–81) prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių miesto savivaldybė, teikdama atskirąjį skundą, aiškiai gynė viešąjį interesą ir nurodė, kokią žalą gali padaryti prekyba alkoholiu naktį, bei išdėstė vieną iš priežasčių tai, kad alkoholio gali nusipirkti nepilnamečiai, nes tokia grėsmė yra aiški. Pareiškėjo argumentai dėl galimai atleistinų darbuotojų yra susijęs su tuo, kad sumažės UAB „Dominika“ pajamos. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių miesto policijos komisariato 2010 m. birželio 30 d. rašte pateikti duomenys yra apibendrinti ir toks apibendrinimas buvo pagrindas daryti išvadą, kad prekyba alkoholiniais gėrimais nakties metu yra susijusi su daromais teisės pažeidimais. Tokia nuostata remiasi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A261-517/2009). Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Galimybė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką šį tikslą neabejotinai atitinka. Savivaldybės taryba šioje srityje naudojasi diskrecijos teisėmis, svarbiausiai, kad būtų laikomasi procedūrinių reikalavimų ir nebūtų piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimas. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1047/2009.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra reikalavimo užtikrinimo priemonės – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. T-213 dalies sustabdymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – taikymas. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs atsakovo atskirąjį skundą, panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–277/2008).
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–222/2010).
Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, atsižvelgdamas inter alia į tai, kad neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra arba bus ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali neatitaisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama, rekomendavo Europos Tarybos valstybėms narėms suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones administracinio akto atžvilgiu. Lietuvos administraciniuose teismuose laikinųjų apsaugos priemonių sampratą atitinka reikalavimo užtikrinimo priemonės, nustatytos ABTĮ 71 straipsnyje. Minėtoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje nurodyta, kad spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo (reikalavimo užtikrinimo priemonės), teismas turi įvertinti visus reikšmingus veiksnius ir interesus. Laikinosios apsaugos priemonės (reikalavimo užtikrinimo priemonės) gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios kompensavimas būtų sudėtingas, ir yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo.
Apibendrindama reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto prasmę, teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).
Nagrinėjamoje byloje esminis pareiškėjo argumentas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tai, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pablogės UAB „Dominika“ darbuotojų padėtis (jų atleidimo sąlygos, atleidimo kompensacijų išmokos) (b. l. 74). Teisėjų kolegijos nuomone tokie abstraktūs argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslingumo nėra pakankami, iš jų nėra aišku, kaip konkrečiai nukentės darbuotojai, kuo jų atleidimo sąlygos skirsis nuo įprastų, kokių problemų kils dėl kompensacijų atleidžiamiems darbuotojams. Pirminis pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvo susijęs su tuo, kad, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, susidarys situacija, kai baras nedirbs, o darbuotojams UAB „Dominika“ bus priversta mokėti darbo užmokestį. Sustabdžius Sprendimo vykdymą pareiškėjas galės tinkamai organizuoti darbą, vykdyti Darbo kodekso keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone tokie argumentai iš esmės susiję su atsakovo finansiniais sunkumais, įgyvendinant Darbo kodekse numatytas darbdavio pareigas. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-772/2009, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, negalima ignoruoti ir atsakovo, kitų asmenų interesų. Nagrinėjamu atveju galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai, įgyvendinant Darbo kodekse numatytus reikalavimus, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svaresni už viešąjį interesą, kurio buvimą nagrinėjamoje byloje įrodo inter alia Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato 2010 m. rugpjūčio 4 d. raštas „Dėl teisės pažeidimų“ (b. l. 45–46), Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato 2010 m. birželio 30 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 63–64), Šiaulių miesto gyventojos 2010 m. birželio 11 d. prašymas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui (b. l. 55). Nurodyti įrodymai patvirtina, kad dėl šalia UAB „Dominika“ priklausančio baro vykstančių įvykių buvo gautas kolektyvinis Lieporių g. 5 namo gyventojų pareiškimas, 2010 m. sausio 21 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, 2010 m. vasario 16 d. prie minėto baro įvykdytas plėšimas. Priešingai rodančių įrodymų pareiškėjas nepateikė.
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nevertina klausimų dėl Sprendimo pagrįstumo, tačiau dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažymi, jog iš nurodytų ir byloje pateiktų įrodymų galima spręsti, kad pareiškėjo argumentai dėl finansinių sunkumų negali būti laikytini pagrindžiančiais reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumą, pareiškėjo argumentai, nurodyti atskirajame skunde, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo Sprendimo ar jo dalies galiojimą, galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Be to, pareiškėjui nėra atimta teisė apskritai prekiauti alkoholiniais gėrimais. Aplinkybė, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali patirti finansinių sunkumų, nėra tokia, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo Sprendimo priėmimo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartį vertina kaip pagrįstą ir teisėtą, pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo UAB „Dominika“ atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.