Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1824-115/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-13
Bylos Nr.
2S-1824-115/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Auruškevičius

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1824-115/2011

Teisėja Daina Knezevičienė Procesinio sprendimo kategorijos:

101.; 122.5.;

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto (suinteresuoto asmens) J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo tenkintas civilinėje byloje Nr. I-526V/2010 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB SEB banko pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P., užtikrindama iki 2009-08-13 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060011174, 2006-05-18 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė AB SEB bankui skolininkei ir M. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 1,1800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Nutartį M. P. pasirašytinai 2010-06-08 įteikė antstolis A. V. (b.l. 87) (LR CPK 123 str. 3 d.).

2010 m. balandžio 16 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi Nr. I-526/2010 minėtas įkeistas daiktas buvo areštuotas. Nutartis įsiteisėjusi (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartis, civ.b. Nr. 2S-224-464/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi nutarė išieškoti skolą: 3.311.000,00 Lt kredito suma, 19.541, 32 LTL palūkanos, 629. 595, 15 Lt delspinigiai už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas, iš viso: 3.960.136, 47 Lt, bei 130, 00 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo visos laiku negrąžintos sumos (3.960 136, 47 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-05-09, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį daiktą – 1, 1800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį J. P. ir M. P. (b.l.158-159).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2010 m. balandžio 16 d. arešto nutartis buvo apskųsta, visų nepasibaigusių procesinių terminų (kreditoriui pareikšti pakartotinį pareiškimą, hipotekos skyriui šį pareiškimą išnagrinėti) eiga buvo sustabdyta (LR CPK 76 str.). Atsižvelgiant į tai, laikė, kad hipotekos kreditorius laiku išreiškė savo valią toliau vykdyti priverstinį skolos išieškojimą ir LR CPK 558 str. 3 d. tokiu atveju netaikytina. Teismas nenustatė, kas skolininkė per vieną mėnesį nuo arešto nutarties jai įteikimo būtų grąžinusi kreditoriui visą skolą (CPK 558 str. 2 d.). Remiantis kreditoriaus pateikta 2011-05-05 pažyma skolą sudaro: 3 311 000,00 LTL kredito suma, 19 541, 32 LTL palūkanos, 629 595, 15 LTL delspinigiai už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas, iš viso: 3 960 136, 47 LTL, bei 130, 00 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Teismas atsižvelgė į hipotekos bylų ypatumus bei LAT praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis, c.b. Nr. 3K-7-751/2003), priteisdamas 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo visos laiku negrąžintos sumos (3 960 136, 47 LTL), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-05-09, iki visiško skolos išieškojimo dienos.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo J. P. pateikė atskirąjį skundą (b.l. 166-168), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-05-11 nutartį kaip nepagrįstą ir priimtą pažeidžiant LR CPK normas; stabdyti skolos išieškojimo procedūrą, numatytą LR CK ketvirtosios knygos XI skyriaus ketvirtajame skirsnyje, iki žemės sklypo, esančio Pavilionių k., Vilniaus m. sav., paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pabaigos. Nurodo, jog teismas priimdamas šią nutartį pažeidė LR CPK 558 str. 1 d. nuostatas. Hipotekos teisėja įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininką 2010-04-16 teismo nutartimi Nr.I- 26/2010, tačiau ši nutartis buvo apskųsta ir įsiteisėjo tik 2011-04-21 Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr.2S-224-464/2011. Taigi LR CPK 558 str. 1 d. nurodyti terminai turi būti pradėti skaičiuoti nuo 2011-04-21, nes neįsiteisėjusios nutarties apeliantė mano neturėjusi pagrindo vykdyti, dėl to teismas neturėjo jokio juridinio pagrindo priimti nutartį anksčiau nei po 30 dienų, t.y. po 2011-05-21. Tai yra akivaizdus procesinis pažeidimas, kurio pagrindu ginčijama nutartis turi būti panaikinta. Dėl palūkanų ir delspinigių skaičiavimo bei įrodinėjimo principų pažeidimo. Į bendrą skolą įskaičiuojami neprotingai dideli delspinigiai. Delspinigiai, pagal ieškovą, sudaro 629.595,15 Lt, kai palūkanos per tą patį laikotarpį sudaro 19.541,32 Lt. Šiuo atveju delspinigiai yra neadekvačiai dideli, neatitinka teisingumo, nes tampa baudine sankcija. LR CK numato, jog netesybos yra įskaitinės, tačiau ne baudinės. LR CK 258 str. 3 d. numato, jog netesybos gali būti mažinamos, kai jos yra neprotingai didelės. Kreditorius skaičiuoja palūkanas, kas gali būti laikoma minimaliais kreditoriaus nuostoliais už naudojimąsi jo pinigais, tačiau reikalauti papildomai delspinigių, kurie yra 32 kartais didesni negu palūkanos bei yra lygūs penktadaliui negrąžinto kredito, yra baudinė sankcija, o ne minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl ko delspinigiai turi būti mažinami. Teigia, jog teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nenurodė kokiais įrodymais remiantis ieškovas įrodė jo prašomų priteisti delspinigių pagrįstumą. Teismas vadovavosi tik ieškovo pateikta delspinigių dydžio suma, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais ir nėra aiškus delspinigių paskaičiavimo terminas. Daro išvadą, jog teismo nutartis yra nemotyvuota. Pažymi, jog hipotekos skyriaus nutartimi yra nutarta areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą - 1,1800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį J. P. ir M. P.. Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-01 įsakymu Nr.2.3-3708-(01) minėtam žemės sklypui yra pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams - įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, apskrities viršininkui priėmus sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams. Šiuo metu procedūra vis dar yra vykdoma, o tuo atveju, jei žemės sklypui bus taikomas areštas, tai apribos galimybę šią procedūrą vykdyti. Žemės įstatymo 46 str. 4 d. numatyta, kad po to, kai yra priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie šį sprendimą žemės savininkui pranešta raštu, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti amalgamaciją) šį žemės sklypą. Ginčijamas žemės sklypas yra įkeistas AB SEB bankui, tad papildomai taikyti areštą nėra prasmės, o tuo atveju, jei areštas būtų taikytas, tai stabdytų žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kas prieštarautų ne tik viešajam interesui, bet ir Žemės įstatymo nuostatoms. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad žemės sklypas, esantis Pavilionių k., Vilniaus m. sav. yra numatytas Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai. Jei ne paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kuri pradėta dar 2008-04-01, minėtas žemės sklypas būtų buvęs parduotas, o iš jo gautų lėšų būtų padengtas įsiskolinimas AB SEB bankui. Jei procedūra dar labiau užsitęs dėl taikyto arešto - tai sukels papildomų nuostolių ne tik sklypo savininkams, kreditoriui, bet ir visuomenei, kuriai teks dar ilgiau laukti statybos darbų pabaigos. Tad kol vykdoma paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, skolininkai neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriumi. Kuo greičiau procedūra bus baigta ir bus atlyginta už paimtą nekilnojamąjį turtą, tuo greičiau bus atsiskaityta su kreditoriumi. Pardavimas tokio turto iš varžytinių prieštarautų protingumui bei teisingumui. Šiuo atveju Vilniaus apskrities viršininko administracija yra priėmusi sprendimą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, tad ši žemė niekam kitam ir negali būti parduota. Sulaukus procedūros pabaigos, būtų galima įvykdyti esamas prievoles kreditoriui.

Atsiliepimas

Įkeisto daikto savininkas M. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.166-169) sutiko su atskiruoju skundu. Nurodė, jog žemės sklypo parduoti negalima, todėl vykdymo veiksmų stabdymas yra protingas veiksmas, ko pasėkoje Vilniaus miesto savivaldybė turės galimybę išpirkti žemės sklypą, o kreditorius užtikrintai gaus pinigus. Atkreipia dėmesį į tai, jog vienintelis pirkėjas gali būti tik Vilniaus miesto savivaldybė, dėl ko varžytinių procedūra iš esmės yra negalima. pažymi, jog pardavus turtą iš varžytinių yra galimos vėlesnės neigiamos pasekmės kreditoriui, nes tokios varžytinės būtų įvykdytos nesilaikant LR įstatymų nuostatų. Dėl minėtos priežasties pardavimo iš varžytinių aktas būtų ginčijamas bendrais sandorių negaliojimo pagrindais. Tokiu būdu pats kreditorius patirtų dar daugiau nuostolių, nes turėtų būti taikyta restitucija ir apgintas viešasis interesas. Taip pat sutinka, su atskirojo skundo argumentu, kad šiuo atveju delspinigiai yra neadekvačiai dideli, neatitinka teisingumo, nes tampa baudine sankcija.

Kreditorius AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.182-183) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. nutarties areštuoti J. P. ir M. P. žemės sklypą, įkeistą AB SEB bankui ir įspėti daikto savininkus praėjo ne mėnuo, o metai. Kreditorius, gavęs Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį (civilinė byla Nr.28-224- 464/2011), kuria atmestas J. P. atskirasis skundas dėl minėtos teismo hipotekos skyriaus nutarties, nedelsiant kreipėsi į teismo hipotekos skyrių su pakartotinu pareiškimu dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto vertės. Kreditorius vadovavosi CPK 558 str. 2 d. nuostatomis. Mano, jog esminę reikšmę turi tai, jog, esant įsiteisėjusiai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. nutarčiai, pakartotinas kreditoriaus pareiškimas teismui pateiktas nepraleidus CPK 558 str. 3 d. nustatytų terminų, o taip pat ir tai, jog skolininkė ir įkeisto daikto savininkai buvo įspėji tinkamai ir turėjo pakankamą laiko tarpą (ne vieną mėnesį, o beveik metus). Mano, jog visuma šių aplinkybių suponavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarties priėmimo pagrįstumą ir teisėtumą. Ta aplinkybė, jog teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. nutartis buvo apskųsta, nereiškia, jog apeliantė nebuvo įspėta ir kad nebuvo taikytos jos turtui laikinosios apsaugos priemonės - areštas. Atskirojo skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 151 str. 3 d.). Palikus skundžiamą teismo nutartį galioti, toliau lieka galioti ir įspėjimas, ir turto areštas. Kadangi įspėjime numatytas terminas yra pasibaigęs, kreditorius gali teismui teikti pakartotiną prašymą. Teismas, esant įsiteisėjusiai pirmai nutarčiai, priima nutartį dėl skolos išieškojimo per terminus, teismui nustatytus nuo kreditoriaus pakartotino pareiškimo gavimo teisme dienos. Skundo dalis, kurioje nurodoma, kad kreditorius yra paskaičiavęs per dideles palūkanas ir netesybas, yra nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka. Skundo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės jau buvo išdėstyta apeliantės atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto 1-jo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. nutarties. Apeliacinė instancija, atmesdama skundą, savo nutartyje šiuo klausimu išdėstė išsamius motyvus (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartis, civilinė byla Nr.2S-224-464/2011).

Apeliantės (skolininkės ) skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis LR Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. LR CPK 558 str. 1 d. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimą ir tenkinimą. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y., baigiasi skolos grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta. Vadovaujantis LR CPK 558 str. jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas šio Kodekso I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. CPK 558 str. 2 d. numatyta tolesnė procedūra, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta. Tokiu atveju hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams).

Šalies argumentai

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teismas priimdamas šią nutartį pažeidė LR CPK 558 str. 1 d. nuostatas, nes hipotekos teisėja įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininką 2010-04-16 teismo nutartimi Nr.I-26/2010, tačiau ši nutartis buvo apskųsta ir įsiteisėjo tik 2011-04-21 Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr.2S-224-464/2011. Taigi LR CPK 558 str. 1 d. nurodyti terminai turi būti pradėti skaičiuoti nuo 2011-04-21, todėl teismas neturėjo jokio juridinio pagrindo priimti nutartį anksčiau nei po 30 dienų, t.y. po 2011-05-21.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. nutarties areštuoti J. P. ir M. P. žemės sklypą, įkeistą AB SEB bankui ir įspėti daikto savininkus, praėjo ne mėnuo, o beveik vieneri metai. Kreditorius, gavęs Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį (civilinė byla Nr.28-224- 464/2011), kuria atmestas J. P. atskirasis skundas dėl minėtos teismo hipotekos skyriaus nutarties, ir vadovaudamasis CPK 558 str. 2 d. nuostatomis, nedelsiant kreipėsi į teismo hipotekos skyrių su pakartotinu pareiškimu dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto vertės. Nagrinėjamu atveju CPK 558 str. 2 d. esminė reikšmė yra ta, jog, esant įsiteisėjusiai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. nutarčiai, pakartotinas kreditoriaus pareiškimas teismui turėjo būti pateiktas nepraleidus CPK 558 str. 3 d. nustatytų terminų. CPK 558 str. 2 d. įtvirtintas 1 mėnesio terminas yra saugiklis skolininkui, t.y. skolininkui suteikiama galimybė per vieną mėnesį nuo CPK 558 str. 1 d. numatytos nutarties gavimo dienos atsiskaityti su kreditoriumi, siekiant nebetęsti CPK 558 str. 3 d. numatytų procedūrų. Šiuo atveju skolininkė ir įkeisto daikto savininkas buvo įspėti tinkamai ir turėjo pakankamą laiko tarpą (ne vieną mėnesį, o beveik metus) atsiskaityti su kreditoriumi.

Šalies argumentai

Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog šiuo atveju delspinigiai yra neadekvačiai dideli, neatitinka teisingumo, nes tampa baudine sankcija.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad hipotekos teisėjas atlieka procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. Kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės, netesybų, jų dydžio ar vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo, šie klausimai byloje, dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka, o sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (LAT 2007 m. gegužės 7 d. nutartis c.b. Nr.3K-3-201/2007). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad hipotekos teisėjas kompetentingas spręsti tik kreditoriaus prašomą atlikti hipotekos procedūrą. Pažymėtina, jog ginčas dėl delspinigių dydžio jau yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme dėl tos pačios prievolės pagal AB SEB banko ieškinį J. P. laiduotojams G. K. ir K. K.; trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukti pagrindiniai skolininkai J. P. ir M. P. (civilinė byla Nr.2-5543-392/2011).

Skundo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės jau buvo išdėstyta apeliantės atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto 1-jo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. nutarties. Apeliacinė instancija, atmesdama skundą, savo nutartyje šiuo klausimu nurodė išsamius motyvus (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartis, civilinė byla Nr.2S-224-464/2011), dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo motyvų nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju hipotekos procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties. Esant minėtoms aplinkybėms, Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. nutartis Nr. Nr. I-526V/2010 paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. nutartį Nr. I-526V/2010 palikti nepakeistą.

Teisėjas Algirdas Auruškevičius