Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Dovidavičienei, vertėjai Olgai Valionienei, kaltinamajam V. B., jo advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajai R. L., jos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs . (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, 10 klasių išsilavinimo, našlys, pensininkas, gyvenantis . (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta . (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. gruodžio 25 d., apie 22.30 val., savo namo, esančio . (duomenys neskelbtini), koridoriuje, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė savo šeimos nariui, sugyventinei, R. L. tris kartus į galvos sritį ir tris kartus į veido sritį, sugriebęs už rūbų iš nugaros pusės kaklo srityje pargriovė ją ant grindų ir įspyrė dešimt kartų jai į įvairias kūno vietas, taip padarė R. L. veido sumušimą, poodines kraujosruvas apie akis, galvos smegenų sukrėtimą, juosmens sumušimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirtų sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis V. B. kaltas neprisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. gruodžio 25 d., apie 16.00 val., dviese su R. L., šventė Kalėdas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Dviese išgėrė 0,7 litro tekilos. Apie 18.30 val. abu ėjo šertis. Pasišėrė ir atvažiavo sūnus V. B. su žmona J. ir anūku. Išgėrė vieną butelį degtinės ir vieną butelį brendžio. Tuos du butelius išgėrė iki 22.00 val. vakaro. Sūnus išvažiavo. Jį išleido išlydėdami kieme. Grįžo atgal. Įėjus į namą, R. L. nuėjo į tualetą. Jis stovėjo ir laukė, nes irgi norėjo į tualetą. R. L. išėjo ir pasakė „ko čia stipena stovi“. Stovėjo atsisukęs nugarą į ją ir ji jam sudavė kumščiu į nugarą, jis girtas ir nugriuvo netoli sekcijos ir užsigavo. R. pasakė „atsiprašau“. Sunku buvo atsistoti. Ji padavė savo dešinę ranką, padėjo atsikelti ir jis du kartus su dešine ranka jai sudavė du kartus į dešinę pusę. Ji liko koridoriuje, o jis nuėjo į miegamąjį pagulėti. R. nemušė, tik du kartus sudavė į veidą. Buvo neblaivus. Blaivas gal ir nebūtų sudavęs. Kai jai sudavė du smūgius į veidą, gal ji ir krito vietoje, bet griūdama negalėjo į nieką atsitrenkti. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. B. kaltės nepripažino, jo kaltė pilnai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji R. L. paaiškino, kad viskas vyko Gėlainių kaime, namuose. Kaltinamojo vaikai išvažiavo, prieš tai jis susikonfliktavo su sūnumi ir pyktį ant jos išliejo. Su marčia išgėrė pusę buteliuko brendžio, o degtinę su sūnumi kaltinamasis gėrė ir jie susikonfliktavo. Apie 21.00 - 21.30 val. jo sūnus išvažiavo, išleido, atsisveikino ir atėjo į namus. Tik grįžo namo, koridoriuje V. B. pasakė „dabar tave užmušiu“. Ji ėjo šiek tiek pirma. Pirma sudavė kumščiu į veidą, sakydamas „dabar jau užmušiu“, į kairę veido sritį. Gynėsi, rėkė, po pirmo smūgio pasilenkė ir V. B. iš apačios su kaire ranka, nes stovėjo kairiau, pataikė į lūpą, ir kai dengėsi ranka, jis kelis kartus iš viršaus kumščiu pataikė į galvos sritį. Buvo susilenkusi, dengėsi, jis pastūmė, nukrito ant žemės, V. B. pradėjo su kojomis spardyti, įspirdamas 9 - 10 kartų, į nugaros, juosmens sritį. Jį stumtelėjo, jis lyg pasviro, spėjo pagriebti striukę, batus ir išbėgo. Nubėgo pas K., pasakė, kad sumušė, po to nuėjo pas S., ten ir miegojo. Niekas neturėjo telefono ir nepaskambino į policiją. Sekančią dieną atvažiavo dukra G. L. ir draugė. 58,20 litų už vaistus - lašelines, nervų vaistus, bet patvirtinančių dokumentų neturi. Trys paras gulėjo ligoninėje. Už dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, baimę, stresą palaiko ieškinį dėl neturtinės žalos.

Liudytojas D. Č. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta kaip pareigūnas. Datos tiksliai negali nurodyti, dirbo Kėdainių rajono policijos komisariato budėtojų dalyje, kai atėjo R. L. su drauge ir pasakė, kad ją sugyventinis primušė. Matėsi mėlynės paakiuose ir matėsi, kad patyrė smurtą. Smurtas buvo ne tą pačią dieną, o anksčiau.

Liudytojas R. N. paaiškino, kad gruodžio 25 d. buvo išvykęs ir įvykio nematė. Sumuštą L. matė, nes ji pas žmoną ateidavo. Sakydavo, kad V. B. ją sumuša. Kartą ją varė iš namų, tai V. B. paskambino žmonai, kad ją priimtų. Moters atžvilgiu, V. B. per daug agresyvus, bet nežino dėl ko.

Liudytoja Z. S. paaiškino, kad gyvena su K., bet per Kalėdas parėjo į savo namus, esančius Dotnuvos miestelyje. Atsigulė miegoti. Pabeldė į virtuvės langą, atėjo R. su K. Atidarė duris, jie abu įėjo. R. buvo girta. R. nebuvo sumušta, nebuvo jokio kraujo, jokių mėlynių. K. išleido. Ją paguldė mažame kambaryje, ji miegojo. Ryte nuėjo pas K. ir visą dieną gėrė. Vėliau kažkokia draugė atvažiavo, butelį atsivežė ir vėl gėrė, vėliau nuėjo miegoti.

Liudytoja M. V. paaiškino, kad gruodžio 26 d., apie 18.00 val., paskambino R., ir pasakė, kad ją primušė V. Atvažiavo. Ji buvo primušta, viršutinė lūpa buvo ištinusi, prakirsta, kairėje akyje buvo mėlynė, ant rankų matėsi mėlynės, skundėsi, kad skauda šoną. Žino, kad tai ne pirmą kartą. Pastoviai ją kolioja necenzūriniais žodžiais. Sakė, kad ją primušė gruodžio 25 d., kai V. sūnus išvažiavo, koridoriuje. Spardė kojomis, trenkė ranka. Sakė, kad tą dieną apie 10 smūgių sudavė.

Liudytojas M. K. paaiškino, kad gruodžio 25 d. miegojo savo namuose (duomenys neskelbtini). Apie 23.00 val. pasibeldė R., įleido. Pasakė, kad susimušė su V. Buvo neblaivi. Apsirengusi buvo normaliai. Tą dieną sumušimų nepastebėjo. Buvo vienas ir pasakė „mažiau gerkit ir nereikės muštis“. Gyvena su Z. S., bet jos nebuvo namuose. R. paprašė, kad nuvestų pas Z. S. Z. R. įleido. 26 d. atėjo R., Z. S. ir gėrė. Pas R. matė, kad prie lūpos R. kažkas buvo. Prie paakių sumušimų nepastebėjo. Kai R. nuvedė pas Z., jos apie muštynes kalbėjo. R. pasakojo apie muštynes. R. sakė, kad „mes susimušėme“. Detalių negirdėjo.

Rašytinė medžiaga.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 21 - 24) nustatyta, kad nukentėjusioji R. L. parodė, kur ji buvo sumušta.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 5 - 9) nustatyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis Gėlainių kaime, Kėdainių rajone.

Specialisto išvadoje Nr. G17/12(12) (b.l. 26 - 27) nustatyta, kad R. L. padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas, poodinės kraujosruvos apie akis, galvos smegenų sukrėtimas, juosmens sumušimas, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl patirtų sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis V. B. ir nukentėjusioji R. L. baudžiamosios teisės prasme laikytini šeimos nariais, nes Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 248 straipsnis numato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra <...> asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), <...>. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.229 straipsnį, kuris reikalauja partnerystės registracijos, teisinės pasekmės kyla civilinės teisės taikymo ribose bei nereglamentuoja asmeninių neturtinių sugyventinių santykių. Be to, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d., Nr. VIII - 1864) 28 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalios pradėjus galioti įstatymui, reglamentuojančiam partnerystės įregistravimo tvarką. Toks įstatymas dar nėra priimtas.

Nors kaltinamasis V. B. neigia, kad tyčia kumščiu sudavė R. L. tris kartus į galvos sritį ir tris kartus į veido sritį, pargriovęs ją ant grindų ir įspyrė dešimt kartų jai į įvairias kūno vietas, bet pripažįsta, kad du kartus su dešine ranka jai sudavė du kartus į dešinę pusę. Teismas kaltinamojo V. B. parodymus vertina kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės. Iš esmės kaltinamasis V. B. pripažįsta įvykdęs nusikaltimą, bet ginčija smūgių kiekį ir jų dislokaciją ant kūno. Bet tokius jo parodymus paneigia nukentėjusios R. L. parodymai: „Pirma su kumščiu į veidą sudavė, <...>, į kairę veido sritį. <...> iš apačios su kaire ranka, <...>, pataikė į lūpą, <...> kelis kartus iš viršaus kumščiu pataikė į galvos sritį. <...>, pradėjo su kojomis spardyti, įspirdamas 9 - 10 kartų, į nugaros, juosmens sritį“. Nukentėjusios R. L. parodymus patvirtina ir specialisto išvada Nr. G17/12(12) (b.l. 26 - 27), kurioje nustatyta, kad R. L. padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas, poodinės kraujosruvos apie akis, galvos smegenų sukrėtimas, juosmens sumušimas. Nukentėjusios R. L. parodymus patvirtina liudytojas D. Č., nurodęs, kad „atėjo R. L. su drauge ir pasakė, kad ją sugyventinis primušė“, liudytoja M. V. nurodžiusi kad „R. L. pasakė, kad ją primušė V. <...> Ji buvo primušta, viršutinė lūpa buvo ištinusi, prakirsta, kairėje akyje buvo mėlynė, ant rankų matėsi mėlynės, skundėsi, kad skauda šoną“, liudytojas M. K. nurodęs, kad „pas R. matė, kad prie lūpos kažkas buvo“. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek įvykio metu, tiek po jo, tiek tiesioginiai įvykio dalyviai, tiek kai kurie liudytojai buvo neblaivūs, todėl jų parodymai gali būti nepakankamai objektyvūs, neaiškiomis detalėmis, bet savo esme patvirtina nusikaltimo esmę. Minėtų liudytojų, kaltinamojo, nukentėjusios parodymai vertinami ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja kitiems, objektyviems bylos įrodymams.

Liudytojas R. N. ir liudytoja Z. S. tiesiogiai įvykio nematė. Jų parodymai vertintini kaip apibūdinantys asmenis, santykius tarp jų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. B. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p.

Daiktinių įrodymų nėra.

Baudžiamojoje byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys 907,79 litų sumai (b.l. 30), kuris įrodytas, todėl priteistinas.

Baudžiamojoje byloje pareikštas R. L. (b.l. 18 - 19) civilinis ieškinys 10058,20 litų sumai. Nurodo, kad turtinė žala sudaro 58,20 litų, neturtinė 10000 litų.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis), pareikšti kaltinamajam, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, į kaltinamųjų elgesį, juos charakterizuojančius duomenis, priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2000 litų.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio „Civilinio ieškinio nagrinėjimas“ numato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas konstatuoja, kad įrodymų dėl turtinės žalos R. L. nepateikė, todėl šioje dalyje R. L. civilinis ieškinys netenkintinas.

Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2007).

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma, kai asmuo pats savanoriškai pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pats ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoda teisingus parodymus apie asmens padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma ir kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų – ne esminių aplinkybių - neigia.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. B. tyčia kumščiu sudavė savo šeimos nariui, sugyventinei, R. L. tris kartus į galvos sritį ir tris kartus į veido sritį, sugriebęs už rūbų iš nugaros pusės kaklo srityje pargriovė ją ant grindų ir įspyrė dešimt kartų jai į įvairias kūno vietas. Kaltinamasis V. B. nurodė, kad kai R. L. sudavė du smūgius į veidą, gal R. L. ir krito vietoje, bet griūdama negalėjo į nieką atsitrenkti. Buvo neblaivus. Toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas kaltinamojo V. B. prisipažinimu, nes jis nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes. Dėl kitų aplinkybių, esant neblaiviam, jis galėjo ir sąžiningai klysti. Pažymėtina, kad kaltinamasis V. B. neneigia savo kaltės, tik savaip, pagal savo suvokimą, esant paminėtoms sąlygoms, vertina įvykio aplinkybes.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.), nes tai, kad jis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams nurodė pats kaltinamasis, tai patvirtino nukentėjusioji.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio „Nesunkus sveikatos sutrikdymas“ antrosios dalies punktas numato, kad tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Alternatyvių bausmių nenumatyta.

Kaltinamasis V. B. teistas, padarytas apysunkis nusikaltimas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d.), kaltu prisipažino. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bausmės tikslai bus pasiekti skiriant realią laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d., 55 str.), bausmės vykdymą atidedant. Atidedant bausmės vykdymą skirtinas įpareigojimas atsiprašyti nukentėjusiosios, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 7 p.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo gailisi, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu davė analogiškus, nuoseklius parodymus, skirtinos bausmės trukmė nustatytina žemiau bausmės vidurkio.

Iš kaltinamojo V. B. priteistinos pašto išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p., 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 302 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dviem) metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti R. L., a.k. (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Valstybinėm ligonių kasoms prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, 907,79 (devynis šimtus septynis litus 79 ct) litus.

Priteisti iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 240 (du šimtus keturiasdešimt) litų už antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000,00 (du tūkstančius) litų neturtinės žalos.

Likusioje dalyje R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 21,95 (dvidešimt vieną litą 95 ct) litą pašto išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.