- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- 1-8-405/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22080-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Kaltinamasis
- E. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.20.5.1Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 1 d.)
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, įgujusi aukštąjį išsilavinimą, našlė, dirbanti UAB ,,B.“, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vadybininke, neteista, kaltinama pagal LR BK 235 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji E. V. davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja: 2019 m. vasario 11 d. apklausiama kaip liudytoja Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose, esančiuose Švenčionių m. Vilniaus g. 26, teismo posėdyje administracinio nusižengimo byloje (Nr. 15.-103-617/2019, teisminio proceso Nr. 4-45-3-0001-2019-9), būdama informuota apie galimybę atsisakyti duoti parodymus ir sutikusi duoti parodymus, būdama įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus paaiškindama, kad, 2018 m. gruodžio 20 d. apie vidurnaktį važiuojant automobiliu „BMV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su UAB ,,B.“ direktoriumi B. Z., automobilį vairavo ji, direktorius sėdėjo keleivio vietoje, ir tik automobilio varikliui užgesus ir automobiliui sustojus, ji su direktoriumi B. Z. apsikeitė vietomis, t. y. ji atsisėdo į keleivio vietą, o direktorius – į vairuotojo vietą. Šiais veiksmais E. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d.
Kaltinamoji E. V. (2 t., b. l. 42-44) kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 20 d., apie vidurnaktį, buvo gal po 23 val., ji vairavo automobilį, sumėtė kelyje, ji sustojo, direktorius atsisėdo pasižiūrėti, kas automobiliui, tuo metu priėjo pasieniečiai. Iki kol sustojo, automobilį tikrai vairavo ji. Buvo slidu, prisnigta, kelias buvo padengtas sniegu. Važiavo iš darbo objekto, esančio miške, kur buvo kertamas miškas. Važiavo į objektą, nes vežė darbuotojams iš Vilniaus detales, dar reikėjo ir sutartį pasirašyti. Važiavo ji ir direktorius. Direktorius objekte vartojo alkoholį, todėl, važiuojant į namus, automobilio nevairavo. Ji turi vairuotojo pažymėjimą, todėl direktoriui nebuvo poreikio vairuoti. Kelias buvo vingiuotas, ji nepratusi važiuoti automobiliu su automatine greičių dėže. Jai vairuojant, svirtis buvo įjungta padėtyje, pažymėtoje raide „D“, kai automobilį sumėtė, ji išsigando ir, kaip automobilyje su mechanine pavarų dėže, spaudė stabdį ir traukė pavarų svirtį, automobilis subildėjo ir pavinguriavęs sustojo. Direktorius pasakė, kad apsikeistų vietomis ir jis pažiūrės, dėl ko automobilis sustojo. Jiems apsikeitus, pamatė ateinančių dviejų vyriškių siluetus, vyriškiai turėjo prožektorius. Kai jie priėjo prie automobilio, pamatė, kad tai pasieniečiai. Pasieniečiai paprašė atidaryti bagažinę, tada ji ir direktorius išlipo iš automobilio ir atidarė bagažinę. Ji išlipo iš automobilio keleivio pusės, o direktorius – iš vairuotojo vietos. Pareigūnai juos stabdė be švyturėlių, Jie nebuvo privažiavę iki pareigūnų automobilio, iki automobilio buvo apie 20 m. Jų automobilis sustojo neprivažiavus pareigūnų automobilio. Direktorius atsisėdo jau į užgesusį automobilį. Jų automobilio šviesos degė, nes jie važiavo įjungę ilgas šviesas. Negali pasakyti, ką pareigūnai galėjo matyti, kai ji su direktoriumi apsikeitė vietomis, nes ji pareigūnų nematė. Pareigūnus pamatė tik tuomet, kai jie priėjo prie jų automobilio. Pasieniečių automobilio švyturėliai nebuvo įjungti. Pasieniečiai iškvietė policiją. Policijos pareigūnai atvyko maždaug po valandos. Pareigūnai paėmė jos pasiaiškinimą, patikrino blaivumą. Ji negirdėjo, ką pareigūnams aiškino direktorius B. Z., nes pareigūnai po vieną vedėsi į policijos automobilį. Tą vakarą buvo surašytas protokolas ir jai buvo leista važiuoti toliau. Vietomis su direktoriumi apsikeitė eidami pro automobilio galinę dalį. Negali nurodyti, kuris pirmas išlipo iš automobilio. Nežino, po kiek laiko priėjo prie jų pasieniečiai, kai B. Z. atsisėdo į vairuotojo vietą. B. Z., atsisėdęs į vairuotojo vietą, paspaudė pedalą ir gražino svirtį atgal, nes ji buvo atitraukusi ją iki galo. Prieš išlipant automobilio variklis buvo užgesęs. Buvo slidu, gal automobilio greitis buvo per didelis, buvo posūkis, kai užsuko, automobilį ėmė mėtyti, ji išsigando, kad neįvažiuotų į namą, tvorą, greičiausiai paspaudė stabdį, kaip pripratusi vairuodama automobilį su mechanine pavarų dėže, tiesiog traukė svirtį, automobilis subildėjo ir sustojo. Prieš tai buvo remontuota automobilio greičių dėžė, todėl galvojo, kad gal ji vėl subyrėjo. Direktorius norėjo pajunginėti, pažiūrėti. Sustojus švietė automobilio ilgųjų šviesų žibintai, nes jie išsijungia mechaniniu būdu. Direktorius, atsisėdęs prie automobilio vairo, šviesų nejunginėjo, jis tik pavarą žiūrėjo. Pavara junginėjosi. Direktorius automobilio neužvedė, tik spaudė pedalą, traukiojo pavarą pirmyn ir atgal. Po to, kai pareigūnai užpildė dokumentus, direktorius, grįžęs į automobilį, greičiausiai užvedė variklį ir įjungė šildymą, kad nebūtų šalta, nes, kai ji grįžo iš policijos tarnybinio automobilio, variklis jau veikė. B. Z. pirmas bendravo su policijos pareigūnais, ji laukė lauke. B. Z. visą laiką sėdėjo keleivio vietoje. Tam, kad užvesti automobilį, nereikia sėstis į vairuotojo vietą, nes yra mygtukas, kuriuo galima užvesti variklį. B. Z., grįžęs iš policijos automobilio, atsisėdo į keleivio pusę, o ji, grįžusi iš policijos pareigūnų automobilio, atsisėdo į vairuotojo vietą. Automobilis priklauso įmonei. Važiavo į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), iki pat miško vairavo direktorius. Atgal vairavo ji. Jau važiuojant į tą mišką direktorius sakė, kad gali taip būti, kad jai reikės pavairuoti. Ji dažniausiai naudojasi automobiliu su mechanine pavarų dėže. Po to, kai pareigūnai B. Z. paleido, jis kažką padarė automobiliui, nes automobilis užsivedė ir jie nuvažiavo. Ji atsisėdo į automobilį, kurio variklis buvo užvestas, ir nuvažiavo. Jie toje vietoje ilgai buvo, todėl automobilio variklis buvo užvestas ne vieną kartą. Iš įvykio vietos jie išvažiavo gal po 2 val. ar 2.30 val. Pareigūnai jiems leido tęsti kelionę, nes ji galėjo vairuoti – buvo blaivi, turėjo teisę vairuoti. Jai ir B. Z. apsikeitus vietomis, B. Z., sėdėdamas vairuotojo vietoje, ranka maigė svirtį, automobilio užvesti nepavyko. Tuo metu ji pamatė prožektorių šviesas. Pareigūnų tarnybinio automobilio švyturėliai nebuvo įjungti. Negali pasakyti, ar stovėjusio pasieniečių automobilio žibintai buvo įjungti. Pareigūnų automobilis stovėjo pagrindiniame kelyje, o jie išvažinėjo iš šalutinio keliuko. Jos vairuojamo automobilio žibintai buvo įjungti. Pareigūnai jų automobilio nestabdė. Pasieniečiai prie jų stovėjusio automobilio atėjo keliu. Negali nurodyti, kuris pareigūnas ėjo pirmas. Kitas pareigūnas ėjo atsilikęs gal keliais metrais. Pasieniečių automobilis stovėjo ne gyvenvietėje, bet pagrindiniame kelyje. Neprisimena, ką aiškino pareigūnams, negali pasakyti, ar jiems sakė ką nors apie automobilio gedimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamoji neprisipažino davusi melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja, tačiau jos kaltė įrodyta liudytojų R. V., G. S., R. S., E. S. parodymais, kitais byloje esančiais duomenimis.
Iš liudytojo R. V. parodymų (2 t., b. l. 75-78) nustatyta, kad tą naktį liudytojas kartu su G. S. patruliavo tarnybiniu automobiliu – automobilis stovėjo prie kelio link (duomenys neskelbtini), jų automobilio kryptis buvo tiesiai į tą mišką, iš kurio išvažiavo automobilis, vairuojamas vyriškio, kuris buvo neblaivus, o keleivio vietoje sėdėjo moteris. Stovėdami jie pirmiausia pamatė, kad kažkas švietinėja, nusprendė privažiuoti pažiūrėti. Automobilį pamatė 500 m atstumu, stebėjo apie 5 min. Automobilis nieko nedarė, tiesiog buvo užvestas variklis ir šviesos matėsi. Iš pradžių automobilis stovėjo, kažkas švietinėjo, po to automobilis pajudėjo. Liudytojas pasiūlė kolegai važiuoti be šviesų, kad automobiliu važiuojantys asmenys nepabėgtų. Pasukę link (duomenys neskelbtini), sustojo prie sankryžos. Kaime iš už posūkio išvažiavo automobilis „BMV“ ir važiavo link jų tarnybinio automobilio. Automobilio žibintai buvo įjungti. Pareigūnai, įjungę švyturėlius, automobilį sustabdė. Automobilis sustojo maždaug 15 m atstumu nuo tarnybinio automobilio. Automobilis sustojo staigiai. Liudytojas, išlipęs iš tarnybinio automobilio ir eidamas link sustabdyto automobilio matė, kaip automobilio vairuotojas greitai susikeitė su keleiviu, t. y. atsidarė automobilio durelės ir vairuotojas staigiai nubėgo į automobilio galą. Kolega iš tarnybinio automobilio išlipo anksčiau ir prie sustabdyto automobilio priėjo pirmas. Buvo tamsu, bet buvo įjungti švyturėliai ir liudytojas matė, kaip vairuotojas apsikeitė su keleive. Matė, kaip vairuotojas nubėgo į automobilio galą. Pareigūnams artėjant prie automobilio, greitai prisistatė moteris ir ėmė su jais bendrauti, sakė, kad tai ji vairavo. Liudytojas nematė, kaip ji atsidūrė vairuotojo pusėje. Atėjusiems prie sustabdyto automobilio pareigūnams arčiau buvo moteris, todėl bendravo su ja. Liudytojas nurodė, kad su moterimi bendravo lauke. Asmuo, kuris išlipo iš vairuotojo vietos, atsisėdo į priekinę keleivio vietą, užsidarė automobilio dureles ir su pareigūnais nebendravo. Liudytojas R. V. patvirtino aiškiai matęs, kad vyriškis išlipo iš vairuotojo pusės, nurodė, kad jie prie automobilio ėjo kampu, daugiau iš vairuotojo pusės, matė, kad galinės vairuotojo pusės durelės nebuvo nei atidarytos, nei uždarytos, o priekinės, kol jie ėjo link automobilio, buvo atidarytos. Liudytojas nurodė, kad klausė moters, ką veikia miškuose, moteris atsakė, kad tai jų miškas. Patikrinti blaivumo neturėjo galimybių, todėl iškvietė policiją. Liudytojas nurodė, kad gerai prisimena pokalbį su moterimi – ji iš pradžių teigė, kad ji vairavo automobilį, bekalbant toliau, ji pasakė, kad vairavo vyras, nes ten sunkiai pravažiuojamas miško kelias, vyras šiek tiek išgėrė su miško kirtėjais, todėl jis turėjo nuvairuoti iki asfaltuoto kelio ir jie būtų apsikeitę vietomis. Liudytojas paaiškino, kad automobilis buvo sustabdytas neprivažiavus asfalto. Atvykus policijos pareigūnams, liudytojas buvo įvykio vietoje. Apie automobilio gedimą nei moteris, nei vyras nieko nesakė.
Iš liudytojo G. S. parodymų (2 t., b. l. 78-79) nustatyta, kad jis kartu su R. V. patruliavo. Buvo tamsus paros metas. Pamatė, kad miško keliu važiuoja automobilis. Be šviesų privažiavo prie kaimo ir sustojo sankryžoje. Sustabdė atvažiuojantį automobilį. Liudytojas ir kolega švietė prožektoriais. Matė, kad iš vairuotojo pusės išlipo vyriškis, į jį eidamas švietė prožektoriumi. Kolega ėjo jam iš paskos. Aiškiai matė, kad vyriškis išlipo ne pro galines automobilio dureles, bet per priekines. Taip pat liudytojas nurodė matęs, kad moteris išlipo iš priekio. Vyriškis neprisipažino, kad vairavo automobilį, ką pasakojo moteris, liudytojas neprisiminė. Liudytojas nurodė, kad visas aplinkybės išdėstė tarnybiniame pranešime, kurį rašė iš karto ir viską prisiminė.
Tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 24) G. S. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. 23.30 val. tarnybos metu kartu su vyresniuoju pasieniečiu R. V., pagal pasienio sargybos žiniaraštį Nr. 20181220-2/6, Ignalinos pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) pamatė iš miško atvažiuojantį lengvąjį automobilį. Automobilis iki (duomenys neskelbtini) važiavo apie 1 km. (duomenys neskelbtini) automobilis „BMV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo stabdomas įjungiant švyturėlius ir skersai kelio ištiesiant šviesą atspindintį skritulį (krivulę). Minėta automobilis sustojo apie 20 m atstumu nuo tarnybinio automobilio, iš automobilio vairuotojo pusės išlipo ir svirduliuodamas atidarė bagažinę B. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu iš keleivio pusės išlipo E. V., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad nuo automobilio vairuotojo B. Z. sklido alkoholio kvapas. Apie įvykį informuotas Švenčionių pasienio užkardos budėtojas, kuris apie įvykį pranešė Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK pareigūnams. Atvykus policijos pareigūnams, B. Z. atsisakė pasitikrinti blaivumą ir prieštaravo, kad vairavo neblaivus. B. Z. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena.
Iš liudytojo R. S. parodymų (2 t., b. l. 79-80) nustatyta, kad liudytojas įvykio laiko neprisimena, prisimena, kad buvo žiema. Pagal gautą pranešimą apie tai, kad sustabdytas automobilis, kurio vairuotojas neblaivus, nuvyko į įvykio vietą. Pasieniečiai pranešė, kad automobilį vairavo vyriškis. Vyriškis kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą, neigė vairavęs. Liudytojas bendravo su moterimi, kuri teigė, kad vairavo ji, moteris pasakojo, kad ji vairavo automobilį „BMV“ su automatine pavarų dėže, bevažiuojant įjungė pavarą „D“ ir automobilis užgeso, tuomet vyriškis pasakė, kad jis patikrins, kas atsitiko automobiliui, ir privažiavo pasieniečiai. Liudytojas nurodė, kad pasieniečiai teigė matę, kad vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis. Tuo metu, kai jie (policijos pareigūnai) atvyko, pasieniečių automobilis ir automobilis „BMV“ nestovėjo vienas priešais kitą priekiais, jie buvo išsidėstę kampu, pasieniečių automobilio buvo įjungti švyturėliai. Išvadą apie tai, kad vairavo B. Z., padarė iš pasieniečių paaiškinimų ir iš to, kad B. Z. vengė pasitikrinti blaivumą. Kiek liudytojas prisimena, pasieniečiai paaiškinimus ir tarnybinį pranešimą atvežė nakties metu.
Iš liudytojo E. S. parodymų (2 t., b. l. 84-86) nustatyta, kad jis kaltinamąją pažįsta iš matymo, nes buvo atvažiavęs į įvykio vietą. Jis bendravo su vyriškiu, kuriam surašė protokolą už vengimą pasitikrinti blaivumą. Su moterimi bendravo pasieniečiai. Vyriškiui surašė administracinio nusižengimo protokolą, nes, pagal pasieniečių parodymus, automobilį vairavo vyriškis, jis atsisakė pasitikrinti blaivumą. Liudytojui bendraujant su vyriškiu nekilo abejonių, kad vyriškis neblaivus, tą suprato iš išvaizdos ir elgesio. Vyriškis aiškino, kad ne jis vairavo, kad vairavo moteris, o jis tik atsisėdo pažiūrėti. Automobilį stabdė ne policijos pareigūnai, o pasieniečiai. Moteris galėjo vairuoti, todėl, surašius protokolą, moteris su vyriškiu išvažiavo. Jokių nesklandumų dėl automobilio užvedimo nebuvo – moteris atsisėdo už vairo ir išvažiavo. Atvykus į įvykio vietą, automobilio variklis veikė ir buvo įjungti žibintai. Tokiuose automobiliuose žibintai turėtų įsijungti automatiškai. Įvykio vietoje buvo žvyrkelis.
Liudytojų R. V., G. S. parodymais tiesiogiai patvirtinama, kad 2018 m. gruodžio 20 d. 23.25 val. (duomenys neskelbtini) automobilį „BMW 533XI“ vairavo B. Z., o ne kaltinamoji E. V. Liudytojai akivaizdžiai matė, kad, sustojus automobiliui, iš vairuotojo vietos išlipo vyriškis, o iš priekinės keleivio vietos – moteris, jie abu nuėjo prie automobilio bagažinės. Netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes liudytojai davė nuoseklius parodymus – liudytojas G. S. tokias pačias aplinkybes nurodė tarnybiniame pranešime, kaip matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutarimo, tokias pačias aplinkybes liudytojai paaiškino nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir iš esmės vienodai paaiškino aplinkybes apklausiami teisiamajame posėdyje, t. y. nurodė, kad matė, kad, sustojus automobiliui, iš vairuotojo vietos išlipo vyriškis, kaip vėliau buvo nustatyta, B. Z., ir nuėjo prie bagažinės. Nustatyta, kad liudytojai turėjo galimybę pamatyti asmenį, išlipantį iš vairuotojo vietos, nes, kaip nustatyta, buvo įjungti tarnybinio automobilio švyturėliai, abu pareigūnai pasišvietė prožektoriais, jų neturėjo apakinti sustabdyto automobilio žibintai, nes jie prie automobilio priėjo kampu. Abu liudytojai nurodė, kad automobilį stebėjo kurį laiką, nes matė automobilio šviesas, automobilis judėjo link jų ir tik priartėjęs prie jų sustojo. Liudytojai matė atvažiuojantį automobilį, o kai automobilis sustojo, matė, kad iš vairuotojo vietos išlipa vyriškis, kuris nuėjo link bagažinės. Šie liudytojų parodymai nuoseklūs, todėl jais nesivadovauti nėra pagrindo. Be to, byloje negauta duomenų, iš kurių būtų galima vertinti, kad pasienio pareigūnai būtų suinteresuoti administracinio nusižengimo ir baudžiamosios bylų baigtimi. Policijos pareigūnai R. S., E. S. nematė automobilio sustabdymo, tačiau jų parodymais netiesiogiai patvirtinama, kad automobilį vairavo E. V. – pasienio pareigūnai R. V. ir G. S. jiems iš karto nurodė matę, kad iš vairuotojo vietos išlipo vyriškis, liudytojas R. S. tokias pačias aplinkybes nurodė ir tarnybiniame pranešime.
Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų pateiktų administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-103-617/2019 dokumentų (b. l. 56, 57-58, 65) nustatyta, kad kaltinamoji E. V. 2019 m. vasario 11 d. sutiko duoti parodymus nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Šios aplinkybės patvirtinamos ir daiktų apžiūros protokole (2 t., b. l. 89-94) nurodytais duomenimis apie teismo posėdžio administracinio nusižengimo byloje Nr. 15.-103-617/2019 eigą – teismo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja E. V. nurodė, kad su B. Z. gyvena kartu, parodymus duoti sutinka, tuomet buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kaip apklausiama E. V. paaiškino, kad automobilį nuo miško vairavo ji, automobilis su automatine greičių dėže. Nuvažiavus gal kilometrą, posūkyje automobilį ėmė „mėtyti“, ji koja turbūt spaudė stabdžio pedalą, o ranka, kaip automobilyje su mechanine pavarų dėžę, perjunginėjo greitį. Automobilį ėmė labai „mėtyti“ ir atsirado garsas. Mašina sustojo ir ji direktoriui pasakė, kad jis pažiūrėtų automobilio, gal dar bus galima važiuoti, ir tuomet jie apsikeitė vietomis. Tuo metu priėjo pasieniečiai. Klausiama teisėjo E. V. patvirtino, kad automobilį vairavo ji.
Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutarimo (1 t., b. l. 62-67), priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-103-617/2019 (teisminio proceso Nr. 4-45-3-0001-2019-9), nustatyta, kad B. Z. nubaustas pagal LR ANK 422 str. 7 d. už tai, kad 2018 m. gruodžio 20 d. 23.25 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę „BMW 533XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vengė pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 p. reikalavimus. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi (1 t., b. l. 96-98) minėtas nutarimas paliktas nepakeistas.
LR BK 235 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas. Minėta veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015).
Byloje pakankamai gauta objektyvių įrodymų, kuriais patvirtinama, kad kaltinamoji E. V., siekdama padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam B. Z., su kuriuo kartu gyvena, išvengti administracinės atsakomybės pagal LR ANK 422 str. 7 d., 2019 m. vasario 11 d. apklausiama kaip liudytoja Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose teismo posėdyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 15.-103-617/2019 (teisminio proceso Nr. 4-45-3-0001-2019-9), būdama informuota apie galimybę atsisakyti duoti parodymus ir sutikusi duoti parodymus, būdama įspėta pagal LR BK 235 str. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus, B. Z. palankius parodymus, paaiškindama, kad 2018 m. gruodžio 20 d. apie vidurnaktį ji vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors iš gautų įrodymų nustatyta, kad automobilį vairavo B. Z. Kaltinamoji, duodama parodymus, žinojo, kad 2018 m. gruodžio 20 d., apie vidurnaktį, ji nevairavo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl, apklausiama kaip liudytoja, turėdama pareigą sakyti tiesą ir būdama dėl to įspėta, davė melagingus parodymus apie tai, kad B. Z. automobilio nevairavo. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdama, kad ji duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, siekė ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje B. Z., kaip transporto priemonės vairuotojas, traukiamas administracinėn atsakomybėn. Byloje negauta duomenų, kurių pagrindu galima būtų vertinti, kad E. V., kaip liudytoja, galimai neteisingai suprato įvykio aplinkybes, sąžiningai klydo duodama parodymus ar pan. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamosios veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 235 str. 1 d., sudėtis.
Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į tai, kad jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra, į tai, kad padarė nesunkų nusikaltimą, į kaltinamosios asmenybę – teisiama pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, laikotarpiu nuo nusikalstamos veikos padarymo iki bylos išnagrinėjimo praėjo gana ilgas laikotarpis, per jį kaltinamoji naujų nusikalstamų veikų nepadarė, ir manoma, kad yra pagrindo paskirti kaltinamajai sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę teismas intensyvios priežiūros kaltinamajai neskiria, kadangi veikos padarymo metu galiojusioje BK 48 str., reglamentuojančio laisvės apribojimo bausmę, redakcijoje nebuvo numatytas intensyvios priežiūros skyrimas. Kaltinamajai skiriamas įpareigojimas bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t, b. l. 116-117) – paliekama iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. V. pripažinti kalta pagal LR BK 235 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.