Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo A. K. prašymą dėl bausmės sušvelninimo ir bausmės vykdymo atidėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2014-12-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų V. B. sveikatos sutrikdymą ir nuteistas vieneriems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta sumažinta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014-09-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – vieneri metai ir devyni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kauno apylinkės teisme 2015-06-12 gautas nuteistojo A. K. prašymas peržiūrėti baudžiamąją bylą ir pritaikyti jo atžvilgiu nuo 2015-01-01 ir nuo 2015-03-24 įsigaliojusias baudžiamojo kodekso pataisas.

Prašymas teismo posėdyje išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ str. 3 d.).

Teismo posėdyje prokurorė siūlė prašymą atmesti, kadangi teismas, priimdamas nuosprendį, teisingai įvertino asmens pavojingumą ir pagrįstai skyrė realaus laisvės atėmimo bausmę, o BK 190 str. nuostatos nuteistojo teisinės padėties neįtakoja.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 362¹ str. numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 str. 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Dėl nuo 2015-03-24 įsigaliojusių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimų taikymo nuteistajam A. K.

Nuo 2015-03-24 įsigaliojo nauja BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 180 ir 187 straipsnių redakcija (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554). Kadangi šiuo įstatymu buvo pakeistos ir tos baudžiamojo kodekso nuostatos, kurios nėra susiję su nuteistojo A. K. teisine padėtimi, tikslinga pasisakyti tik dėl tų naujų baudžiamojo kodekso nuostatų, kurios galimai švelnins nuteistojo padėtį.

Naujoje BK 75 straipsnio redakcijoje, reglamentuojančioje bausmės vykdymo atidėjimo taikymą, numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kauno apylinkės teismas 2014-12-11 nuosprendžiu skirdamas bausmę A. K., atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis nusikalto dvyliktą kartą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nukentėjusioji jam atleido, ir kaltinamajam paskirta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į nukentėjusios poziciją, nustatytas mažesnis už įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, pagrįstai sprendžiant, kad bausmės tikslai nebūtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pažymėtina, kad naujoje BK 75 straipsnio redakcijoje nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas ir asmenims, padariusiems sunkius tyčinius nusikaltimus, jeigu jiems paskirta bausmė neviršija keturių metų termino, o A. K. šiuo atveju nebuvo nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nauja BK 75 straipsnio redakcija nuteistojo teisinės padėties neįtakoja, todėl jo prašymas atmestinas ir nuo 2015-03-24 įsigaliojusios BK 75 straipsnio pataisos nuteistojo atžvilgiu netaikytinos.

Dėl nuo 2015-01-01 įsigaliojusios naujos BK 190 str. redakcijos

taikymo A. K.

2014-12-18 įstatymu Nr. XII-1481 (įsigaliojo nuo 2015-01-01) yra pakeista BK 190 str. 1 d., nustatant, kad šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL.

A. K. 2014-12-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. Kadangi BK 138 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta nusikalstama veika nėra priskiriama turtinio pobūdžio nusikaltimams, numatytiems BK XXVIII skyriuje, todėl nauja BK 190 str. 1 d. redakcija šiuo atveju negali būti taikoma. Darytina išvada, kad nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kadangi nauja BK 190 str. redakcija šiuo atveju nešvelnina nuteistojo A. K. padėties, todėl ši jo veika neperkvalifikuotina ir už ją paskirta bausmė nekeistina.

Be to, jis 2014-09-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė buvo subendrinta su 2014-12-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. BK 180 str. 1 d. dispozicijoje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama nusikaltimams nuosavybei, tačiau fizinio smurto panaudojimas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti ar kitoks atėmimas galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis yra šį nusikaltimą kvalifikuojanti atsakomybė, todėl pagrobto svetimo turto vertė šiuo atveju veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra vagystę kvalifikuojanti aplinkybė, todėl pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. Kadangi nauja BK 190 str. redakcija šiuo atveju nešvelnina nuteistojo A. K. padėties, todėl šios jo veikos neperkvalifikuotinos ir už jas paskirta bausmė nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. K. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.