- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-07
- Bylos Nr.
- 1S-385-557/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2Suėmimas
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. L. gynėjo Irmanto Balčiūno skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 3 d. padarymu, t. y. tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. D., laikotarpyje nuo 2015 m. birželio 8 d. apie 24.00 val. iki 2015 m. birželio 9 d. 08.00 val., viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kieme, pagrobė Baltarusijos pilietei T. L. priklausantį, N. S. vardu registruotą automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, 35 000 eurų vertės, kuriame buvo dvi vaikiškos kėdutės bendros 100 eurų vertės. Viso pagrobė T. L. priklausančio didelės vertės turto už 35 100 eurų.
Be to, jis įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 str. 1 d. padarymu, t. y. tuo, kad prievartavo turtą, laikotarpyje nuo 2015 m. birželio 11d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, iki 2015 m. birželio 14 d., 21.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su A. D., neturėdamas teisėto pagrindo, paskambino į nukentėjusios T. L. sutuoktinio J. L. mobiliojo ryšio telefoną, reikalavo perduoti 35 000 eurų už jos laikotarpyje nuo 2015 m. birželio 8 d. apie 24.00 val., iki 2015 m. birželio 9 d., 08.00 vai, viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kieme, pagrobtą automobilį „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su jame buvusiais daiktais bendros 35 100 eurų vertės, sugrąžinimą, grasindamas negražinti automobilio, jeigu nebus perduoti reikalaujami 8500 eurų. Tokiu būdu veikdamas bendrininkų grupėje su A. D. savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, panaudodamas psichinę prievartą.
2015-06-14 M. L. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. numatyta tvarka, o 2015-06-16 jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas 10 dienų laikotarpiui.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. birželio 25 d. nutartimi suėmimo terminas įtariamajam M. L. vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2015-06-26. Teismo sprendimas pratęsti suėmimą motyvuojamas tuo, jog suėmimo pagrindai, kurie buvo priimant 2015-06-16 nutartį dėl suėmimo paskyrimo, t. y. tai, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus nepasikeitė ir neišnyko. Nutartyje nurodyta, kad M. L. įtariamas dviejų tyčinių nusikaltimų padarymu, iš kurių vienas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, o kitas - sunkių, už kurį įstatymas numato gana griežtą realią iki 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo teismas atsižvelgė į tai, kad su gyvenamąja vieta jo nesaisto tvirti ryšiai - yra nevedęs, nedirba, neturi jokio legalaus pajamų šaltinio, ta aplinkybė, kad jis slaugo tėvą ir yra išlaikomas savo sugyventinės, nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis. Taip pat yra duomenų, kad M. L. turi ryšių užsienyje - kaip pats nurodo apklausos protokole, jo sugyventinė dirba Anglijoje, todėl manytina, kad gresianti gana didelė ir reali laisvės atėmimo bausmė gali būti svari priežastis slėptis, taip pat ir užsienyje. Išanalizavęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bandydamas išvengti laisvės atėmimo bausmės (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 d.).
Teismas nurodė, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo yra įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 181 str. 1 d. numatytą apysunkį nusikaltimą, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų (BPK 122 str. 4 d.). M. L. įtariamas dviejų tyčinių nusikaltimų padarymu – vieno apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 181 str. 1 d., ir vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 3 d., padarymu, už kuriuos jam gresia reali – didesnė nei vienerių metų (net iki 8 metų) laisvės atėmimo bausmė. Taip pat nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo atsižvelgiama į įtariamojo asmenybę - nors M. L. šiuo metu laikomas neteistu, nes yra išnykęs teistumas, bet byloje yra duomenys, kad jis yra buvęs teistas, tai leidžia manyti, kad iš buvusių teistumų jis išvadų nepadarė ir vėl elgiasi nusikalstamai. Atsižvelgiama ir į tai, kad jis būdamas darbingo amžiaus niekur oficialiai nedirba (tik kaip nurodo slaugo tėvą), kas leidžia teigti, jog jis neturi legalių pajamų, todėl laikytina, kad nusikaltimų darymas yra jo pinigų gavimo šaltinis. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pažymėjo, kad įtariamasis būdamas laisvėje ir toliau gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p., 4 d.). Todėl laikė, kad neišnyko suėmimo paskyrimo pagrindai, nurodyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-16 nutartyje, konstatavo, jog BPK 119 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti tikslai – t. y. siekis užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, gali būti užtikrinti tik pratęsus įtariamajam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo M. L. gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. birželio 25 d. nutartį ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad BPK 119 str. įvardijama kardomųjų priemonių paskirtis, o būtent kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teismas, skirdamas pačią griežčiausią kardomąją priemonę įtariamajam, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. BPK 122 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu skirdami suėmimą arba pratęsdami jo terminą, teisėjai privalo vadovautis BPK 122 str. 3 d. 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis (pvz. byloje turi būti duomenų kad įtariamasis pats arba per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.). Pagal BPK 122 str. 1 d. 2 p. ir 122 str. 3 d. asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui. Prie šių aplinkybių negali būti priskiriamas ir kitų bendrininkų nenustatymas. BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Pažymi, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, vadovavosi proceso dalyvių parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pinigų perdavimo fakto garso ir vaizdo įrašais, telefoninių pokalbių išklotinėmis, rašytine bylos medžiaga. Tačiau mano, kad byloje fiksuoti parodymai, patvirtinantys faktą, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, dar nesudaro pagrindo išvadai, kad M. L. prisidėjo prie jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Be kita ko atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra fiksuota, kad įtariamajam M. L. būtų perduoti kokie tai pinigai neva už pagrobtą automobilį, juolab byloje nėra apskritai ir jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent M. L. dalyvavo nusikaltimo padaryme pagrobiant automobilį „BMW X5“, priklausantį Baltarusijos piliečiui, už kurio padarymą numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, ką akcentavo teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą vienam mėnesiui. Kita vertus sprendžiant paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, gynėjo manymu, nepagrįstai vadovautasi pareigūnų į bylą pateiktais tarnybiniais pranešimais, kuriuose galimai atsispindi tik galimos prielaidos, kad būtent M. L. yra susijęs su automobilio pagrobimu bei turto prievartavimu. Vien įtariamojo neigimas dėl inkriminuojamų veikų padarymo nesudaro pagrindo taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, kai tuo tarpu įstatymo leidėjas numato kur kas švelnesnes kardomąsias priemones, varžančias įtariamojo teises ir kurių taikymas atitiktų BPK 119 str. įtvirtintus tikslus.
Nurodo, kad teismas darydamas išvadą, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bandydamas išvengti laisvės atėmimo bausmės bei daryti naujus analogiškus sunkius ir apysunkius nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d., vadovavosi tokiomis aplinkybėmis kaip įtariamojo nesaistymas santuokiniais ryšiais, darbu, legaliu pragyvenimo šaltiniu, nesant duomenų, kad įtariamasis slaugo tėvą ar yra išlaikomas sugyventinės, tai, kad gyvenamoji vieta deklaruota Jungtinėje Karalystėje, kur dirba sugyventinė, kas teismo manymu gali sudaryti pagrįstas prielaidas, jog įtariamasis gali slėptis užsienyje. Tačiau priešingai nei sprendė teismas, M. L. nurodė visas priežastis, kodėl negali dirbti bei iš ko pragyvena, tai yra kas sudaro jo pragyvenimo šaltinį. Būtent, esant tokiai situacijai, kad pagal Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SP Nr. 015896 M. L. tėvui A. L. gim. 1935-11-01, nustatytas neterminuotas specialusis nuolatinis priežiūros (pagalbos) poreikis, kas patvirtina, jog įtariamasis nurodė tiesą. Be to, nors gyvenamoji vieta deklaruota ne Lietuvos Respublikoje, tačiau faktinė M. L. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Panevėžys, ir būtent esant tokiai situacijai, kai tėvui reikalinga tokia intensyvi priežiūra, M. L. negali įsidarbinti. Nurodytos aplinkybės paneigia teismo išvadas dėl pragyvenimo šaltinio ir tai, kad suabejota M. L. teiginiais apie sergantį tėvą.
Gynėjas nurodo, kad teismas, skirdamas ir pratęsdamas kardomosios priemonės terminą vadovavosi, kad įtariamasis jau yra anksčiau teistas. BK 97 str. 6 d. nurodyta, kad asmenys laikomi neteistais, kai šiame straipsnyje sueina nustatyti terminai. Taigi teismui apkaltinamuoju nuosprendžiu sprendžiant, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl inkriminuojamų veikų padarymo, būtų pakankamas pagrindas netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias BK 55 ir BK 75 str. nuostatas. Tokiu būdu teismo vertinimas, jog gresianti gana didelė ir reali laisvės atėmimo bausmė už kaip įtariama padarytus apysunkį ir sunkų nusikaltimus gali būti svari priežastis slėptis, taip pat ir užsienyje, yra nepagrįsta. Įstatymo leidėjas, įtvirtindamas BPK 120 str. kardomųjų priemonių rūšis, be pačios griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo numatė tokias kardomąsias priemones, kaip intensyvi priežiūra (BPK 131¹ str.), namų areštas (BPK 132 str.) bei užstatas (BPK 133 str.), kurios gali būti skiriamos vienu metu, kaip švelnesnės kardomosios priemonės už suėmimą (BPK 121 str. 3 d.). Taikant švelnesnes kardomąsias priemones akivaizdu, jog būtų įgyvendinti kardomosios priemonės tikslai, numatyti BPK 119 str. Be to, gynėjas pažymi, kad įtariamasis M. L. yra sužalotas į nugarą, policijos pareigūnui panaudojus šaunamąjį ginklą, dėl ko atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jam būtina tinkama medicininė priežiūra, kad nekiltų neigiamų pasekmių sveikatai. Vykdant suėmimą, tinkamai nebus teikiama medicininė priežiūra, kas gali įtakoti jo sveikatos būklę, todėl taikant švelnesnes kardomąsias priemones, bus sudarytos sąlygos ir tinkamam M. L. gydymui bei sveikatos priežiūrai.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas. Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nors įtariamasis M. L. savo kaltę dėl to, kad jis veikdamas bendrininkų grupe pagrobė didelės vertės turto už 35100 eurų ir savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, panaudodamas psichinę prievartą neigia, tačiau byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad įtariamasis M. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys, kaip skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir ikiteisminio tyrimo teisėja, yra: nukentėjusiosios apklausos protokolas, įtariamojo apklausos protokolas, ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pinigų perdavimo fakto garso ir vaizdo įrašas, telefonų išklotinės bei kita byloje surinkta faktinė medžiaga. Dėl to skundo argumentas, kad byloje nėra apskritai jokių duomenų, patvirtinančių M. L. kaltę, laikytinas nepagrįstu. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, kai yra BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų. Pirmosios instancijos teismas įtariamajam M. L. suėmimą pratęsė BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p. numatytais pagrindais, t. y. manant kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus. Aukštesniojo teismo nuomone, šie suėmimo pratęsimo pagrindai nustatyti pagrįstai.
Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. M. L. įtariamas apysunkio ir sunkaus tyčinių nusikaltimų, nukreiptų į asmens turtą padarymu veikiant bendrininkų grupe, už kuriuos numatyta griežta reali laisvės atėmimo bausmė. Nors skunde gynėjas nurodo, kad šiuo metu galiojančios BK 55 ir BK 75 str. nuostatos numato galimybę netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo prerogatyva, ir šių normų egzistavimas nesuponuoja išvados, kad bausmės vykdymas bus atidėtas, o M. L. nesislėps nuo teismo. Nors skunde nurodoma, kad M. L. tėvui A. L. nustatytas neterminuotas specialusis nuolatinis priežiūros (pagalbos) poreikis, kas neva rodo jo stiprius socialinius ryšius ir atskleidžia M. L. nedarbo priežastį, tačiau tai nenuneigia kitų byloje esančių duomenų apie įtariamojo ryšius užsienio valstybėje – jo gyvenamoji vieta deklaruota Jungtinėje Karalystėje, kur dirba ir jo sugyventinė. Pažymėtina, kad iš byloje esančios pažymos matyti, kad A. L., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nustatytas dar 2014-11-19, ir nors M. L. deklaruoja, kad tėvui nuolatos reikalinga tokia intensyvi priežiūra, kad jis net negali įsidarbinti, tačiau tai jam nesutrukdė palikti namuose neprižiūrimą tėvą ir rasti laiko nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis yra įtariamas, galimam atlikimui Palangos mieste. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog, nepaisant tam tikrų įtariamojo M. L. socialinių ryšių (Panevėžyje gyvena sergantis tėvas), pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad būdamas laisvėje ir vengdamas gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, turėdamas plačius ryšius užsienyje ir siekdamas išvengti jam gresiančio laisvės atėmimo, įtariamasis M. L. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir gali pasislėpti ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir užsienyje.
Kitas skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas – manymas, kad laisvėje M. L. darys naujus nusikaltimus. Aukštesnysis teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjos padaryta išvada, jog yra pagrindo manyti, kad M. L., būdamas laisvėje, galimai darys naujas nusikalstamas veikas. BPK 122 str. 4 d. inter alia nustatyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų Nusikalstamos veikos, kurių padarymu M. L. įtariamas, yra priskiriamos apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d., 5 d.). Be to, apysunkis nusikaltimas, kurio padarymu yra įtariamas M. L. (181 str. 1 d.), yra įvardintas ir BPK 122 str. 4 d. kaip apysunkis nusikaltimas, kurio padarymu įtariant asmenį yra sąlyga pagrįstam manymui, kad asmuo toliau nusikals. Inkriminuoti nusikaltimai savo pobūdžiu yra savanaudiški, o byloje nesant jokių duomenų apie įtariamojo iki suėmimo turėtą legalų pajamų šaltinį, galima daryti išvadą, kad M. L., siekdamas gauti lėšų pragyvenimui, ir toliau atliks analogiškas nusikalstamas veikas. Nors skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai rėmėsi duomenimis, kad įtariamasis praeityje buvo teistas, nes asmenys laikomi neteistais, kai šiame straipsnyje sueina nustatyti terminai, tačiau pažymėtina, kad analizuojant įtariamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nustatant asmens polinkį nusikalsti, faktas, jog asmuo praeityje buvo teistas, gali ir turi būti vertinamas visumoje kartu su kitomis įtariamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybėmis. Įtariamojo gynėjas skunde taip pat nurodo, kad M. L. yra sužalotas į nugarą, policijos pareigūnui panaudojus šaunamąjį ginklą, todėl jam būtina tinkama medicininė priežiūra, kad nekiltų neigiamų pasekmių sveikatai, o vykdant suėmimą, tinkamai nebus teikiama medicininė priežiūra, kas gali įtakoti jo sveikatos būklę. Aukštesnysis teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl nurodomų sveikatos sutrikimų M. L. negali būti laikomas izoliuotas ar kad jam esant suimtam neužtikrinama tinkama medicininė priežiūra, jų nepateikta ir skundą nagrinėjančiam teismui. Be to, pažymėtina, kad šią kardomąją priemonę vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems suimtųjų sveikatos sutrikimams, jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba yra konsultuojami bendrosios priežiūros gydymo įstaigose. Todėl darytina išvada, kad įtariamojo M. L. sveikatos būklė suėmimo taikymo ir tęsimo pagrindų taip pat nešalina.
Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog aplinkybės, kad įtariamasis turi sugyventinę, slaugo savo specialių poreikių turintį tėvą, nebuvo pakankamos jį sulaikyti nuo galimo inkriminuotų nusikaltimų padarymo, o inkriminuotų nusikaltimų sankcijų griežtumas duoda pagrindą pagrįstam manymui, jog šios aplinkybės ir toliau nebus pakankamos sulaikyti nevedusį, užsienyje tvirtus ryšius turintį įtariamąjį nuo mėginimų slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro, vengiant gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, ar naujų nusikalstamų veikų darymo. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių, teismo vertinimu, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Nustačiusi, jog BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatyti suėmimo skyrimo pagrindai įtariamojo atžvilgiu ir šiuo metu nėra išnykę, siekiant užtikrinti BPK 119 str. numatytų tikslų įgyvendinimą bei atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo teisėja, nepažeisdama BPK 127 str. numatytų suėmimo taikymo trukmės ir jo termino pratęsimo nuostatų bei BPK 11 str. 1 d. įtvirtinto proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones, priėmė pagrįstą sprendimą pratęsti įtariamajam M. L. suėmimo terminą vienam mėnesiui. Įtariamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau taikyti M. L. griežčiausią kardomąją priemonę. Naikinti nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo M. L. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.