Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei L. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Nurodė, kad 2013 m. spalio 27 d. jam ir L. G. gimė dukra. Santuokos su L. G. nesudarė, nes po dukros gimimo jos elgesys jo atžvilgiu pasikeitė. Šalys kartu nebegyvena nuo 2015 m. balandžio 6 d. ir atsakovė įvairiais būdais trukdo ir neleidžia jam matytis su dukra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei L. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo perdavė nagrinėti Rokiškio rajono apylinkės teismui.Nustatė, kad paskutinė L. G. gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje yra/buvo Rokiškio mieste. Utenos adresu atsakovei siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, pašto siuntų tarnybai pažymint, kad „grąžinimas siuntėjui, kita neįteikimo priežastis“. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2015-12-09 išvadoje teismui nurodė, kad L. G. Utenoje negyvena, o skyrių yra informavusi, jog išvyksta gyventi į Rokiškio rajoną. Pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis atsakovė su mažamečiu vaiku yra deklaravusi išvykimą į Airiją. Atsakovės L. G. ketinimas palikti Uteną ir kad tai nebėra jos asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras buvo aiškiai išreikštas tiek faktiniais veiksmais, tiek nurodant tai teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose bei teikiant informaciją Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui. Todėl teismas sprendė, kad byla teisminga Rokiškio rajono apylinkės teismui.Atsakovė pateikė savo adresą Airijoje, išvykimo bilietus, duomenis, kad ji ir dukra registruotos tos šalies medicinos įstaigoje, joms suteikti viešųjų paslaugų numeriai, pažymą, kad mergaitė lanko darželį Airijoje. Tačiau šių duomenų nepakanka nustatyti šeimos ketinimų įsikurti šalyje ilgam laikui. Teismas nenustatė, kad atsakovė Airijoje būtų susiradusi darbą, išsinuomojusi ar įsigijusi būstą, taip pat neaišku ir tai, kiek laiko ugdymo įstaigą užsienio valstybėje lanko šalių mažametė dukra. Ieškovas nurodė, kad su dukra gruodžio mėnesį bendravo Rokiškio mieste (to nepaneigė ir atsakovės advokatas), o tai patvirtina, kad išvykimas į Airiją galėjo būti/yra laikinas.Teismas pažymėjo, kad ieškovas, nuolat akcentuodamas, jog mergaitė išvežta neteisėtai, nesant jo sutikimo, nepateikia jokių įrodymų, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka būtų ėmęsis kokių nors veiksmų dėl vaiko grąžinimo į kilmės šalį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Utenos rajono apylinkės teismui iš esmės. Teigia, kad teismo nutartis priimta pažeidžiant proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio pareiškimą teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba pagal paskutinę žinomą gyvenamąją vietą, jeigu atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma.Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino kada atsakovė ir nepilnametis vaikas faktiškai išvyko gyventi iš Utenos miesto į Rokiškio miestą, neįvertino kitos svarbios aplinkybės - tai, kad šiuo metu Rokiškio miestas nėra nei laikina nei nuolatinė atsakovės su mažamečiu vaiku gyvenamoji vieta, todėl ieškinys, priimtas lakantis teismingumo taisyklių, turi būti nagrinėjamas pagal paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą - Utenos rajono apylinkės teisme. Nutartis prieštarauja ekonomiškumo ir proceso koncentracijos principams, yra nepagrįsta, todėl siekiant užtikrinti ieškovo teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principo tinkamą realizavimą, t. y. siekį bendrauti kaip tėvui su nepilnamete dukra, turi būti panaikinta ir byla perduota nagrinėti iš esmės Utenos rajono apylinkės teismui.Nurodė, kad į Utenos rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei L. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo kreipėsi 2015 m. gruodžio 7 d. Ieškinyje nurodė paskutinę žinomą atsakovės ir ieškovo nepilnametės dukros gyvenamąją vietą - Aukštakalnio g. 102-8, Utenos m. Ieškinys teisme priimtas 2015 m. gruodžio 9 d. Kadangi atsakovės gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, teismas įpareigojo jį pašalinti ieškinio trūkumus. Jis nežino kur gyvena atsakovė ir jo nepilnametė dukra E. V., kadangi atsakovė nuo jo slapstėsi/slapstosi, neatsiliepia į telefono skambučius ir jis negali susitikti ir matyti savo dukros, su ja bendrauti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Būtent dėl šios priežasties ir buvo kreiptasi į teismą, kad nustačius bendravimo su nepilnamečiu tvarką, nebebūtų pažeidžiamos ieškovo, kaip tėvo teisės, bendrauti su savo dukra.Nesutinka su teismo išvadomis, kad jam buvo žinoma apie atsakovės išsikėlimą į Rokiškio miestą. Ieškinyje buvo nurodyta paskutinė jam žinoma atsakovės ir nepilnametės dukros gyvenamoji vieta - Aukštakalnio g. 102-8, Utena. Iki kada atsakovė su nepilnamete dukra E. V. gyveno šiame bute jam nežinoma, tačiau ir pati atsakovė tokių duomenų teismui nėra pateikusi.Tai, kad teismui teiktoje taikos sutartyje, patvirtintoje civilinėje byloje Nr. 2-2077-356/2015, 2015-09-18 atsakovė L. G. nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra Jaunystės g. 4-35, Rokiškis, nepatvirtina tos aplinkybės, kad ji tuo metu ar ieškinio padavimo teismui šioje byloje metu su vaiku gyveno Rokiškyje. Atvirkščiai, šioje byloje yra pakankamai duomenų, kad ir po 2015-09-18 atsakovė faktiškai gyveno Utenos mieste, t. y. byloje yra pateiktas ieškovo 2015-10-28 pareiškimas Utenos rajono 1-am notaro biurui dėl 2015-09-17 duoto sutikimo panaikinimo, kuris notarės D. M. buvo persiųstas atsakovei tuo pačiu jos gyvenamosios vietos Utenoje adresu - Aukštakalnio g. 102-8, Utenoje ir kuris 2015-11-02 buvo įteiktas atsakovės gyvenimo draugui T. V.. Iš teikiamos Aukštakalnio g. 102 namo gyventojų mokesčių suvestinės matyti, kad 2015 metų spalio mėnesio mokesčius už nuomojamo atsakovės buto komunalinius patarnavimus, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo pati atsakovė, nes prie 8 buto, laukelyje „parašas“ yra būtent L. G. parašas.Iš teismui pateikto Utenos vaikų lopšelio - darželio „Voveraitė“ 2016-04-29 rašto „Dėl E. V.“ matyti, kad L. G. 2015-11-13 parašė prašymą dėl dukros išbraukimo iš ugdytinių sąrašų, tačiau duomenų, nuo kada vaikas faktiškai nebelankė šio darželio, atsakovė nepateikė, nors teismo buvo įpareigota tokius duomenis pateikti. Apie tai, kad ieškinio pareiškimo metu atsakovė gyveno Rokiškio mieste negalima spręsti ir pagal 2015-12-11 ir 2015-12-18 Utenos rajono savivaldybės administracijos VTAS raštus „Dėl išvados c/b Nr. e2-2655-842/2015“, kadangi VTAS 2015-12-11 rašte nurodė, jog „anksčiau L. G. buvo atvykusi į mūsų skyrių ir informavo, kad išvyksta gyventi į Rokiškio rajoną <...>“, o 2015-12-18 rašte nurodė, jog „<...> į mūsų skyrių telefonu skambino atsakovė L. G., kuri paaiškino, kad šiuo metu jos gyvenamoji vieta Lietuvoje yra Rokiškio mieste“. Todėl mano, kad tik 2015-12-18, po ieškinio teisme priėmimo, atsakovė L. G. galimai persikėlė laikinai gyventi į Rokiškio miestą ir 2015-12-18 apie tai telefonu informavo Utenos VTAS, o Utenos VTAS atitinkamai apie tai informavo Utenos rajono apylinkės teismą.Tai, kad atsakovė 2015-11-17 deklaravo Gyventojų registro tarnybai, kad jos ir nepilnametės šalių dukros gyvenamoji vieta yra Airija, dar nereiškia, kad nuo 2015 m. lapkričio 17 d. atsakovė su dukra E. V. faktiškai gyveno Airijoje. Atvirkščiai, byloje atsakovės atstovas advokatas M. B. pateikė skrydžio rezervaciją atsakovės ir jos nepilnametės dukros 2015 m. lapkričio 22 d. Ieškovui 2016 m. birželio 16 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodžius, jog paskutinį kartą dukrą trumpai matė Rokiškio mieste 2015 m. gruodžio 23 d. prieš Kūčias, atsakovės atstovas šio fakto nepaneigė. Be to, atsakovės atstovo pateikti duomenys apie skrydžio rezervaciją, nepatvirtina fakto, kad tą dieną atsakovė su dukra išskrido gyventi į Airiją, nes po to, atsakovė pati buvo atvykusi į VTAS bei skambino telefonu bei informavo, kad: pirmu atveju - ketina išvykti gyventi į Rokiškį, kitu atveju - kad jau gyvena Rokiškyje, ir nepatvirtino to fakto, kad ieškinio padavimo teismui dieną – 2015 m. gruodžio 8 d. atsakovė su dukra faktiškai gyveno Rokiškio mieste.Pirmos instancijos teismas formaliai priimtoje nutartyje pripažino, kad ieškinys buvo paduotas pagal CPK 30 str. 1 d. - nežinant atsakovės gyvenamosios vietos, ieškovo pasirinkimu pagal atsakovės paskutinę žinomą gyvenamąją vietą, nes bylą perdavė kitam apylinkės teismui (Rokiškio) ir pagal CPK 34 str. 2 d. 2 p. Tačiau CPK 34 str. 2 d. 2 p. nurodyta, jos teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui tik tada, jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui. Ši nuostata negali būti taikoma, nes šiuo metu, bet kokiu atveju, atsakovė, jos teigimu, nebegyvena Rokiškio mieste. Todėl pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad būtent Rokiškio miestas yra atsakovės ir jos nepilnametės dukros asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras, yra absoliučiai neteisingas. Kiek ieškovui žinoma, Rokiškio mieste atsakovė nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto, ji ten negyvena, nedirba, todėl tokie teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir byla turėtų būti nagrinėjama pagal paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą Utenoje, t. y. būtent Utenos rajono apylinkės teisme.Nurodo, kad ieškinys teismui pateiktas 2015 m. gruodžio 8 d., teismas jį priėmė 2015 m. gruodžio 9 d., tačiau, iki šios dienos, praėjus septyniems mėnesiams, pirmos instancijos teismas net nepradėjo bylos nagrinėti iš esmės, netgi 2016 m. birželio 16 d. įvykęs pirmas parengiamasis teismo posėdis buvo skirtas ne pasirengti bylai nagrinėti teismo posėdyje, o skirtas spręsti klausimą dėl bylos teismingumo. Kadangi ieškovas savo mažametę dukrą paskutinį kartą matė 2015 m. gruodžio 23 d. prieš Šv. Kūčias, nuo to laiko atsakovei neleidžiant matytis su dukra ir slepiant vaiką nuo ieškovo, ieškovas negali su ja net matytis, negali net pasikalbėti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, todėl dėl nepagrįsto bylos vilkinimo priimant jau antrą nutartį byloje, kurią turiu skųsti apygardos teismui, yra pažeidinėjamos ieškovo ir jo nepilnametės dukros teisės maksimaliai bendrauti su tėvu. Mano, jog šis klausimas teisme turi būti sprendžiamas skubos tvarka.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Nagrinėjamojoje byloje ieškovas D. V. kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir ieškinyje nurodė paskutinę jam žinomą atsakovės L. G. ir nepilnametės dukros E. V. gyvenamąją vietą – Aukštakalnio g. 102-8, Utenoje.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjama byla yra teisminga Utenos rajono apylinkės teismui.Atsakovė L. G. atsiliepime į ieškinį teigia, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ja ir jau nagrinėjant šią bylą buvo nurodyta, jog atsakovės gyvenamoji vieta yra Rokiškyje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-399-252/2016, konstatavo, jog ieškovui paskutinė atsakovės gyvenamoji vieta buvo žinoma – (duomenys neskelbtini). Tik 2015 m. lapkričio 17 d. L. G. yra deklaravusi išvykimą į Airiją. Utenos vaikų lopšelio - darželio „Voveraitė“ 2016 m. balandžio 29 d. raštas „Dėl E. V.“, patvirtina, kad L. G. 2015 m. lapkričio 13 d. parašė prašymą dėl dukros išbraukimo iš ugdytinių sąrašų, nes išvyksta į užsienį. Utenos rajono savivaldybės administracijos VTAS 2015 m. gruodžio 11 d. raštas taip pat neįrodo, kad atsakovė išsikėlė gyventi į Rokiškį, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė jau 2015 m. rugsėjo mėnesio gyveno Rokiškyje.Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės L. G. ir nepilnametės E. V. paskutinė gyvenamoji vieta buvo Utenoje iki jai deklaruojant išvykimą į užsienio valstybę. Pagrįstų duomenų apie tai, kad atsakovės gyvenamoji vieta ieškinio padavimo dieną buvo Rokiškyje byloje nėra, todėl byla yra teisminga Utenos rajono apylinkės teismui.Atsižvelgdamas į visus pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, dėl ko skundžiama nutartis yra naikinama ir civilinė byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.