- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-01
- Bylos Nr.
- A-520-1229-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00682-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai
- Advokatai
- Pranas Makauskas
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. P-170 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo (Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus prokurorui V. B. skyrimo“;
2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. P-174 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo (Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus prokuroro V. B. perkėlimo“;
3) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. P-17 „Dėl prokuroro V. B. tarnybos vietos ir prokurorinės veiklos srities nustatymo“;
4) grąžinti V. B. į Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo (Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus prokuroro pareigas;
5) priteisti darbo užmokesčio dalį (atlyginimo skirtumą), kurios pareiškėjas negavo nuo neteisėto perkėlimo į žemesnes pareigas momento (nuo 2011 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2011 m. sausio 31 d. apie 7.25 val. atvyko į darbą, t. y. į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Darbe buvo maždaug iki 9 val. Kadangi sirgo jo sūnus, informavo apie tai tiesioginį savo viršininką – skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoją R. Š., prašydamas leisti laikinai grįžti į namus, kartu prokurorui R. Š. pasakė, kad eis į Lietuvos apeliacinį teismą atsišviesti bylų medžiagą, reikalingą ruošiantis būsimiems teismo posėdžiams. Apie 9.30 val. grįžo į namus ir apie pusvalandį buvo su sūnumi, o apie 10.30 val. nuvyko į Lietuvos apeliacinį teismą pasidaryti reikalingų bylų medžiagos kopijas tiek jam paskirtoje byloje, tiek kolegos byloje. Pasidaręs reikiamų bylos dokumentų kopijas, nuo maždaug 12 val. iki 13 val. buvo namuose su sūnumi. Apie 13.30 val. dar kartą nuėjo į Lietuvos apeliacinį teismą pasidaryti reikalingų dokumentų kopijų. Apie 15.40 val. išėjo iš Lietuvos apeliacinio teismo pavalgyti į kavinę „Bistrolita“, kur užsisakė maisto ir alaus pažįstamiems, pasveikinusiems jį su neseniai praėjusiu gimtadieniu. Po darbo valandų, t. y. 17.10 val., į kavinę atvyko vyriausiasis prokuroras R. J., kuris nurodė jam vykti į darbovietę bei prisistatyti generaliniam prokurorui, 2011 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros aktu 18.30 val. buvo siunčiamas blaivumo būsenai pasitikrinti, tačiau nesutiko pasitikrinti blaivumo, nes nurodė, kad alaus buvo išgėręs jau po darbo valandų. Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1-154 nustatytas darbo laikas Vilniaus apygardos prokuratūroje pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki 16.30 val. Penktadienį darbas pradedamas 7.30 val. ir baigiamas 15.15 val. Paaiškino, kad 2011 m. sausio 31 d. buvo pirmadienis, taigi jo darbo laikas baigėsi 16.30 val.
Atlikus tarnybinį patikrinimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros tarnybinio patikrinimo 2011 m. vasario 18 d. išvadoje Nr. 17.9.-423 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) buvo pasiūlyta skirti jam tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas. Vadovaujantis šia Tarnybinio patikrinimo išvada, buvo priimti skundžiami įsakymai. Pareiškėjo nuomone, priimant ginčijamus įsakymus visiškai nebuvo vertinamos aplinkybės, jog jis buvo informavęs savo tiesioginius vadovus apie tai, kad visą darbo dieną negalės būti darbovietėje, nes turės slaugyti sergantį vaiką. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1-207 patvirtintos Lietuvos Respublikos prokuratūros vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) numato, kad prokurorai, išskyrus Generalinės prokuratūros padalinių vadovus, apygardos ir apylinkės prokuratūrų vyriausiuosius prokurorus, darbo laiku gali išvykti iš nuolatinės darbo vietos arba laiku neatvykti į darbo vietą tik suderinę tai su tiesioginiu vadovu. Vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, prokurorai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dėl ligos ar kitų aplinkybių negalintys laiku atvykti į darbą arba visai negalintys atvykti į darbą visą darbo dieną, apie tai nedelsdami turi informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Akcentavo, jog jis savo išėjimą iš darbo vietos 2011 m. sausio 31 d. suderino Taisyklių nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės buvo nustatytos išimtinai vadovaujantis laikraščio „Karštas komentaras“ vyriausiosios redaktorės G. G. pateiktais paaiškinimais, tačiau nebuvo įvertintos kavinėje „Bistrolita“ dirbančios padavėjos O. D. nurodytos aplinkybės, kad ji matė pareiškėją kavinėje 2011 m. sausio 31 d. kartu su kitais dviem lankytojais, tačiau nepatvirtino aplinkybės, kad jis gėrė alų. Tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka jai keliamų reikalavimų, yra nemotyvuota ir neobjektyvi, t. y. nebuvo nustatytos ir įvertintos aplinkybės, jog išėjimą iš darbo jis suderino su savo vadovu, taip pat, kad G. G. nurodomu laiku negalėjo būti kavinėje ir darbo valandomis alkoholinių gėrimų nevartojo. Be to, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo analizuojamas žalos prokuratūrai, kaip valstybės institucijai, tarnybos prokuratūroje prestižo ir gero vardo turinys, nors šie pagrindai buvo nurodyti skundžiamame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. vasario 25 d. įsakyme Nr. P-170. Nurodė, kad nustatant tarnybinės nuobaudos rūšį, nebuvo įvertinti duomenys apie jo tarnybą, charakteristika. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju atliekant tarnybinį patikrinimą ir priimant skundžiamus įsakymus buvo pažeisti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. I-9 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo prokurorams nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 ir 6.2 punktai, šie pažeidimai lėmė neproporcingos tarnybinės nuobaudos skyrimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 40 straipsniu, skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnės pareigas – yra viena iš griežčiausių galimų tarnybinių nuobaudų ir yra neproporcinga tarnybinė nuobauda prokurorui, kuriam anksčiau niekada nėra skirtos tarnybinės nuobaudos, o darbas tarnyboje yra vertinamas išimtinai teigiamai. Taip pat pabrėžė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nustatytas/konstatuotas tarnybinis nusižengimas ir pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo V. B. skundą atmesti.
Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 2011 m. sausio 31 d., apie 16 val., gavus telefonu informaciją, kad kavinėje „Bistrolita“ pareiškėjas darbo metu vartoja alkoholinius gėrimus. Gautai informacijai ištirti, nedelsdamas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2011 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1-32 sudarė trijų asmenų komisiją ir pavedė sudarytai komisijai atlikti tarnybinį patikrinimą bei pateikti išvadą su medžiaga. Komisija konstatavo, kad informacija, dėl kurios generalinis prokuroras pradėjo tarnybinį patikrinimą, gauta darbo metu. Šią informaciją generaliniam prokurorui pateikė jam telefonu skambinęs visuomenės atstovas, kurio teigimu, jis apie 15.40 val. nuvyko į nurodytą kavinę, kurioje atpažino prokurorą darbo metu su kompanija sėdintį kavinėje, ir labai garsiai kalbantį bei vartojantį alkoholinius gėrimus. Nurodė, kad generalinio prokuroro sudarytai komisijai nuvykus į kavinę „Bistrolita“, pranešimas pasitvirtino. Pažymėjo, kad kilus pagrįstam įtarimui, jog pareiškėjas darbo metu, būdamas kavinėje, vartojo alkoholinius gėrimus, pareiškėjui buvo pateiktas alkotesteris blaivumo būsenai nustatyti, tačiau jis pasitikrinti atsisakė, tą pačią dieną prokurorui buvo išduotas siuntimas savarankiškai pasitikrinti blaivumo būseną, tačiau tai taip pat nebuvo atlikta. Pabrėžė, kad surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog pareiškėjas darbo metu buvo ne tarnybos vietoje, o kavinėje, bei ten vartojo alkoholinius gėrimus. Šį tarnybinio patikrinimo metu konstatuotą faktą patvirtina kiti tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai: „Karšto komentaro“ vyriausiosios redaktorės G. G. 2011 m. vasario 11 d. raštas Nr. 17.1-3421, 2011 m. vasario 2 d. „Karšto komentaro“ publikacija „Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras darbo metu kavinėje gėrė alų ir atsisakė pūsti į alkotesterį“, 2011 m. vasario 7 d. tarnybinis pranešimas Nr. 17.9-306.
Nurodė, kad parenkant pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos rūšį, buvo atsižvelgta į šio pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, kurios konstatuotos Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kaip to reikalauja Nuostatų 17.2 punktas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė darbo drausmę ir vartojo alkoholinius gėrimus darbo metu ir tokiu elgesiu ir veiksmais sukėlė neigiamas pasekmes, padarydamas žalą prokuratūros, kaip valstybės institucijos ir tarnybos prokuratūroje prestižui bei geram vardui. Pabrėžė, kad prokuroro veiksmai pašalinių asmenų buvo stebimi, vertinami ir vėliau pasirodžiusių spaudoje publikacijų pavidalu turėjo neigiamą atgarsį visuomenėje, dėl to tokie prokuroro veiksmai vertintini kaip sukėlę neigiamas pasekmes bei pažeidę tokiam pareigūnui keliamus reikalavimus – nekenkti valstybės valdžios institucijų prestižui. Pažymėjo, kad parenkant pareiškėjui skiriamos tarnybinės nuobaudos rūšį buvo atsižvelgta į nuobaudos tikslus, iš jų - ir tarnybinės drausmės stiprinimą bei tokio pobūdžio tarnybinių pažeidimų prevenciją. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir nuobaudos skyrimo procese nebuvo pažeistos, jam tikrinimo laikotarpiu ir po jo buvo suteikta galimybė pasinaudoti visomis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 41 straipsnio ir Nuostatų 30 punkto suteiktomis teisėmis. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti objektyvūs nustatinėtų aplinkybių duomenys, Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertintos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodyta pažeidimo sudėtis, teisės aktai, kuriuos pažeidė pareiškėjas, atsižvelgta į G. G., R. Š., O. D. paaiškinimus. Nurodė, kad nepaisant to, jog pareiškėjas buvo ne kartą skatintas, griežta tarnybinė nuobauda jam pritaikyta atsižvelgiant į tai, kad tarnybinės drausmės pažeidimai buvo šiurkštūs, t. y. prokuroras nesilaikė darbo laiko režimo, darbo metu vartojo alkoholinius gėrimus, fiktyviai bandė pateisinti negalėjimą būti darbe, nesilaikė generalinio prokuroro nurodymų pasitikrinti blaivumo būseną bei tokiu būdu bandė išvengti atsakomybės už kaltais veiksmais padarytus tarnybinius nusižengimus. Be to, nurodė, kad neigiamai vertintina aplinkybė, jog prokuroras kaltės nepripažįsta bei dėl savo veiksmų nesigaili.
Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra atsiliepime į skundą nurodė, kad yra nepagrįstai patrauktas atsakovu šioje byloje, nes nėra juridinis asmuo, turintis visus juridiniam asmeniui būdingus požymius – Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra yra valstybės biudžetinės įstaigos filialas. Pažymėjo, kad generalinio prokuroro priimti įsakymai yra privalomi vykdyti, todėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, priimdamas 2011 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. P-17 „Dėl prokuroro V. B. tarnybos vietos ir prokurorinės veiklos srities nustatymo“, vykdė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. P-174, kuriame nurodoma, kad V. B., Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras, 2011 m. kovo 2 d. perkeliamas į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą ir skiriamas į prokuroro pareigas. Pabrėžė, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. P-17 yra ne dėl pareiškėjo priėmimo į darbą ar tarnybinės nuobaudos jam skyrimo, kas nėra Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro kompetencija, o pareiškėjo tarnybos vietos nustatymas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčijamos aplinkybės, jog pareiškėjas 2011 m. sausio 31 d. buvo Lietuvos apeliaciniame teisme. Tiek skundžiamame generalinio prokuroro 2011 m. vasario 25 d. įsakyme, tiek 2011 m. vasario 18 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9.-423 rašoma, kad 2011 m. sausio 31 d. nuo 15.40 val., pareiškėjas buvo ne darbe, o kavinėje, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Pažymėjo, jog pats pareiškėjas savo skunde nurodė, kad jis, iki darbo pabaigos likus nepilnai darbo valandai (apie 15.40 val.) išėjo iš Lietuvos apeliacinio teismo pavalgyti į kavinę „Bistrolita“. Pabrėžė, kad liudytojas V. G. nurodė, jog į kavinę jis atėjo apie 16 val., gal šiek tiek prieš 16 val., kur rado kavinėje pareiškėją. G. G. teigė, kad vyras išėjo 2011 m. sausio 31 d., apie 15.40-15.45 val. Liudytojas N. K. tvirtino, kad jis, išvykdamas iš Lietuvos apeliacinio teismo apie 15.30-15.45 val., pareiškėją šiame teisme dar paliko. Teismas pažymėjo, kad visi šie liudytojai kalbėjo apie apytikslį laiką. Nurodė, kad tikslaus laiko, nuo kada pareiškėjas buvo kavinėje, nustatyti neįmanoma, nesant vaizdo įrašo, tačiau tai nėra būtina. Svarbu, kad pareiškėjas į kavinę nuvyko darbo laiku ir buvo joje iki darbo pabaigos, o šios aplinkybės niekas neginčija. Teismas nurodė, jog 2011 m. vasario 25 d. įsakyme įrašymas, kad 2011 m. sausio 31 d. pareiškėjas „nuo 15.40 val. buvo ne darbe, o kavinėje, kur vartojo alkoholinius gėrimus“, toje dalyje, kur nurodytas laikas, vertintinas kaip netikslumas, kuris nedaro skundžiamo akto neteisėtu. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas ir liudytojas J. J.Pocius yra pažįstami, todėl teismas netiki šio liudytojo parodymu, kad jis su pareiškėju prie Lietuvos apeliacinio teismo susitiko apie 16 val. Teismas šio liudytojo parodymus vertino kritiškai, kaip duodamus siekiant pareiškėjui padėti.
Teismas taip pat nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog generalinis prokuroras pranešimą apie įvykį gavo apie 16 val., o R. J. ir R. D. į kavinę atvyko apie 17 val. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2011 m. sausio 31 d. 17.08 val. 12 sek. trumpuoju numeriu 1441 kviesdamas taksi, dar buvo kavinėje, vadinasi, komisijos nariai į kavinę atvyko jau po to laiko, tačiau teismas konstatavo, jog Tarnybinio patikrinimo akte nurodytų aplinkybių apytikslis laikas paties tyrimo nemenkina, nepaneigia jo objektyvumo. Pažymėjo, kad iš R. D. tarnybinio pranešimo matyti, jog liudytoja O. D. R. D. nesakė, kad pareiškėjas kavinėje būtų gėręs alkoholinius gėrimus, tačiau liudytojas V. G. aiškiai pats matė, kaip pareiškėjas darbo metu gėrė alų, pareiškėją pažino, kaip per televizorių matytą prokurorą, iš G. G. 2011 m. vasario 11 d. rašytinio paaiškinimo taip pat matyti, kad ji iš sutuoktinio žino, jog pareiškėjas kavinėje, gerdamas alų, garsiai piktinosi tuo, kad puolami kai kurie politikai, kritikavo prokuratūros reformą. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog, kaip teigia pareiškėjas, laikraštis rašo teisėsaugos temomis, nesudaro jokio pagrindo netikėti V. G. ir G. G. parodymais. Be to, aplinkybę, kad pareiškėjas darbo metu gėrė alkoholinius gėrimus, patvirtinta ir liudytojų R. J. bei R. D. parodymais apie tai, kad nuo pareiškėjo sklido alkoholio kvapas.
Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjui skirta ne pati griežčiausia tarnybinė nuobauda. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas charakterizuojamas gerai, ir tai, kad įvykį aprašė žiniasklaidos priemonė „Karštas komentaras“, o tai sudarė ar galėjo sudaryti prielaidas visuomenei neigiamai vertinti prokuratūrą, kaip instituciją, ir joje dirbančius pareigūnus, sprendė, kad pareiškėjui skirta proporcinga tarnybinė nuobauda.
Teismas taip pat konstatavo, kad atmetus pareiškėjo reikalavimą panaikinti generalinio prokuroro 2011 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. P-170, atmetami ir kiti pareiškėjo reikalavimai, kurie šiuo atveju, yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo.
III.
Pareiškėjas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.
1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išimtai pagrįstas prieštaringais liudytojų V. G. ir G. G. parodymais, tokiu būdu neatskleidus bylos esmės ir neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino liudytojų O. D., J. J. P., N. K. parodymų bei kitų byloje surinktų įrodymų ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
2. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta aplinkybė, jog 2011 m. sausio 31 d. nuo 15.40 val. pareiškėjas buvo ne darbe, o kavinėje, kur vartojo alkoholinius gėrimus, yra nepagrįsta, nustatyta neturint jokių šias aplinkybes patvirtinančių faktinių duomenų. Aplinkybę, jog pareiškėjas būtent 15.40 val. buvo kavinėje, kur vartojo alkoholinius gėrimus, paneigia ir liudytojo V. G. parodymai, kur jis patvirtino, kad į kavinę atėjo 16 val., gal šiek tiek prieš 16 val. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra klaidingai nurodytas laikas, kuriuo metu Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gavo pranešimą telefonu apie šį įvykį. Taip pat Tarnybinio patikrinimo išvadoje netiksliai nurodoma, kad apie 17 val. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sudarytos komisijos nariai atvyko į kavinę: bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 31 d., 17.08 val. 12 sek., iš savo telefono trumpuoju numeriu 1441 kvietė taksi. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tiek Tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek skundžiamame įsakyme nustatytas laikas, nuo kurio neva pareiškėjas buvo kavinėje, neatitinka bylos faktinių duomenų, todėl laikytina, kad tokia išvada yra padaryta remiantis prielaidomis, spėjimais, o ne tikrai nustatytais faktais. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovas nenustatė tikslaus laiko, kuriuo pareiškėjas buvo kavinėje, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas darbo valandomis vartojo alkoholinius gėrimus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai vertino liudytojos, kavinės padavėjos O. D., parodymus, nes ši liudytoja nepatvirtino, kad 2011 m. sausio 31 d. pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus kavinėje, priešingai, ši liudytoja iš esmės paneigė visas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismo išvada dėl kritiškai vertintinų liudytojo J. J. P. parodymų yra visiškai nepagrįsta ir nesuvokiama; teismas deklaratyviai nurodė, kad šie parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, tačiau visiškai nedetalizavo ir nevertino konkrečių įrodymų, kuriems neva prieštarauja minėto liudytojo parodymai. Priešingai, N. K. parodymai dėl laiko, kuriuo pareiškėją susitiko Lietuvos apeliaciniame teisme, atitinka liudytojo J. J. P. parodymus, jog jie susitiko Gedimino prospekte, šalia minėto teismo, 16 val. Be to, J. J. P. parodymai dėl pareiškėjo elgesio bei alkoholinių gėrimų nevartojimo atitinka liudytojos O. D. parodymus.
4. Liudytojų, kurių parodymais išimtai vadovavosi pirmosios instancijos teismas – V. G. ir G. G. – paaiškinimai nėra nuoseklūs, o tendencingai siekiantys neigiamai apibūdinti pareiškėjo elgesį 2011 m. sausio 31 d. Šių liudytojų parodymų aiškius prieštaravimus patvirtina ne tik pateikta pareiškėjo telefono pokalbių išklotinė, tačiau ir liudytojo J. J. P. parodymai. Be to, liudytojo V. G. parodymai, kad darbo metu prokuroras vartojo alkoholinius gėrimus, yra paneigiami kitų liudytojų – O. D. bei J. J. P. – parodymais.
5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nelaikė svarbia ginčo aplinkybe, jog pareiškėjas 2011 m. sausio 31 d. su tiesioginiu vadovu buvo suderinęs išėjimą iš darbo. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras R. Š..
6. Pirmosios instancijos teismas netaikė tarnybinio patikrinimą reguliuojančių teisės aktų bei nevertino atlikto tarnybinio patikrinimo atitikimo šių teisės aktų reikalavimams. Skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo vadovautasi Nuostatų 5 bei 6.2 punktais. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pareiškėjo tarnybinio pažeidimo fakto, neturėjo teisinio pagrindo atsakovo veiksmus laikyti teisėtais. Pabrėžia, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjas tyčia ar neatsargiai atliko priešingą teisei veikimą, dėl kurio kilo neigiamos pasekmės. Nesant faktinių duomenų, jog jis alkoholinius gėrimus vartojo darbo valandomis, nėra pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti kaip tarnybinį pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat netaikė Nuostatų 17 punkto, teismas nepagrįstai nenustatė, kad Tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka jai keliamų reikalavimų, yra nemotyvuota ir neobjektyvi, t. y. nebuvo nustatytos ir įvertintos aplinkybės, jog išėjimą iš darbo suderino su savo vadovu, taip pat, kad G. G. nurodomu laiku negalėjo būti kavinėje ir darbo valandomis alkoholinių gėrimų nevartojo.
7. Pirmosios instancijos teismas skirtą tarnybinę nuobaudą nepagrįstai įvertino kaip proporcingą. Teismas neatsižvelgė į visuotinai žinomą neigiamą leidinio „Karštas komentaras“ nuomonę apie prokuratūrą. Liudytojas R. Š. taip pat patvirtino šiame leidinyje skaitęs iškraipytus faktus, kurie buvo pateikiami kaip tiesa. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą, neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo išimtinai vadovautis šio leidinio darbuotojų, kurie buvo apklausti kaip liudytojai, pateiktais subjektyviais paaiškinimais bei šiame leidinyje pateikta informacija.
8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo veiksmų teisėtumą, privalėjo atsižvelgti į tarnybinio pažeidimo pobūdį bei pareiškėjo charakteristiką: jam niekada anksčiau nebuvo skirtos tarnybinės nuobaudos, priešingai – buvo nuolat skatintas; 1998 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 109-K už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą jam buvo skirta piniginė premija; 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. P-163 už pasižymėjimą tarnyboje, nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą, gerus darbo rezultatus pareikšta padėka; 2010 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. P-278 už pasižymėjimą tarnyboje pareikšta padėka. Pareiškėjas charakterizuojamas kaip darbštus, pareigingas, kvalifikuotas, savarankiškas darbuotojas, aktyviai dalyvaujantis diskusijose baudžiamosios teisės ir proceso klausimais. Be to, buvęs jo vadovas, Vilniaus apygardos prokuroras R. Š., teikdamas paaiškinimus 2011 m. birželio 13 d. teismo posėdyje, pareiškėją išimtinai charakterizavo kaip kvalifikuotą ir pareigingą darbuotoją. Dėl to pagal byloje surinktus duomenis pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda laikytina per griežta: atsakovas nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, jog jis darbo metu buvo kavinėje, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Šių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl svarstytina galimybė atsakovo skirtą tarnybinę nuobaudą keisti švelnesne.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atlikdama tarnybinį patikrinimą dėl apelianto veiksmų (tarnybos metu padaryto tarnybinio nusižengimo), pagrindinių procedūrų ir taisyklių nepažeidė. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo laikomasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 41 straipsnio bei Nuostatų reikalavimų, tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti visi galimi duomenys. Nurodo, jog šie duomenys patvirtino, kad V. B. 2011 m. sausio 31 d., nepasibaigus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 1-154 „Dėl darbo laiko Vilniaus apygardos prokuratūroje nustatymo“ 1 punkte nustatytam darbo laikui, buvo kavinėje „Bistrolita“, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Pažymi, kad duomenys iš naujo buvo patikrinti pirmosios instancijos teisme (apklausiant liudytojus, surinkus kitus papildomus įrodymus). Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas sprendime pagrindė byloje surinktų įrodymų visumos ir tarpusavio sąsajumo vertinimu, teismo patikrinti ir visapusiškai įvertinti byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas 2011 m. sausio 31 d., išėjęs iš Lietuvos apeliacinio teismo, nesugrįžo į savo tarnybos vietą Vilniaus apygardos prokuratūroje, nors darbo laikas tą dieną nebuvo pasibaigęs, bet nuėjo į kavinę, kurioje, susitikęs su savo pažįstamais, vartojo alkoholinius gėrimus. Nurodo, jog apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų N. K. ir R. Š. parodymus, yra nepagrįsti, o aplinkybė, kad teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja kavinės „Bistrolita“ darbuotoja O. D. atsisakė savo paaiškinimų, tarnybinio patikrinimo metu duotų tarnybinio patikrinimo komisijos nariui ir užfiksuotų jo 2011 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 17.9.-306, iš esmės nepakeičia ir nepaneigia visų kitų byloje esančių įrodymų. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo J. J. P. parodymais, kad apeliantas kavinėje alkoholio nevartojęs, ir įvertino juos kritiškai, nes šis asmuo ir buvo vienas iš apelianto pažįstamų, su kuriuo jis buvo kavinėje. Taip pat nurodo, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl paskirtos nuobaudos neproporcingumo. Nuostatų 8 punkto 2 dalyje nustatyta, kad oficialia informacija apie prokuroro galimai padarytą tarnybinį pažeidimą yra ir bet kurio asmens skundas, pareiškimas ar pranešimas. Generalinis prokuroras turi reaguoti į bet kurią oficialią informaciją apie prokuroro galimai padarytą tarnybinį pažeidimą. Sprendimą pradėti ar nepradėti tarnybinį patikrinimą dėl prokuroro veiksmų išimtinai priima tik generalinis prokuroras (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 4 dalis, Nuostatų 9 punktas), o teisė parinkti konkrečią tarnybinę nuobaudą užbaigus tarnybinį patikrinimą ir įvertinus tarnybinio patikrinimo išvadą bei tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis taip pat priklauso tik generaliniam prokurorui (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 1 dalis, Nuostatų 32.1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas, ar pagrįstai ir teisėtai Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, remdamasis 2011 m. vasario 18 d. Tarnybinio patikrinimo išvada, 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-170 (toliau – ir Įsakymas) skyrė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui V. B. (pareiškėjui) tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, t. y. perkėlimą į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, dėl to, kad pareiškėjas darbo metu 2011 m. sausio 31 d., nuo 15.40 val., buvo ne darbe, o kavinėje, kur vartojo alkoholinius gėrimus, ir tokiais kaltais veiksmais pareiškėjas šiurkščiai pažeidė tarnybinę drausmę, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. I-207 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros vidaus tvarkos taisyklių 5 ir 16 punktus, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymo NR. I-154 „Dėl darbo laiko Vilniaus apygardos prokuratūroje nustatymo“ nuostatas bei padarė žalą prokuratūros, kaip valstybės institucijos, ir tarnybos prokuratūroje prestižui ir geram vardui. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. I-207 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros vidaus tvarkos taisyklių 5 punktas numato, kad prokurorai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo laikytis darbo laiko režimo, kuris nustatomas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymais, o 16 punktas numato, kad prokurorams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, išskyrus oficialius priėmimus ar kitus protokolinius renginius, būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, organizuoti pobūvius prokuratūros patalpose. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. I-154 „Dėl darbo laiko Vilniaus apygardos prokuratūroje nustatymo“ numato, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį darbas pradedamas 7.30 val. ir baigiamas 16.30 val., penktadienį darbas pradedamas 7.30 val. ir baigiamas 15.15 val., darbo dienomis pertraukos pailsėti ir pavalgyti – nuo 12 val. iki 12.45 val.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 41 straipsnis (2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1518 redakcija) numatė, kad prokurorui tarnybinė nuobauda skiriama generalinio prokuroro įsakymu šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Prokurorui tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo tarnybinio patikrinimo išvados dėl prokuroro padaryto įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio pateikimo generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) dienos. Tarnybinis patikrinimas atliekamas, kai prokuroro veika turi įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio požymių, taip pat kai prokuroras nušalinamas nuo pareigų, jei panaudojo šaunamąjį ginklą arba remiantis Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro tarnybiniu pranešimu. Tarnybinis patikrinimas pradedamas nedelsiant, kai gaunama generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) rezoliucija pradėti tarnybinį patikrinimą, ir atliekamas ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 40 straipsnį prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus arba prokuroro vardą žeminančius poelgius gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) kvalifikacinio rango pažeminimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš tarnybos. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. I-9 patvirtino Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo prokurorams nuostatus, kuriuose nurodyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas – prokuroro padarytas tarnybinis pažeidimas, o tarnybinio pažeidimo sudėtis: 1) priešingas teisei veikimas ar neveikimas, 2) kaltė (tyčia ar neatsargumas), 3) neigiamos pasekmės, 4) priežastinis ryšys tarp neteisėto prokuroro veikimo ar neveikimo ir neigiamų pasekmių (5 punktas). Tarnybinės nuobaudos skiriamos, atsižvelgiant į padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes ir kitas reikšmingas aplinkybes (6.2 punktas). Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant motyvuotą išvadą dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo, kurioje nurodoma: tarnybinio patikrinimo vada ir pagrindas, patikrinimo objektas ir ribos, informacija, duomenys ir dokumentai, kuriais buvo remiamasi atliekant tarnybinį patikrinimą, teisės aktai, aktualūs atliekamam patikrinimui, nustatytos aplinkybės, jų vertinimas ir jas pagrindžiantys duomenys, tikrinamo prokuroro veikos teisinis įvertinimas, priedai; jei konstatuojama, kad padarytas tarnybinis pažeidimas, nurodoma: koks tarnybinis pažeidimas padarytas, kokia teisės akto norma pažeista, pažeidimo padarymo aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys; kaltės rūšis ir laipsnis; tarnybinio pažeidimo neigiamos pasekmės (padarytas žalos pobūdis, dydis ir kt.); duomenys apie prokuroro tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai, galiojančios nuobaudos); pasiūlymas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo (Nuostatų 17, 17.1, 17.2 punktai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) pareigūno padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio pareigūnas turi teisę gintis, apimtis. Spręsdamas ginčą dėl individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumo bei teisėtumo, teismas turi nustatyti, ar atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63 – 2200/2011; kt.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. B., nesutikdamas su generalinio prokuroro įsakymu skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, nurodė, kad įsakymas buvo priimtas netinkamai nustačius faktines aplinkybes, kurių pagrindu konstatuota, kad jis (pareiškėjas) padarė tarnybinį pažeidimą, nes įsakyme nurodomoje vietoje ir nurodytu laiku jis nevartojo alkoholinių gėrimų, nebuvo įvertinta, kad jis buvo informavęs savo tiesioginį vadovą apie tai, jog visą darbo dieną negalės būti darbovietėje, nes turės slaugyti sergantį vaiką, netinkamai buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, t. y. tarnybinis patikrinimas atliktas nesilaikant Nuostatų 17, 17.1, 17.2 punktų reikalavimų, tyrimas atliktas formaliai, viena iš griežčiausių tarnybinių nuobaudų buvo parinkta, pažeidžiant Nuostatų 5, 6.2 p. reikalavimus, t. y. neatsižvelgiant į tai, kad jam anksčiau niekada nebuvo skirtos tarnybinės nuobaudos, o darbas tarnyboje vertinamas išimtinai teigiamai. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šiuos argumentus, įvertinęs proceso šalių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl generalinio prokuroro įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos taikymo netenkintinas, nes Nuostatų pažeidimai nenustatyti, Tarnybinio patikrinimo akte nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat nustatė, kad Tarnybinio patikrinimo akte nurodytas apytikslis laikas paties tyrimo nemenkina, nepaneigia jo objektyvumo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad buvo nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas 2011 m. sausio 31 d. iki 16.30 min., t. y. darbo metu, kavinėje „Bistrolita“ vartojo alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šią aplinkybę netinkamai įvertino liudytojų parodymus ir kitus įrodymus, sprendimas išimtinai pagrįstas prieštaringais liudytojų V. G. ir G. G. parodymais, nebuvo atskleista bylos esmė, o byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjas darbo metu vartojo alkoholinius gėrimus. Taip pat pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal bylos įrodymus nustatė, jog pareiškėjas ne nuo 15.40 val. buvo kavinėje, o kavinėje buvo po 15.40 val., teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kad tarnybinis patikrinimas yra atliktas nevisapusiškai ir kad pareiškėjo ginčijami įsakymai yra neteisėti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, byloje proceso šalių pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, šių įrodymų pagrindu nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atliktu tarnybiniu patikrinimu, pareiškėjo padarytu tarnybiniu pažeidimu ir jam paskirta tarnybine nuobauda.
Iš 2011 m. vasario 18 d. Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas generaliniam prokurorui 2011 m. sausio 31 d. apie 16 val., gavus informaciją apie tai, kad kavinėje „Bistrolita“, esančioje Lukiškių g. 5, Vilniuje, prokuroras V. B. darbo metu vartoja alkoholinius gėrimus. Taip pat tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas ir dėl to, kad tarnybinio patikrinimo metu paaiškėjo, jog prokuroras V. B. 2011 m. sausio 31 d. dalį darbo dienos nebuvo darbe. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo gauti pareiškėjo, Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Š. paaiškinimai, laikraščio „Karštas komentaras“ vyriausiosios redaktorės G. G. raštas dėl prokuroro V. B., komisijos narys R. D. susitiko su minėtoje kavinėje dirbusia padavėja O. D., kuri raštu atsisakė pateikti informaciją ar pasirašyti pagal jos žodžius surašytą informaciją, tačiau žodžiu nurodė tai, ką ji matė 2011 m. sausio 31 d. Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija įvertino minėtą informaciją, taip pat 2011 m. vasario 2 d. interneto tinklapyje „Karštas komentaras“ paskelbtą informaciją, aplinkybę, kad pareiškėjas atsisakė pasitikrinti blaivumo būseną 2011 m. sausio 31 d., 18.30 min., ir savarankiškai nepasitikrino blaivumo būsenos, ir konstatavo, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 31 d., nuo 15.40 min., buvo ne darbe, o kavinėje, kur vartojo alkoholinius gėrimus, ir tokiais savo veiksmais pažeidė tarnybinę drausmę ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. I-207 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros vidaus tvarkos taisyklių 5 ir 16 punktus, generalinio prokuroro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. I-154 „Dėl darbo laiko Vilniaus apygardos prokuratūroje nustatymo“ nuostatas, padarė žalą prokuratūros, kaip valstybės institucijos, ir tarnybos prokuratūroje prestižui ir geram vardui. Komisija, siūlydama skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, įvertino pareiškėjo padaryto pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, t. y. tai, kad buvo padaryta žala prokuratūros, kaip valstybės institucijos, ir tarnybos prokuratūroje prestižui bei geram vardui, tai, kad pareiškėjas tarnybą prokuratūroje pradėjo 1993 m. vasario 17 d., kad 1996 m. spalio 22 d. buvo perkeltas iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros į Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo (Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus prokuroro pareigas, kad justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas suteiktas 2003 m. birželio 27 d., paskutinį kartą tarnyba teigiamai įvertinta 2008 m. gegužės 9 d., 3 kartus skatintas (paskutinį kartą – 2010 m. gegužės 12 d. už pasižymėjimą tarnyboje pareikšta padėka), tarnybinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 12-15). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įvertinus liudytojų parodymus, buvo nustatyta, kad 15.40 val. pareiškėjas nebuvo kavinėje, o į kavinę atvyko po 15.40 val. Taip pat įvertinus tai, kad liudytoja G. G. generaliniam prokurorui skambino 16.27 val. 45 sek., buvo nustatyta, kad ne 16 val. generaliniam prokurorui buvo pranešta apie pareiškėją, įvertinus tai, kad pareiškėjas kvietė taksi 17.08 val. 12 sek., nustatyta, jog komisijos nariai į kavinę atvyko jau po to laiko (17.10 val.), tačiau šios aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad tarnybinis patikrinimas yra atliktas netinkamai, nevisapusiškai, pažeidžiant Nuostatų reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti kad atliekant tarnybinį patikrinimą ir nustatant konkrečių veiksmų atlikimo laiką apsunkino tai, kad komisijai nebuvo perduoti kavinėje veikusių stebėjimo kamerų duomenys. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad 2011 m. vasario 1 d. UAB „TEOMAS“ direktoriui buvo perduotas prašymas dėl šių duomenų perdavimo, tačiau direktorius šių duomenų neperdavė, o 2011 m. vasario 7 d. nurodė, jog kavinės stebėjimo įrašo pateikti negali, nes jis nėra išsaugotas, kas 3-4 dienos įrašai atsinaujina (t. 1, b. l. 55-57).
Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas 16 val. buvo kavinėje ir darbo laiku, t. y. iki 16.30 val., vartojo alkoholinius gėrimus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis). Šios dalies nuostatos apie vidinį (teismo) įsitikinimą, būtinumą vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais rodo, kad įrodymų įvertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas taip pat subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 319/2007).
2011 m. sausio 31 d. buvo pirmadienis, todėl pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 1-154 nuostatas pareiškėjo darbo laikas tą dieną baigėsi 16.30 val., pertrauka pavalgyti ir pailsėti buvo nuo 12 val. iki 12.45 val. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo įvertinta, jog jis 2011 m. sausio 31 d. buvo informavęs savo tiesioginį vadovą R. Š. apie tai, jog visą darbo dieną negalės būti darbovietėje, nes turės slaugyti sergantį vaiką, tačiau šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog 2011 m. sausio 31 d. pareiškėjui nebuvo darbo diena, t. y. pareiškėjui buvo leista visiškai nedirbti tą dieną. Tiesioginis pareiškėjo vadovas R. Š. paaiškinime nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 31 d., apie 9 val., informavo, kad tą dieną eis į teismą, taip pat – apie tai, kad serga jo vaikas ir kad dieną užsuks į namus jo aplankyti (t. 1, b. l. 20). Teismo posėdyje R. Š., apklaustas liudytoju, parodė, kad jis 2011 m. sausio 31 d. pareiškėjo iš darbo neišleido, o tik neprieštaravo, kad pareiškėjas pakeliui į Lietuvos apeliacinį teismą užeitų pas vaikus (t. 1, b. l. 121). Pareiškėjas 2011 m. vasario 4 d. paaiškinime nurodė, kad 2011 m. sausio 31 d. buvo darbe, informavo savo tiesioginį viršininką, kad susirgo jo sūnus, pasiprašydamas leisti eiti į namus, jam taip pat pasakė, kad eis į Lietuvos apeliacinį teismą atsišviesti būsimų apeliacinių posėdžių medžiagą, vėliau du kartus buvo nuvykęs į namus ir du kartus – į Lietuvos apeliacinį teismą, kur apie 15.20 val. sutiko kolegą, pakalbėjo apie bylą. Pasiėmęs pasidarytų dokumentų kopijas, iki darbo pabaigos likus nepilnai darbo valandai, nuėjo į kavinę pavalgyti, kur užsisakė maisto ir alaus pažįstamiems, pasveikinusiems su praėjusiu gimtadieniu. Valgant atvyko Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras R. J. ir nurodė su juo vykti prisistatyti generaliniam prokurorui. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad alaus išgėrė po darbo valandų (t. 1, b. l. 19). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas taip pat nurodė, kad alų gėrė po darbo valandų, t. y. po 16.30 val., po darbo valandų iki atvyko R. J. galėjo išgerti du bokalus alaus, prieš tai alų gėrė kiti du asmenys, kurie buvo kartu su juo (t. 1, b. l. 145-147). Pareiškėjas nurodė, kad jis nuėjo pas padavėją ir užsakė cepelinų bei pasakė, kad atneštų du bokalus alaus, buvo jo gimtadienis, todėl pasakė, kad pavaišins ir užmokės, o kai sužinojo, kad nereikės niekur važiuoti, ir pamatė, kad pasibaigė darbo laikas, užsakė tris bokalus alaus (t. 1, b. l. 146).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo remiamasi O. D. duotais žodžiu paaiškinimais 2011 m. vasario 4 d. R. D. ir kurie buvo užfiksuoti 2011 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 58). Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad O. D. paaiškino, jog V. B. (jai buvo parodyta pareiškėjo nuotrauka) atėjo į kavinę tarp 15 val. ir 16 val., kartu su juo sėdėjo dar du lankytojai, ji matė ant stalo stovinčius alaus bokalus, tačiau teigti, kad V. B. vartojo alkoholinius gėrimus, negali. Teismo posėdžio metu apklausiama O. D. nurodė, kad ji neprisiminė kliento iš nuotraukos, pareiškėjas jai nematytas, nesakė prokurorui, kad matė stovinčius bokalus, kad su pareiškėju sėdėjo dar du žmonės, tačiau taip pat liudytoja parodė, kad negali prisiminti, ką tiksliai prokurorui sakė, neprisimena, ar davė tokius paaiškinimus, kurie nurodyti tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 147-148). Liudytojas J. J. P., kurio parodymais savo argumentais grindžia pareiškėjas, parodė, kad 2011 m. sausio 31 d. apie 16 val. pareiškėją jis sutiko prie teismų pastatų, į kavinę jie atėjo apie 16.10 val., su jais buvo ir trečias draugas, pareiškėjas alaus negėrė, sakė, kad gal reikės vairuoti, o vėliau pasakė, kad nereikės nieko vežti ir tai buvo 16.35 val. ar 16.40 val., liudytojas nudžiugo, kad galės pavaišinti pareiškėją (t. 1, b. l. 149-150). Liudytojas parodė, kad jo ir kito draugo alus baiginėjosi, todėl jis pakilo ir nuėjo prie baro, sumokėjo už tris bokalus alaus ir alų atnešė. Liudytojas taip pat parodė, kad „kol sumoki pinigus, tai įpila alų“ (t. 1, b. l. 150). Įvertinus šio liudytojo parodymus, pareiškėjo paaiškinimus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. liudytojų R. J., R. D., V. G. ir G. G. parodymais, įvertinus tai, kad G. G. generaliniam prokurorui skambino iki 16.30 val., darytina išvada, kad remiantis liudytojo J. J. P. parodymais negali būti nustatyta, kad pareiškėjas alų gėrė tik po 16.30 val. Šio liudytojo parodymai prieštarauja kitiems įrodymams, iš jų ir pareiškėjo paaiškinimams apie tai, kada jis atvyko į kavinę, kas užsakė ir pirko alų pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, susijusius su tuo, kada konkrečiai pareiškėjas vartojo alkoholį, t. y. iki 16.30 val. ar po 16.30 ir iki 17.10 val., t. y. iki į kavinę atvyko R. J., pagrįstai rėmėsi 2011 m. sausio 31 d. Generalinėje prokuratūroje surašytu aktu „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro V. B. blaivumo būsenos patikrinimo“, kuriame nurodyta, kad dalyvaujant generaliniam prokurorui 18.30 val. atliktas pareiškėjo būsenos patikrinimas jam pasiūlant alkotesterį Nr. 0790049 ir pasiūlyta pasitikrinti blaivumo būseną, o pareiškėjas blaivumo būsenos pasitikrinti nesutiko (1 t., b. l. 48). Pagal bylos duomenis 2011 m. sausio 31 d. Generalinė prokuratūra 18.30 val. pareiškėjui išrašė siuntimą, kuriuo jis siųstas pasitikrinti blaivumą (t. 1, b. l. 50), tačiau pareiškėjas šiuo siuntimu nepasinaudojo. Pirmosios instancijos pagrįstai rėmėsi liudytojos G. G. parodymais, nes iš šios liudytojos parodymų matyti, apie 16.10 – 16.15 val. redakcijos darbuotojas (V. G.), grįžęs į redakciją, papasakojo, jog kavinėje matė alų geriantį pareiškėją, o kadangi tai vyko darbo laiku, ji paskambino generaliniam prokurorui ir jį informavo apie įvykį. Iš liudytojos pateiktos telefono skambučių išklotinės matyti, kad ji skambino generaliniam prokurorui 16:27 val. 45 sek. Liudytojas V. G. parodė, kad jis 2011 m. sausio 31 d., apie 16 val., nuėjo pavalgyti į kavinę „Bistrolita“, kur prie staliuko rado sėdintį pareiškėją su dviem vyrais, jie visi gėrė alų, bokaluose jau buvo likę nedaug alaus, vėliau kitas vyras iš kompanijos, ne pareiškėjas, atsistojo ir atnešė dar tris bokalus alaus. Liudytojas nurodė, kad jis kavinėje buvo iki 16.20 – 16.30 val., iki redakcijos atėjo gal per 5 minutes ir savo žmonai, vyriausiajai redaktorei G. G., papasakojo apie pareiškėją, kavinėje geriantį alų, o ji iš karto paskambino generaliniam prokurorui. Taip pat liudytojas parodė, kad nuėjęs įvykio nufilmuoti apie 16.40 val., tačiau vyrų neberado. Vien tai, kad šių liudytojų nurodomas laikas apie tai, kada V. G. grįžo iš kavinės į redakciją, skiriasi, t. y. kad G. G. nurodė, jog V. G. grįžo apie 16.15 val. -16.20 val., o V. G. parodė, kad iš kavinės išėjo apie 16.20 val.-16.30 val., nesudaro pagrindo šių liudytojų parodymų vertinti kaip nenuoseklių ir tendencingų. Tai, kad žiniasklaidos priemonė „Karštas komentaras“ rašo neigiamai apie prokuratūrą, taip pat nėra pagrindas nesiremti minėtų asmenų parodymais. Taip pat šių liudytojų nurodyta aplinkybė apie tai, kad atvykę filmuoti, pareiškėjo nerado, taip pat nesudaro pagrindo nesiremti šių liudytojų parodymais. Liudytojas R. J. parodė, kad generalinio prokuroro nurodymu į kavinę su R. D. atvyko apie 17 val., ten rado pareiškėją ir dar du asmenis, iš pareiškėjo būsenos, mimikos, elgsenos, buvo matyti, jog alaus ragauta ne mažiau kaip tris valandas iki jų atvažiavimo, klausimas, ar pareiškėjas vartojo alkoholį darbo metu, neiškilo. Liudytojas taip pat parodė, kad nuo pareiškėjo sklido alkoholio kvapas, kai kurie pareiškėjo žodžiai užstrigdavo (t. 1, b. l. 166-167). Liudytojas R. D. parodė, kad nuo pareiškėjo sklido alkoholio kvapas (t. 1, b. l. 168).
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai nenustatė, jog pareiškėjo skundžiami įsakymai buvo priimti vadovaujantis nemotyvuota ir neobjektyvia Tarnybinio patikrinimo išvada, pažeidžiant materialinės teisės normas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų skyrimą. ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005). Nagrinėjamoje byloje proceso šalių pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Pareiškėjas apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda -perkėlimas į žemesnes pareigas yra neproporcinga ir ji turėjo būti pakeista į švelnesnę tarnybinę nuobaudą, kaip kad tai daro administraciniai teismai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisė pasirinkti atitinkamą tarnybinę nuobaudą įstatymo suteikta turinčiam teisę skirti nuobaudas prokuratūros pareigūnui (šiuo atveju generaliniam prokurorui), tačiau nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 319/2007). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į jo kvalifikaciją, į jo ilgą ir sąžiningą darbą prokuratūroje, taip pat įvertinti tai, kad jo elgesys realių neigiamų pasekmių nesukėlė. Įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus motyvus, dėl kurių buvo siūloma skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - perkėlimą į žemesnes pareigas, darytina išvada, kad skiriant šią tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo darbu prokuratūroje, jo kvalifikacija. Skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas prokuratūrai, kaip valstybės institucijai, sukėlė neigiamas pasekmes, t. y. padarė žalą prokuratūros, kaip valstybės institucijos, ir tarnybos prokuratūroje prestižui bei geram vardui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad prokuroro statusas yra ypatingas, įstatymais jam pavestos ypatingos reikšmės užduotys, susijusios su visos visuomenės apsauga nuo sunkiausių teisės pažeidimų – nusikaltimų, prokurorui keliami aukšti kvalifikacijos bei asmeninių savybių reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1129/2006). 2011 m. sausio 31 d. galiojo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 patvirtintas Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodeksas, kurio 5.9.1 p. įpareigoja prokurorus vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą. Šio kodekso paskirtis – reglamentuoti prokurorų elgesio bei profesinės etikos (veiklos) principus ir normas, kurių turi laikytis prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu, o asmuo, paskirtas į prokuroro pareigas, įsipareigoja laikytis kodekso principų ir normų. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis apie pareiškėjo padarytą tarnybinį pažeidimą buvo pranešta viešai, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo veiksmais buvo padaryta žala prokuratūros, kaip valstybės institucijai, profesijos, visos prokurorų bendruomenės prestižui ir geram vardui. Nagrinėjamoje byloje proceso šalių nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai, susiję su pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos paskyrimu, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas – nėra adekvati pareiškėjo padarytam tarnybiniam pažeidimui.
Kadangi pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda panaikinimo, todėl pagrįstai netenkino ir išvestinių skundo reikalavimų, kuriais buvo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. P-174 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo (Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus prokuroro V. B. perkėlimo“; Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. P-17 „Dėl prokuroro V. B. tarnybos vietos ir prokurorinės veiklos srities nustatymo“; grąžinti V. B. į Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo (Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus prokuroro pareigas; priteisti darbo užmokesčio dalį (atlyginimo skirtumą), kurio pareiškėjas negavo nuo neteisėto perkėlimo į žemesnes pareigas momento (nuo 2011 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.