Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. J., A. J. atstovo advokato Arvydo Penelio atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-89-736/2010 pagal pareiškėjų L. J. ir A. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Santuoka bendru sutikimu nutraukiama, kai nėra sutuoktinių ginčo nei dėl santuokos nutraukimo, nei dėl teisinių jos nutraukimo padarinių bei esant Civilinio kodekso (toliau CK) 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms. CK 3.52 straipsnis numato, jog kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu turi būti pateikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.53 str.). Kitus prašymo turinio ir priedų reikalavimus nustato Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 539 straipsnio nuostatos. Iš bylos dokumentų matyti, kad prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pareiškėjai L. J. ir A. J. nurodė, jog santuokoje gyveno nuo 2002-06-01, tačiau jau kuris laikas nebeveda bendro ūkio, šeima yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma. Be to, prašyme nurodoma, kad abu yra visiškai veiksnūs, yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašo ją patvirtinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjų pasirinktas santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu būdas atitinka CK 3.51 str. numatytas sąlygas. Iš 2009-12-01 nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti matyti, jog teisėjas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą konstatavo, jog prašyme pareiškėjai nenurodė duomenų apie nepilnamečius vaikus bei kreditorius, o šias aplinkybes nurodė tik santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Be to, nurodė, jog pareiškėjai neaptarė turto padalijimo klausimų, nurodydami, jog registruotinas turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, todėl nedalintinas, o kilnojamąjį turtą yra pasidaliję. Teisėjas darė išvadą, kad prašyme privalu nurodyti kilnojamojo turto pasidalijimą, išskyrus atvejus kai sutuoktiniai dar prieš nutraukiant santuoką yra jį pasidaliję notarine tvarka ar turtas padalintas teismo sprendimu (b.l.12). Kolegija konstatuoja, kad prašyme dėl santuokos nutraukimo nurodyta, jog sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų bei kreditorių, todėl teismo išvada, kad šios aplinkybės nėra nurodytos prašyme, yra nepagrįsta. Ta aplinkybė, jog prašyme nenurodyta kiek laiko sutuoktiniai gyvena atskirai, negali būti pagrindu konstatuoti, jog prašymas neatitinka CPK 539 str. bei CK 3.51 - 3.52 str. reikalavimų. Be to, teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis taip pat neatitinka jai keliamų reikalavimų, tačiau prašymo priėmimo proceso stadijoje teismas nenagrinėja bylos iš esmės, todėl negali spręsti ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams (CPK 540 str. 1 d.). Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 str. 4 d.), nes sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygų kontrolė nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus (jų apeliantai neturi) ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. CK 3.53 straipsnis neįpareigoja pareiškėjų aptarti jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nuosavybės teises po santuokos nutraukimo, o teismo reikalavimas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių būtinai aptarti ir jiems priklausančio kilnojamojo turto pasidalijimą arba pateikti dėl jo pasidalijimo sudarytą ir notaro patvirtintą sutartį išeina už teismui priskirtos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygų kontrolės funkcijos ribų. Pareigos teismui tokiose kategorijos bylose (nesant sutuoktinių ginčo, CK 3.51 str. 2 d.) patvirtinti kiekvieno daikto pasidalijimą įstatymas nenustato. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu santuoka nutraukiama bendru abiejų sutuoktinių sutarimu, ben­dro tur­to (jo kie­kio ir ver­tės) nu­ro­dy­mas ir jo pa­si­da­li­ji­mas yra su­tuok­ti­nių, o ne teis­mo pa­rei­ga (CK 3.51str. - 3.53 str.). Sutarties laisvės principas reiškia, jog sutarties šalys turi teisę savo susitarimu nustatyti sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms teisės normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems teisės principams. Šis principas lemia ir tai, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią (CK 6.156 str. – 6.158 str.). Be to, teismas nenurodo jokių motyvų, kodėl pareiškėjų sudarytos sutarties sąlyga dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto pasidalijimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir pažeidžia jų teises bei teisėtus interesus. Su­tuok­ti­niams su­tar­ty­je nurodžius jog nekilnojamas turtas yra pasidalintas ir tai patvirtinus teismo sprendimu reikš, jog yra konstatuota, kad ben­dro dalintino tur­to sutuokti­niai ne­tu­ri, to­dėl jie ne­ga­lės pa­reikš­ti nau­jo ieš­ki­nio dėl tur­to, nenuro­dy­to su­tar­ty­je, padaliji­mo. Prieš pri­imda­mas sprendi­mą dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo ir sutarties dėl san­tuo­kos nutrau­ki­mo pa­sek­mių pa­tvir­ti­ni­mo, teismas turi pareiškėjams iš­aiš­kin­ti, kad toks įsiteisė­jęs teis­mo spren­di­mas už­kirs ke­lią su­tuok­ti­niams reikš­ti ta­pa­tų rei­ka­la­vi­mą ateityje (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Dėl aukščiau paminėtų motyvų konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo pareiškėjams nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti.

Civilinio proceso kodekso 538 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. CK 2.12 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gyvenamąją vietą teismui abu pareiškėjai nurodė esant Jungtinėse Amerikos valstijose. Tai, kad pareiškėjai yra išvykę į užsienį, matyti ir iš Lietuvos Teismų informacinėje sistemoje esančios gyventojų registro informacijos. CPK 784 str. 1 d. numatyta, jog Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jei nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Teismas, priimdamas ieškinį, pareiškimą ar prašymą privalo tikrinti ar byla jam yra teisminga (CPK 25-33 str., 782 str.), o prireikus, turi pareikalauti iš ieškovo (pareiškėjo) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis pagrįstai kreipiasi į Lietuvos, o ne į užsienio valstybės teismus. Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog abu pareiškėjai gyvena užsienyje, todėl jų prašymas gali būti neteismingas Lietuvos teismams. Dėl paminėto, priimdamas prašymą, teismas privalo išsiaiškinti kada, kokiu tikslu pareiškėjai išvyko iš šalies ir ar tai nėra išvykimas nuolat gyventi.

Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir prašymo priėmimo klausimas perduotinas teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 338 str., 337 str. 3 p. teisėjų kolegija

nutarė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo 2010 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir prašymo priėmimo klausimą perduoti teismui spręsti iš naujo.