Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), 1 090 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,1500 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjo žemės sklypas). Šalia šio žemės sklypo yra įsiterpęs valstybinis žemės sklypas – 0,0179 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir valstybinės žemės sklypas), todėl pareiškėjas, siekdamas prie savo žemės sklypo prijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, inicijavo jam priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

2.2. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos teisės aktais priskirtų funkcijų tinkamo nevykdymo, neveikimo bei vilkinimo atlikti veiksmus, buvo pradelsti terminai, kurie turėjo įtaką tam tikrų procesų užtrukimui, kas lėmė, jog valstybinės žemės sklypas buvo įsigytas ne 2023 metais, o 2024 metais. Terminų praleidimas prasidėjo nuo 2023 m. gegužės mėnesio, kuomet 23 darbo dienas (32 kalendorines dienas) praleistas terminas patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o terminas patvirtinti suderintus kadastro duomenis buvo pradelstas 22 darbo dienas (33 kalendorines dienas). Po šių terminų praleidimo ir jų vilkinimo, Nacionalinė žemės tarnyba ilgą laiką, net 4 mėnesius, neatliko jokių veiksmų bei nereagavo į pareiškėjo teikiamus prašymus. Dėl šios priežasties valstybinės žemės sklypo pardavimas užtruko ir ši procedūra persikėlė į 2024 metus, kas tiesiogiai įtakojo žemės sklypo kainos pasikeitimą. Jei Nacionalinės žemės tarnyba būtų laiku atlikusi savo funkcijas – patikrinusi projektą ir priėmusi dėl jo išvadą iki 2023 m. birželio 6 d., atitinkamai būtų greičiau priimtas Vilniaus miesto savivaldybės potvarkis „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ ir greičiau būtų vykdomos kitos procedūros. Nepaisant šio termino praleidimo Nacionalinė žemės tarnyba taip pat praleido terminą patvirtinti kadastro duomenis. Jei Nacionalinė žemės tarnyba būtų patvirtinusi kadastro duomenis per teisės aktų nustatytą terminą, t. y. iki 2023 m. spalio 4 d. ir vėliau būtų nevilkinusi proceso, pirkimo–pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta dar 2023 metais, kai sklypo vertė sudarė 4 860 Eur, tačiau užsitęsus procesui valstybinės žemės sklypo kaina pakilo iki 5 950 Eur, t. y. pabrango 1 090 Eur suma. Taigi dėl Nacionalinės žemės tarnybos teisės aktais priskirtų funkcijų tinkamo nevykdymo, neveikimo, vilkinimo atlikti veiksmus, pareiškėjas patyrė 1 090 Eur dydžio materialinę žalą.

2.3. Pareiškėjas yra vyresnio amžiaus, neįgalus. Kol Nacionalinė žemės tarnyba sprendė klausimus dėl įsiterpusio žemės sklypo kadastro duomenų suderinimo, pareiškėjui buvo diagnozuota onkologinė liga ir atlikta operacija. Pareiškėjas, būdamas pooperacinėje reabilitacijoje sanatorijoje, vietoje sveikatos gerinimo procedūrų ir dėmesio bei energijos sukoncentravimo į jas, pooperacinį laikotarpį buvo priverstas nuolat skambinti į Nacionalinę žemės tarnybą, o vėliau ir teikti prašymus raštu. Nacionalinė žemės tarnyba nereagavo į pareiškėjo raštus ir į juos neatsakinėjo, kol pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Dėl šios priežasties pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio dvasinius išgyvenimus, stresą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kas turėjo atitinkamos įtakos pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimui. Kad nebūtų vilkinamos žemės sklypo pirkimo procedūros pareiškėjui susirgus, buvo organizuotas įgaliojimo patvirtinimas, įgaliojant procese dalyvauti sūnų. Pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų ir nuo jo priklausančių priemonių, kad įsiterpęs žemės būtų įsigytas dar 2023 metais. Pareiškėjas buvo priverstas nuolat kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymais, į kuriuos nebuvo reaguojama ir dėl to pareiškėjas patyrė stresą, jautė pažeminimą, kurį sukėlė valstybės valdžios institucijos darbuotojų veiksmai, tinkamai nevykdant jiems priskirtų funkcijų. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų veiksmų – neveikimo, pareiškėjas jautė nežinomybę, sąmoningą jo klausimo sprendimo atidėliojimą, dėl ko jis jautėsi apgautas ir pažemintas, kas pakirto pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjui priteistina 3 000 Eur neturtinė žala.