Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13239-615/2010 pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Sauliui Užkuraičiui, UAB „Baileksas“ dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Byloje kilo ginčas dėl galimybės priverstinio vykdymo tvarka vykdyti teismo procesinį sprendimą, kuriuo skolininkas įpareigotas perduoti išieškotojui nekilnojamąjį daiktą. Antstoliui pateiktas vykdyti teismo procesinis sprendimas, kuriuo skolininkė įpareigota perduoti pareiškėjai butą pasirašant perdavimo- priėmimo aktą. CK 4.49 str. 2 d., 6.393 str. 4d. 6.398 str. nuostatos tokį perdavimą sieja su nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perėjimu. Tokią išvadą patvirtina ir tai, jog, kaip matyti iš viešojo registro duomenų, aptariamas butas vis dar registruotas kaip skolininkės nuosavybė, sutartinę skolininkės pareigą prieš turto perdavimą atlikti tam tikrus turto remonto darbus transformavus į pareigą sumokėti konkretaus dydžio būsimų remonto išlaidų atlyginimą, neliko jokių objektyvių kliūčių turtui perduoti, t.y. nuosavybės teisei į ginčo turtą perleisti išieškotojai. CPK 765 str., kurį nurodo pareiškėja, kartu su CPK 766-769 str. nuostatomis, reglamentuoja fizinį daikto perdavimą, t.y. daikto valdymo teisės įgyvendinimą. Jeigu daiktą valdo tokios teisės neturintis asmuo, vykdydamas teismo įpareigojimą antstolis turi teisę tokį valdymą nutraukti ir perduoti daiktą valdyti teisėtam valdytojui. Nekilnojamojo daikto atveju tai vertintina kaip skolininko iškeldinimas (CPK 769 str.). Nagrinėjamoje situacijoje teismo procesinio sprendimo vykdymas neapsiriboja valdymo teisės įgyvendinimu, kadangi, kaip minėta, teismo sprendimo įvykdymas lemia nuosavybės teisės į daiktą perėjimą. Fiziškai paimti iš skolininkės daikto nuosavybės teises ir perduoti jas pareiškėjai antstolis negali, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai pripažino, jog tokios formuluotės vykdomojo rašto, koks yra pateiktas antstoliui, vykdymas yra orientuotas į tiesioginius skolininko veiksmus ir CPK 624 str. 2 d. 6 p. nurodyta priverstinio vykdymo priemonė šiuo atveju negali būti taikoma. Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne vykdomo teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, bet vertinamas antstolio veiksmų vykdant šį procesinį sprendimą pagrįstumas ir teisėtumas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokio turinio vykdomojo dokumento priverstinis įvykdymas nėra galimas, skolininkei atsisakant vykdyti teismo įpareigojimą pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tokiu būdu, pagal kurį nuosavybės teisės į ginčo butą perėjimui nebūtų būtina skolininkės valia (CPK 284 str.). Būtent tai ginčijamu aktu ir konstatavo antstolis. Atskirojo skundo argumentas, jog antstolis be pagrindo vadovavosi CPK 771 str., atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip minėta, CPK 771 str. 1 d. nuoroda, jog ši norma taikoma tuo atveju, kai įpareigojimas nesusijęs su daikto perdavimu, atskleidžia CPK 765 ir 771 str. taikymo ribas, o, kaip minėta, CPK 765 str. nesusijęs su sprendimų, kuriais perduodamos nuosavybės teisės į turtą, vykdymu, todėl tokio pobūdžio įpareigojimui, koks nurodytas vykdomame procesiniame sprendime, įvykdyti taikytinas būtent CPK 771 str. Atsižvelgdama į tai, jog, kaip matyti tiek iš pareiškėjos skundo, tiek ir iš apeliacinės instancijos teismui pateikto atskirojo skundo turinio, pareiškėja tinkamai suvokė antstolio pasiūlymo kreiptis dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo įgyvendinimo tvarką nurodydama, jog kreiptis reikia ne į antstolio nurodomą Kauno rajono apylinkės teismą, bet į vykdomą procesinį dokumentą priėmusį Kauno miesto apylinkės teismą, šį ginčijamo antstolio priimto dokumento trūkumą teismas vertina kaip formalų, o atskirojo skundo argumentą dėl šio trūkumo kaip nepakankamą pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti. Visus atskirojo skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijama pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.