- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-1225-390/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovei V. P., atsakovui V. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo dėl atsakovo kaltės; palikti santuokines pavardes; padalinti santuokoje įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui V. P.; butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei V. P.; priteisti iš atsakovo 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-9). Taip pat pareiškė prašymą prie dalintino turto priskirti už parduotą automobilį gautas lėšas 5000 Lt (b.l. 113). Paaiškino, kad atsakovas ieškovę žemina ir terorizuoja, piktnaudžiauja alkoholiu ir yra neištikimas, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Ieškovė labai skausmingai išgyvena sklindančias apkalbas apie vyro neištikimybę, kalbos apie vyro nesantuokinius ryšius su Ž. P. atėjo ir iki jos darbo, dėl ko patiria pažeminimą kaip moteris. Tapo lengvai pažeidžiama, nesijaučia saugi, pablogėjo sveikata ne tik jos, bet ir jų dukros, kuri yra pilnametė ir studijuoja VU. Atsakovas su dukra bendrauti nereiškia noro, paskambina tik girtas. Dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškia prasta ieškovės emocine būkle. Jai skaudu tiek dėl pačios santuokos iširimo priežasties, tiek dėl dukters emocinės būklės žinant visas aplinkybes, ji patyrė moralinę ir psichologinę traumą. Žalą vertina 30000 Lt, kuriuos prašo priteisti. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir jo neištikimybės, o ieškovė viena turi išlaikyti studentę dukrą, todėl mano, kad teismas turėtų nukrypti nuo proporcingumo dalijant turtą ir ieškovei priteisti 3 kambarių butą Parko 25-8, o atsakovui- 1 kambario butą bei automobilį. Sau išlaikymo iš atsakovo priteisti neprašo, kreditorinių įsipareigojimų nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Nutraukė ieškovės V. P. ir atsakovo V. P. santuoką dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę- P., o atsakovui V. P. – P.. Padalino turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, asmeninės nuosavybės teise priteisiant:
ieškovei V. P., butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) - 63000 Lt vertės;atsakovui V. P. butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)- 35 500 Lt vertės ir 5 000 Lt už parduotą automobilį VW Golf v/n (duomenys neskelbtini).
Priteisė iš ieškovės atsakovui 11 250 Lt kompensaciją už mažesnę jam tekusio turto dalį.
Priteisė iš atsakovo ieškovei-5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 941,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovo - 10 Lt, o iš ieškovės - 5,60 bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad ieškoves nurodytos aplinkybės, tokios kaip atsakovo girtavimas, visiškas nesirūpinimas šeima, jos terorizavimas, neįrodytos. Byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent jau pakankamai tikėtiną išvadą apie nesaikingą atsakovo girtavimą. Pažymėjo, kad ir pačios ieškovės pakviestos liudytojos nenurodė, jog matė atsakovą girtą ar nesaikingai girtaujantį. Vien tik liudytoja M. M. parodė, jog darbe ieškovė skundėsi, kad neišsimiega dėl girto vyro (b.l. 95), tačiau ji pati girto atsakovo nematė ir tokius jos parodymus teismas vertino, tik kaip ieškovės kalbos atkartojimą. Liudytojai J. B. ir A. P. patvirtino, kad atsakovas, kaip ir visi vyrai retkarčiais ir saikingai vartoja alkoholį bei neturi problemų dėl jo vartojimo (b.l. 95-96). Teismas taip pat savo iniciatyva bandė aiškintis aplinkybes dėl atsakovo girtavimo, užklausė policiją, iš gautos pažymos matyti, kad atsakovas dėl girtavimo ir/ar girto pasirodymo viešoje vietoje nebaustas (b.l. 104-105). Teismo nuomone, aplinkybės, kad atsakovas visiškai nesirūpino šeima, byloje neįrodytos. Ištirtų įrodymų pagrindu teismas darė priešingą išvadą, kadangi atsakovas iš savo asmeninių lėšų lig šiol moka už butą, kuriame ieškovė gyvena (b.l. 115-118), rūpinasi kito buto išlaikymu, moka įmokas už kito buto renovaciją (b.l. 72). Ieškovės liudytoja L. M. patvirtino, jog atsakovas skambino dukrai (b.l. 94), be to ir pats atsakovas, prisiekęs teismui, patvirtino, kad ir vėliau bandė skambinti dukrai (kuri beje jau yra pilnametė), tačiau jos telefono numeris išjungtas. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ir aplinkybės dėl jos terorizavimo bei reputacijos žeminimo. Nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai iš policijos (b.l. 31-34) tik patvirtina, kad kilo konfliktas tarp jos ir moters, su kuria gyvena atsakovas. Policija dėl šio konflikto net nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Kitų įrodymų apie terorizavimą teismui pateikta nebuvo. Apklausus liudytojus (kurių buvo net aštuoni), teismas taip pat nepadarė net pakankamai tikėtinos išvados apie ieškovės terorizavimą. Šnekų, kad ieškovės sutuoktinis gyvena su kita moterimi, nelaikė ieškovės terorizavimu ar reputacijos žeminimu. Ieškovės nurodytą aplinkybę, jog pažeminta jos reputacija mokinių tėvų akyse, teismas taip pat laikė neįrodyta, kadangi priešingai- pati ieškovės liudytoja R. Č. teismui patvirtino, kad jai neturi jokios įtakos, ar ieškovė (mokytoja) bus susituokusi ar išsituokusi (b.l. 95). Aplinkybę, jog atsakovas, būdamas santuokoje, susirado kitą moterį, paliko ieškovę ir išėjo pas ją gyventi, teismas vertintino kaip santuokinę neištikimybę ieškovei, ir darė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas laikė įrodyta, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei kilo dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas. Kad kilo tokios pasekmės, patvirtina ir liudytojos M. M. parodymai apie tai, jog ieškovė labai pergyveno dėl vyro išėjimo, verkdavo, suprastėjo jos emocinė būklė (b.l. 95), bei raštinis įrodymas- gydytojo pažyma (b.l. 67), iš kurios matyti, jog ieškovei diagnozuotas adaptacijos sutrikimas (depresinė reakcija). Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgė į jos pasekmes (atsakovas nesislapstė, jog gyvena su kita moterimi ir ieškovė iš karto tai sužinojo), atsakovo kaltę (tyčia), atsakovo turtinę padėtį (vidutinės mėnesio pajamos apie 1000 Lt (b.l. 44)) bei vadovaudamasi CK 1.5 str. 4d. numatytais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais - ieškinį šioje dalyje tenkintino iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiant 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas santuokoje įgytą turtą dalino lygiomis dalimis natūra, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 63 000 Lt, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 35 500 Lt ir 5000 Lt pinigų suma už parduotą automobilį. Kadangi ieškovei teko turto už 63 000 Lt, o atsakovui už 40 500 Lt, iš ieškovės atsakovui priteisė 11 250 Lt kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė V. P. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą - priteisti ieškovei iš atsakovo 30 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė teigia, jog teismas spręsdamas dėl ieškovės vardo pažeminimo visiškai neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių, nepilnai apklausė liudytojus, vadovavosi tik daliniais jų atsakymais, kur klausimai buvo formuojami dviprasmiškai, kaip pvz., kaip galima spręsti apie tai, jog tėvai pas ieškovę neleis vaikų, jei to buvo klausiama asmenų, kuriuos ieškovė gerai pažįsta, ir kurie ieškovės būdą gerai pažįsta, t.y. yra jos kolegos. Tačiau svetimi asmenys savo vaikui rinksis nepriekaištingą reputaciją turintį asmenį, bei neturintį, jokių šeimyninių problemų ar sveikatos šlubavimų. Nurodo, kad atsakovo elgesys šeimoje pasireiškė nuolatiniu neatsakingumu, paleistuvavimu, psichologiniu smurtu. Atsakovo elgesys sukėlė ieškovei didelį dvasinį skausmą, kurio pasekmes ieškovė jaučia ir šiandien, teko lankytis pas gydytojus, psichologus, darbe (dirba pedagoge) aplinkiniai žiūri su šypsena, nemalonu prieš vaikus ir tėvus, kenčia ieškovės reputacija, kadangi vaikams turi savo elgesiu bei gyvenimu rodyti pavyzdį. Todėl nuolatinis atsakovo pasirodymas su savo drauge (meiluže) ieškovę psichologiškai ir morališkai slegia. Visus santuokoje pragyventus metus ieškovė buvo atsakovo engiama, žeminama, prarado savigarbos jausmą ir jaučia nuolatinę baimę, nepasitikėjimą savimi, prarado saugumo jausmą bei lūkesčius dėl laimingos šeimos modelio. Taip pat nurodo, jog teismas neįvertino to kaip atsakovas kalbėjo apie savo gaunamas pajamas, kodėl nedirba ir pan., atsakovas ironiškai konstatavo, kad jam daugiau pajamų nereikia, o jis gyvena ir be pajamų gerai. Teigia, jog teismo įvertinimas, kad ieškovė kaip mokytoja yra verta tik 5000 Lt neturtinės žalos, tik dar labiau pažemino jos padėtį. Mano, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, neproporcingas ir keistinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas priteisdamas iš atsakovo ieškovei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti tik dar labiau pažemino jos padėtį ir šioje dalyje priėmė neteisėtą sprendimą. Skunde taip pat teigiama, kad teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes bei liudytojų parodymus. Apeliantės nuomone, atsakovo elgesys sukėlė ieškovei didelį dvasinį skausmą, kurio pasekmės jaučiamos ir dabar, todėl iš atsakovo priteista neturtinė žala yra per maža.
Teisėjų kolegija tokius apeliantės apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir juos atmeta.
Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. CK 3.1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ reglamentuojamų santykių sritis, o straipsnio 2 dalyje – trečiosios ir kitų CK knygų bei kitų civilinių įstatymų tarpusavio santykis. Pagal CK 3.1 straipsnio 2 dalį šeimos santykiams kitų CK knygų normos ir kiti įstatymai taikomi tiek, kiek jų nereglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Jeigu CK trečiosios knygos normos nereglamentuoja tam tikro šeimos santykio ar konkretaus jo elemento, tada, atsižvelgiant į šeimos santykių specifiką, taikomos kitų CK knygų ar įstatymų normos. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neapibrėžti neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikomos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nustatydamas ir priteisdamas ieškovei neturtinę žalą atsižvelgė į visas reikšmingas bylai aplinkybes, tiek į ieškovės paaiškinimus, tiek ir į liudytojų parodymus ir padarė teisingą išvadą, kad ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų, todėl pagrįstai priteisė apeliantei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Priimdamas tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas nepažeidė C K 3. 70 straipsnio 2 dalies normos, teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinio teismo formuojamai teisminei praktikai tokio pobūdžio bylose bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams (CK 1. 5 straipsnis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti teismo sprendimą apeliantės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.