Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams A. V. (A. V.) ir E. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės ieškinys priimtas 2021 m. sausio 21 d. teisėjos rezoliucija ir išsiųstas atsakovams atsiliepimui į ieškinį pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo priimtinas, civilinė byla nutrauktina.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalį, ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovė nurodo, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl ieškovės ieškinio atsisakymas priimtinas, civilinė byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei grąžintina 75 procentai nuo 15 Eur žyminio mokesčio t. y. 11,25 Eur, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 2, 3 dalys).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nutartis yra viena iš teismo procesinių sprendimų rūšių. Teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla – ar nutartį nutraukti bylą, ar sprendimą, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, ar nutartį, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-29/2007). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau nevertindamas tarp šalių susiklosčiusių santykių materialinės teisės prasme (CPK 94 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas – 3,75 Eur žyminį mokestį (25 procentus), 8,45 Eur už Gyventojų registro duomenų ir Nekilnojamojo turto registro išrašus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir 182,23 Eur dokumentų vertimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šias išlaidas grindžia 2021 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymu dėl 15 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir 2021 m. vasario 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TVB-21-0347 bei 2021 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. SWM005447/15 dėl 182,23 Eur sumos sumokėjimo vertimo paslaugas. Įvertinus tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti po ieškinio teismui pateikimo, ieškovės prašymas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad proceso teisės normos, nustatančios bylinėjimosi išlaidų atitinkamoje byloje paskirstymo principus, nenustato solidarios prievolės mokėti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kai ieškovas savo interesus gina prieš du procesinius varžovus, nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020).

Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų yra susijusi su procesinių dokumentų atsakovei E. Z. vertimu į jai suprantamą kalbą ir šiol išlaidos nebūtų patirtos, jei byloje atsakovu būtų tik A. V., teismas mano, jog yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir vertimo išlaidas priteisti tik iš atsakovės E. Z.. Atitinkamai ieškovės naudai iš atsakovės E. Z. priteistina 188,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ((8,45 + 3,75/2)+ 182,23), iš A. V. – 6,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ((8,45 + 3,75)/2).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, priteistinos iš kiekvieno atsakovo, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 290-292 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsisakymą nuo ieškinio priimti ir civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovams A. V. (A. V.) ir E. Z. nutraukti.

Šalims išaiškinti, jog bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima.

Grąžinti ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, 11,25 Eur (vienuolikos eurų ir 25 euro centų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. sausio 7 d., mokėjimo užduoties kodas (ID) ZJ27414 išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Priteisti ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai iš atsakovo A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,10 Eur (šešių eurų ir 10 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai iš atsakovės E. Z., gimusios 1970 m. gruodžio 28 d., 188,33 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 33 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.