Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SOLOTRANSA“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam Lietuvoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 75 158,65 Eur dydžio draudimo išmoką, 5 411,42 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje byloje dalyvauja užsienio bendrovė Mannheimer Versicherung AG.

2. Ieškovė UAB „SOLOTRANSA“ ieškinyje nurodo, kad šalys 2022 m. rugpjūčio 23 d. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – draudimo sutartis), kuria atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. apdraudė ieškovės valdomą krovininį automobilį Mercedes Benz Actros, Antos, Arocs, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – krovininė transporto priemonė) transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. UAB „SOLOTRANSA“ ir XPO VRAC FRANCE (toliau – užsakovas) 2022 m. lapkričio 3 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo už atlygį iš Ispanijos į Prancūziją transportuoti 25 tonas chemikalo (duomenys neskelbtini) (toliau - krovinys). Krovinys buvo gabenamas su ieškovės valdoma krovinine transporto priemone. Vykdant krovinio pervežimą iš Ispanijos į Prancūziją, 2022 m. lapkričio 4 d. dėl per didelio slėgio iš autocisternos nevaldomai išsiliejo ir siuntėjui priklausančioje teritorijoje pasklido dalis (17,78 t) krovinio. Tokiu būdu buvo ne tik netekta dalies krovinio, bet ir padaryta žala trečiajam asmeniui - reikėjo išvalyti trečiajam asmeniui priklausančią teritoriją. Dėl įvykio, anot ieškovės, buvo užsakyta ekspertizė, kurią atlikus ekspertizėje už žalą atsakingu asmeniu pripažinta UAB „SOLOTRANSA“. Po įvykio buvo nustatyta, kad buvo prarasta 37 439,35 Eur vertės krovinio dalis, trečiasis asmuo dėl jam nuosavybės teise priklausiusios teritorijos valymo patyrė 75 158,65 Eur išlaidas. Užsakovas visus nuostolius (tiek prarasto krovinio vertės, tiek trečiojo asmens teritorijos valymo) atlygino trečiajam asmeniui, kaip žalą patyrusiam asmeniui, kadangi būtent užsakovas turėjo sutartį su trečiuoju asmeniu, kaip krovinio siuntėju, ir buvo tiesioginis atsakingas asmuo trečiajam asmeniui. Atlyginęs nuostolius trečiajam asmeniui, užsakovas visos žalos sumos pareikalavo iš ieškovės, kaip už įvykį atsakingo asmens. Ieškovės teigimu, ji 2023 m. gegužės 26 d. bankiniu pavedimu atlygino užsakovui 37 439,35 Eur prarasto krovinio vertę, dėl likusios žalos už trečiojo asmens teritorijos valymą su užsakovu sudarė susitarimą, pagal kurį užsakovas likusią žalos sumą įskaito į jo mokėtinas sumas. Atlygintą prarasto krovinio vertės sumą (37 439,35 Eur), atėmus privalomąją išskaitą, ieškovei kompensavo CMR draudikas Mannheimer Versicherung AG, veikiantis per brokerį ATRALOsecur GmbH (toliau - CMR draudikas). Likusios 75 158,65 Eur žalos sumos CMR draudikas neatlygino bei nurodė, kad šią žalos dalį atlyginti transporto valdytojų civilinės atsakomybės draudikas, t. y. atsakovas. Dėl likusios neatlygintos 75 158,65 Eur dalies ieškovė 2023 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į atsakovą, kaip Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudiką. Atsakovas praleidęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 19 straipsnyje nustatytus terminus sumokėti draudimo išmoką ar pateikti motyvuotą atsakymą, 2023 m. spalio 25 d. išsiuntė ieškovei pranešimą apie priimtą sprendimą byloje, remiantis kuriuo įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju bei draudėjui išmokėta draudimo išmoka. Minėtame draudiko sprendime taip pat buvo nurodyta, kad savo ruožtu draudikas inicijuos žalos atlyginimo klausimo svarstymą su įvykyje dalyvavusiomis šalimis. Ieškovės vertinimu, atsakovo pozicija sprendime buvo neaiški ir dviprasmiška, todėl ji 2023 m. spalio 27 d. pateikė prašymą patikslinti atsakovo poziciją. Ieškovės atstovė siuntė atsakovui priminimus apie vis dar negautą atsakymą, tačiau atsakovas tik 2023 m. lapkričio 10 d. pateikė atsakymą, kad „visgi neturi pakankamai įrodymų priimti sprendimą ir vis dar renka papildomą informaciją ir dokumentus“. Ieškovė tokį atsakovo atsakymą laikė kaip 2023 m. spalio 25 d. sprendimo atšaukimu, apie ką informavo atsakovą elektroniniu paštu ir jokios prieštaraujančios nuomonės šiuo klausimu iš atsakovo negavo. Ieškovės atstovė 2023 m. lapkričio 29 d. vėl kreipėsi į atsakovą su prašymu informuoti apie procese atliktus veiksmus, bet atsakovas ir toliau vengė pateikti galutinį sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Dėl šios priežasties, anot ieškovės, ji buvo priversta 2024 m. sausio 2 d. atsakovui išsiųsti raginimą atnaujinti draudimo kompensacijos išmokėjimo būseną. Raginime ji nurodė paskutinį kartą geranoriškai reikalaujanti nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 9 d., pateikti galutinį sprendimą dėl prašymo, pateikiant išsamias sprendimo priėmimo priežastis ir teisinį pagrindą. Atsakovas, praleidęs TPVCAPDĮ 19 straipsnyje nustatytą terminą pateikti motyvuotą atsakymą į pretenziją beveik 4 mėnesius, 2024 m. sausio 8 d. pateikė sprendimą byloje. Sprendimu atsakovas įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir nurodė, kad patirta žala nebus atlyginama pagal sudarytą sutartį, nes įvykio metu transporto priemonė neva nebuvo naudojama pagal jos įprastinę naudojimo funkciją, o žala kilo dėl netinkamo technologinio pobūdžio veiksmo su cisternos sklende. Ieškovės vertinimu, įvykio tyrimo metu atsakovas vengė bendradarbiauti ir nesugebėjo priimti sprendimų įstatymuose įtvirtintų terminų ribose. Be to, pats atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra pagrįstas klaidingu Europos Sąjungos (toliau - ES) teisės, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) praktikos ir Lietuvos teismų praktikos aiškinimu. Ieškovės teigimu, krovinio išsiliejimo metu padaryta žala yra susijusi su įprastine transporto priemonės naudojimo funkcija ir turi būti atlyginta atsakovo, kaip ieškovės transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudiko. Papildomai ieškovė nurodo, kad jos valdomos transporto priemonės pagrindinė paskirtis - gabenti krovinius. Šiuo atveju žala trečiojo asmens turtui buvo padaryta, pakraunant krovinį. Tiek pagal ESTT, tiek pagal kitų valstybių nuoseklią praktiką, krovinio pakrovimo veiksmai yra neatskiriami nuo krovinio gabenimo ir, atitinkamai, tokie veiksmai priskirtini transporto priemonės naudojimo sampratai. Remiantis teismų praktika, krovinių vežimas (į kurį įeina ir krovinio pakrovimas / iškrovimas) yra neabejotinai įprasta transporto priemonės naudojimo funkcija, o vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė įvykio metu stovėjo, niekaip nepaneigia to, kad transporto priemonė buvo naudojama pagal jai įprastą paskirtį - krovinių gabenimo paskirtį. Ieškovė pažymi, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi yra apdrausta transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Taigi, draudimo sutartimi atsakovas įsipareigojo išmokėti draudiminę išmoką už transporto priemonės tretiesiems asmenims padarytą žalą, kas ir buvo sukelta įvykio metu. Nors nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo trečiasis asmuo pareikalavo atsakingo už žalą asmens, o ne iš atsakovo (draudiko), anot ieškovės, atsakovo prievolės pagal draudimo sutartį apimtis nepakito, kadangi iš esmės yra tenkinama draudimo išmokos atlyginimo sąlyga - apdrausta transporto priemone padaryta žala trečiajam asmeniui. Ieškovės vertinimu aplinkybė, jog ji jau atlygino žalą trečiajam asmeniui, nekeičia atsakovo pareigos išmokėti draudimo išmoką. Apibendrindama nurodytus argumentus, ieškovė teigia, kad atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką motyvai yra visiškai nepagrįsti, dėl ko, jos vertinimu, egzistuoja ieškinio tenkinimo pagrindas. Ieškovės vertinimu, atsakovas taip pat privalo sumokėti TPVCAPDĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytus 0,04 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną sumokėti draudimo išmoką. Visgi, įvertinus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą delspinigiams taikytiną senaties terminą, ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti 5 411,42 Eur delspinigius, skaičiuotinus už paskutinius 6 mėnesius (75 158,65 x 0,04 % x 180). Ieškovė taip pat reikalauja iš atsakovo priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.