- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-14
- Bylos Nr.
- II-12-434/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Pažeidėjas
- D. K.
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Advokatai
- Paulius Svirskis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K., jos atstovui advokatui Pauliui Svirskiui, nukentėjusiajam E. K., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. K. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK) Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis E. Č. 2011-08-07 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau - protokolas) Nr. R 360315 (reg. Nr. 07-11-6262929) pagal LR ATPK 127 str. 2 d. D. K.. Protokole nurodė, kad 2011-08-07 d. 20¹⁰ val. Biržų r., Geidžiūnų k. vairuodama automobilį „Ford Mondeo“, vaostybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio kito automobilio ir su juo susidūrė. Apgadinti automobiliai. D. K. pažeidė Kelių eismo taisykli (toliau -KET) 106 p., kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“.
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas 2011-09-08 d. nutarimu Nr. 54N-1097655-11 D. K. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 150 Lt baudą. Pareigūnas atmetė 2011-08-23 d. prašymą dėl eksperimentinio tyrimo, nes specialisto žinių šiame eismo įvykyje nereikia. Jo eismo įvykio mechanizmas aiškus, stabdymo kelio nėra, greitis nedidelis, nes automobilių apgadinimai nėra dideli.
Šalies argumentai
Skunde (b.l. 5-7) D. K. nurodė, jog eismo įvykis įvyko todėl, jog pagrindiniu keliu važiavęs automobilio „VW Passat“ vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje atsidūrė (atsitrenkė) į jos vairuojamą automobilį, kuriuo jau buvo pabaigusi manevrą, pilnai išvažiavusi iš sankryžos ir važiavo savo eismo juostoje. Transporto priemonių susidūrimas įvyko ne sankryžoje ir jei „VW Passat“ vairuotojas būtų važiavęs kuo arčiau dešiniojo savo važiuojamosios dalies krašto (KET 125 p.) ir neviršijęs leistino greičio, transporto priemonės būtų prasilenkę. Mano, jog pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmai – išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą. Nurodė, jog byloje jos atžvilgiu priimtas nutarimas nepagrįstas, nes pareigūnas, pripažindamas ją kalta dėl eismo įvykio, netyrė kitų byloje surinktų įrodymų, į bylą pateiktų nuotraukų, kitos transporto priemonės apgadinimų, nors nurodė minėto automobilio nuotraukų buvimo vietą (draudimo bendrovėje). Pažymėjo, kad prie protokolo esančioje eismo įvykio schemoje net nėra nurodyta transporto priemonių susidūrimo vietos, nenustatytas transporto priemonės „VW Passat“ važiavimo greitis, nors bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ši transporto priemonė akivaizdžiai viršijo leistiną greitį. Tik nustačius eismo įvykio vietą bei automobilio „VW Passat“ greitį susidūrimo metu galima būtų teigti, kas yra kaltas dėl eismo įvykio, todėl prašo paskirti ekspertizę, ekspertams užduodant klausimus dėl eismo įvykio mechanizmo.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta D. K. nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus motyvus. Paaiškino, jog žvyruotu keliu vairavo automobilį ir važiavo link Geidžiūnų. Sustojo kelio sankryžoje su pagrindiniu keliu Biržai – Sviliai. Automobilių nebuvo, todėl suko į kairę. Besukant pamatė nuo Biržų pusės atvažiuojantį automobilį. Pamačiusi automobilį, sankryžoje perjungė pavarą, kad greičiau išvažiuoti iš sankryžos. Tada, jau pabaigus posūkį, nuo sankryžos už kelių metrų, jos (dešinėje) eismo juostoje įvyko susidūrimas. Automobiliu važiavo apie 20 km/h greičiu. Kampu trenkėsi į kitą mašiną. Po susidūrimo nuo smūgio jos automobilis baigė riedėti į kitą kelio pusę, automobilį stabdė, išjungė variklį. Kitas automobilis važiavo gana greitai ir po susidūrimo pavažiavęs į priekį liko savo vietoje. Eismo įvykio vietoje buvo šukių, skysčių, nes iš jos automobilio išsiliejo antifrizas. Paaiškino, jog posūkyje sankryžoje matomumą (į kairę pusę) apsunkina namas, todėl nėra galimybės matyti viso kelio. Nurodė, jog policijoje ant eismo įvykio vietos schemos pasirašė tuščiame lape, o protokole policijos pareigūnas diktavo kaip rašyti. Pripažįsta, jog eismo įvykio vietos schemoje automobilių išsidėstymas atitinka po eismo įvykio buvusį automobilių išsidėstymą, o susidūrimo vieta gali būti ties schemoje pažymėtu skaičiu 7. O fotonuotraukoje (b.l. 19) eismo įvykio vieta pažymėta ženklu „X“, pagal jos ir E. K. parodymus teismo posėdžio metu.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. K. nurodė, jog važiavo pagrindiniu keliu keliu Biržai – Sviliai, nuo Biržų. Vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pradėjo važiuoti Geidžiūnų k., 150 m. nuo susidūrimo vietos ir važiavo 3 bėgiu. Galėjo važiuoti iki 60 km/h greičiu. Važiuojant kelio vingyje pamatė iš šalutinio kelio į sankryžą bandantį įsukti automobilį, iki kurio buvo apie 25 m. Manė, kad tas automobilis sustos. Bandant tą automobilį aplenkti, jis šoko į priekį. Automobilį stabdė, tačiau jis nuslydo į priešpriešinę eismo juostą ir automobiliai susidūrė. Sekančią dieną po eismo įvykio lijo lietus. Jo vairuotam automobiliui buvo apgadintas keleivio (dešinės) pusės sparnas ir lanžeronas. Automobilio netvarkė, nes tokių nenaujo automobilio apgadinimų remontuoti neapsimokėjo, tačiau automobilį galima buvo suremontuoti. Paaiškino, jog jei automobiliu būtų važiavęs tiesiai, būtų trenkęsis į to automobilio šoną. Automobiliui, į kurį atsitrenkė, buvo susuktas vairas. Mano, jog tas automobilis suko į kairę ne iš savo eismo juostos (kairės), nes sukant iš savo eismo juostos (dešinės) jo vairuotojai matomumas būtų buvęs geresnis. Policijoje sutikdamas su eismo įvykio vietos schema, ją pasirašė. Sutinka su administracinėn patraukto asmens D. K. teismo posėdžio metu nurodyta susidūrimo galima vieta. Teismo įpareigotas pateikė kompaktinio disko (CD-R) laikmeną su viena automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotrauka, daryta po eismo įvykio jo kieme.
Fotonuotrauka teismo pertraukos metu buvo atspausdinta (b.l. 26), pateikta šalims ir kartu su kompaktinio disko laikmena prijungta prie bylos.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. Č. nurodė, jog dirba Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK ir nurodytu laiku budėtojo nurodymu nuvyko į eismo įvykio vietą Geidžiūnų k., Biržų r. Nuvykus rado du susidūrusius automobilius, kurie po eismo įvykio buvo atsitraukę, pajudėję. Matėsi susidūrimo vieta. Nustatė eismo įvykio aplinkybes, jog iš šalutinio kelio išvažiuodamas automobilis nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio. Pagrindiniu keliu važiuojantis vairuotojas bandė išvengti susidūrimo, todėl manevro metu suko į kairę, nes iš šalutinio kelio išsukęs sukėlė jam grėsmę. Šalutiniame kelyje yra kelio ženklas „Duoti kelią“. Paaiškino, jog administracinėn atsakomybėn traukiama D. K. protokole parašė paaiškinimą, atsakydama į jo klausimą ir pripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą, dėl pažeidimo gailėjosi.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. nurodė, jog apie šį įvykį telefonu pranešė žmona, sakydama, jog atsitiko nelaimė, nes į jos automobilį įlėkė kitas automobilis. Buvo netoli eismo įvykio vietos, todėl nuvykęs į ją pamatė, jog žmonos automobilis buvo griovyje, o kitas automobilis kitapus kelio. Susidūrimas įvyko kaimo pagrindinio kelio susikirtime su šalutiniu. Automobilių susidūrimo vieta buvo po automobiliu „VW Passat“, nes po juo buvo šukės. O D. K. automobilis atšoko ir buvo stipriai apgadintas. Vėliau atvyko policija. Žmona dėl šio įvykio buvo pripažinta kalta ir ji sakė, kad yra neteisingai apkaltinta, nes kitas automobilis išlėkė į kairę eismo juostą galvodamas, jog ji sustos. Kilus abejonėms dėl eismo įvykio kaltininko, jau kitą dieną, nors prieš tai lijo lietus, nufotografavo apgadintą žmonos automobilį ir nuvyko į eismo įvykio vietą, kurią taip pat nufotografavo. Teismui su D. K. skundu pateiktos pirmame lape automobilio (b.l. 18) ir antrame lape eismo įvykio vietos (b.l. 19) fotonuotraukos.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atsiliepime dėl D. K. mano, kad nutarimas yra teisėtas, todėl prašo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nutarimą (b.l. 4).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.).
A. K. neigia padariusi administracinį teisės pažeidimą. Tačiau administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas protokolu (b.l. 8), eismo įvykio vietos schema (b.l. 16), policijos pareigūnų E. Č. ir M. A. tarnybiniais pranešimais (b.l. 14,15), nukentėjusiojo E. K. paaiškinimu (b.l. 13) ir jo parodymais teisme, liudytojo E. Č. parodymais teisme, fotonuotraukomis (b.l. 18,19,26), kompaktinio disko (CD-R) laikmena su fotonuotrauka, kurie remiantis LR ATPK 256 str., pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinį teisės pažeidimą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. K. surašytas dėl LR ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų. LR ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). D. K. kaltinama pažeidusi KET 106 punkto ir kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimus. Pažeidimo esmę sudaro tai, jog vairuodama automobilį, išvažiuodama iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio kito automobilio ir su juo susidūrė, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai.
D. K. skunde buvo nurodžiusi, jog policijoje ant eismo įvykio vietos schemos pasirašė tuščiame lape, tačiau šis skundo teiginys atmestinas, nes D. K. nenurodė jokių objektyvių šias aplinkybes paaiškinančių priežasčių. Be to, teismo posėdžio metu D. K. patvirtino, jog eismo įvykio vietos schema atitinka po eismo įvykio buvusią situaciją ir automobilių išsidėstymą. E. K. paaiškinimas, jog automobiliui, į kurį jis atsitrenkė, buvo susuktas vairas ir D. K. paaiškinimas, jog po susidūrimo nuo smūgio jos automobilis baigė riedėti į kitą kelio pusę bei D. K. paaiškinimas, jog po susidūrimo kitas automobilis pavažiavęs į priekį liko savo vietoje, E. K. paaiškinimas, jog automobilį stabdė, tačiau automobilis nuslydo ir automobiliai susidūrė, patvirtina, jog eismo įvykio schemoje užfiksuotos aplinkybės yra teisingos.
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodė, jog eismo įvykis įvyko ne sankryžoje, tačiau už jos priešpriešinėje eismo juostoje, tačiau iš 2011-08-07 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotų duomenų matyti, jog susidūrimas įvyko būtent sankryžoje (b.l. 16). Tiksli eismo įvykio vieta schemoje nėra užfiksuota, tačiau teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta D. K. ir nukentėjęs E. K. parodė, jog automobiliai galėjo susidurti vietoje, kur schemoje yra skaičius 7. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytojas R. K.. Schemoje skaičius 7 yra užrašytas apytiksliai ties viduriu atstumo - 7,60 m, žyminčio atstumą nuo važiuojamųjų kelio dalių sankirtos iki automobilio „VW Passat“ priekinio dešiniojo, kas sudarytų apie 3,80 m. Kad eismo įvykis įvyko sankryžoje patvirtina ir fotonuotrauka (b.l. 19), kurioje ženklu „X“, pagal D. K. ir E. K. parodymus, teismo posėdžio metu buvo pažymėta automobilių susidūrimo vieta bei chemoje užfiksuotas automobilių išsidėstymas po eismo įvykio. Remiantis šias įrodymais nustatyta, jog eismo įvykis įvyko sankryžoje, prieštaraujančių duomenų byloje nėra.
Nukentėjęs E. K. parodė, jog vairavo automobilį ir važiuojant kelio vingyje pamatė iš šalutinio kelio į sankryžą bandantį įsukti automobilį. Manė, kad tas automobilis sustos, todėl bandė jį aplenkti, tačiau jis šoko į priekį. Kadangi savo automobilį stabdė, tačiau jis ėmė slysti ir automobiliai susidūrė. Jo vairuotam automobiliui buvo apgadintas keleivio (dešinės) pusės sparnas ir lanžeronas. Paaiškino, jog jei automobiliu būtų važiavęs tiesiai, būtų trenkęsis į to automobilio šoną. Šios aplinkybės nekelia abejonių, nes jas E. K. buvo išdėstęs ir paaiškinime. Jas papildo ir D. K. parodymai, kuriuose nurodoma, jog ji, vairuodama automobilį ir sankryžoje sukdama į kairę, pamatė nuo Biržų pusės atvažiuojantį automobilį. Pamačiusi automobilį, sankryžoje perjungė pavarą, kad greičiau išvažiuoti iš sankryžos. Tada trenkėsi į kitą mašiną. Pagal šiuos parodymus eismo įvykio mechanizmas aiškus. Šias aplinkybes patvirtina ir automobilių apgadinimai, kurie užfiksuoti eismo įvykio schemoje ir matosi fotonuotraukose. „VW Passat“ apgadinta priekinė dalis (bamperis, lempos, kapotas), tačiau fotonuotraukoje tiksliau matoma, jog apgadinta dešinės pusės sparnas (neužfiksuotas schemoje), dešinės pusės lempa ir dešinės pusės bamperis. „Ford Mondeo“ apgadinta priekinė dalis (bamperis, lempa kapotas), tai ir fotonuotraukose ir yra užfiksuota schemoje. Pagal abiejų automobilių apgadinimus konstatuotina, jog jie nėra dideli ir matosi, jog automobiliai susidūrė kampu, priešingai negu buvo nurodyta skunde. Tačiau teismo posėdžio metu D. K. parodė, jog automobiliai susidūrė kampu. Automobilių sugadinimų pobūdis, automobilių stovėjimo vieta po įvykio leidžia daryti išvadą apie nukentėjusio E. K. parodymų teisingumą dėl eismo įvykio mechanizmo, t.y, jog sankryžoje išvažiuodama iš šalutinio kelio D. K. nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio kito automobilio ir su juo susidūrė. Tą iš esmės savo parodymais patvirtino teismo posėdyje ir pati Kairienė paaiškindama, jog pradėjusi sankryžoje judėti į priekį pamatė pagrindiniu keliu atvažiuojantį automobilį, todėl dar persijungė pavarą ir bandė greičiau išsukti, tačiau susidūrė. Būtent tokias eismo įvykio aplinkybes nustatė ir policijos pareigūnai, ką patvirtino liudytojas E. Č.. Eismo įvykiui kilti turėjo įtakos tai, jog D. K. neįvertino, kad sankryža yra kelio vingyje, matomumą sankryžoje sukant į kairę užstoja namas.
Eismo įvykio „VW Passat“ vairuotojas sankryžoje susidūrimo negalėjo išvengti, nes šalutiniu keliu važiuojančios transporto priemonės „Ford Mondeo“ vairuotoja ne tik nepraleido ir nedavė pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei kelio, tačiau pamačiusi atvažiuojantį automobilį vairuotoja nesustojo, o dar ir atliko manevrą, perjungė aukštesnę pavarą, kad baigti išvažiuoti iš sankryžos, kas, konstatuotina, ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.
D. K. skundo motyvas dėl neva vairuotojo E. K. viršyto greičio atmestinas, kaip nepagrįstas, nes eismo įvykio schemoje nėra užfiksuota jokių stabdymo žymių. Fotonuotraukoje stabdymo kelias (galimai dešinio automobilio „VW Passat“ rato padangos) neaiškiai matosi, fotonuotrauka daryta po lietaus, praėjus po eismo įvykio gana ilgam laiko tarpui (beveik parai). Tačiau nenustatyta, jog automobilį „VW Passat“ vairavęs nukentėjęs E. K. jį būtų viršijęs. Šias aplinkybes byloje pagrindžia paties nukentėjusiojo E. K. parodymai, abiejų judėjimas iš karto po eismo įvykio, automobilių apgadinimai ir automobilių išsidėstymas po eismo įvykio.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmumo ženklai nurodo vairuotojams važiavimą per nereguliojamas sankryžas. Pirmumo ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ nurodo, jog vairuotojai privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms pagrindiniu keliu. KET 106 punktas nurodo važiavimo pradžią ir manevravimą, t.y. jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (netrukdyti) kitiems eismo įvykio dalyviams.
Kaip buvo nustatyta aukščiau - eismo įvykis įvyko sankryžoje, todėl važiavimo per sankryžas taisykles nustato ne KET XIII skyriaus 106 punktas, o XVIII skyrius 158 punktas, kuris nurodo, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kad keliai nėra lygiareikšmiai, nustato pirmumo ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“. Nors eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 16) šio kelio ženklo buvimo vieta nepažymėta, tačiau ginčo dėl pagrindinio ir šalutinio kelio byloje nėra. Kelio ženklo Nr. 203 stovėjimo vieta iš dalies matoma fotonuotraukoje (b.l. 19). Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas paaiškino, jog nustatė eismo įvykio aplinkybes, t.y, tai, kad iš šalutinio kelio išvažiuodamas automobilis nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio. Todėl konstatuotina, jog D. K. pažeidė ne KET 106 punkto, o KET 158 punkto reikalavimus ir šį klaidingai nurodytą KET 106 punktą teismas pakeičia 158 punktu, nes mano, jog yra suklysta nurodant šį KET punktą, pagal kurį D. K. pripažinta kalta, padariusi administracinį teisės pažeidimą (LR ATPK 284 str. 2 d.). Klaidingo pažeisto straipsnio ištaisymas nekeičia pažeidimo esmės, jis neprieštarauja ir aukščiau byloje nustatytoms aplinkybėms.
Šios įvardintos aplinkybės dėl klaidingai nurodyto pažeisto KET punkto (bet ne pačio pažeidimo esmės) galimai ir suklaidino administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nes surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą D. K. buvo pripažinusi padariusi administracinį teisės pažeidimą, dėl pažeidimo gailėjosi, nurodė, jog iš šalutinio kelio darydama posūkį per vėlai pamatė pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį (b.l. 8). O vėliau šias aplinkybes D. K. paneigė, skunde ir teismo posėdyje pažymėdama, jog eismo įvykis įvyko todėl, jog pagrindiniu keliu važiavęs automobilio „VW Passat“ vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Nors D. K. nurodo, kad jei „VW Passat“ vairuotojas būtų važiavęs kuo arčiau dešiniojo savo važiuojamosios dalies krašto (KET 125 p.), transporto priemonės būtų prasilenkę, tačiau šios D. K. nurodytos aplinkybės taipogi atmestinos kaip nepagrįstos. Nors byloje nustatyta, jog vairuotojo E. K. vairuoto pagrindiniu keliu važaivusio automobilio atžvilgiu pats eismo įvykis sankryžoje įvyko priešpriešinėje, kairėje pusėje, tačiau sankryžoje KET besąlygiškai reikalauja, jog vairuotojas, važiuodamas iš šalutinio kelio, privalo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, nepriklausomai ar jos važiuoja kaire, ar dešine puse, ką pažymi ir Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atsiliepime (b.l. 4). Pažymėtina, jog KET 125 puntas yra KET XIV skyriuje, numatančiame transporto priemonių išsidėstymą kelyje, todėl šiuo atveju negali būti nagrinėtinas ir vertintinas.
Esminių prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų nenustatyta. Tiek pareigūno, tiek nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, prieštaravimų juose nenustatyta, jie atitinka ir pirminius jų rašytinius paaiškinimus, todėl netikėti jais teismui nėra pagrindo. Minėtų asmenų parodymus paneigiančių įrodymų nesurinkta. Tuo labiau, kad teismo posėdyje ir pati pažeidėja pripažino, jog pradėjusi sukti sankryžoje į kairę ji pamatė pagrindiniu keliu atvažiuojantį automobilį, bet nesustojo, o persijungusi aukštesnę pavarą važiavo pirmyn, po ko ir susidūrė su atvažiuojančiu automobiliu.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir remiantis byloje surinktais įrodymais konstatuotina, kad D. K. padaryta veika buvo kvalifikuota tinkamai, administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje surašyti teisingai, todėl administracinėn atsakomybėn D. K. patraukta pagrįstai.
Įvertinant esamus byloje duomenis darytina išvada, jog skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, D. K. asmenybę, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių ir lengvinačių aplinkybių nebuvimą ir paskirta nuobauda atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus (LR ATPK 20 str., 30 str., 30² str. ), todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Paskirtoji administracinė nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir turi auklėjamąjį poveikį.
Tuo būdu, esant visiems šiems virš išdėstytiems argumentams, D. K. skundas netenkintinas (LR ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Nutarė:
Palikti nepakeistą 2011-09-08 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK nutarimą ir D. K. skundo netenkinti.
Kompaktinio disko (CD-R) laimeną palikti prie bylos.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.