- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- e2VP-1510-965/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16878-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., V. V.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. J., V. V., antstolė Brigita Tamkevičienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui A. J. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. V. gaunamo darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime į prašymą prašė jo netenkinti kaip nepagrįsto. Nurodė, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas tik toks turtas, tame tarpe ir skolos, kuris buvo įgytas po santuokos sudarymo. Šiuo atveju antstolė vykdo išieškojimą pagal 2008-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą nutarimą, o santuoka tarp šalių sudaryta tik 2011-04-02, t.y. gerokai po skolos atsiradimo fakto. Be to, laiko, jog iš bendro turto negali būti tenkinamos tik tos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado anksčiau, nei buvo įregistruota santuoka, todėl pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas. Taip pat paaiškino, jog jos sutuoktinis šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, ją atlikinėjo ir jiems sudarant santuoką, todėl niekaip neprisideda prie šeimos gerovės, bendro biudžeto, nepadeda finansiškai. Pažymėjo ir tai, jog yra praleistas vykdymo senaties terminas, todėl visas vykdymo procesas yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. V. 2016-01-18 teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo padalinti šeimos turtą nenutraukiant santuokos, vadovaujantis CK 3.124 str.
Atsiliepimas
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pateiktą prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė. Apie teismo posėdį suinteresuoti asmenys informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0005/08/01811 medžiagos nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. A9-233-718 dėl 300,00 Lt (86,89 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojos Valstybės (atstovaujamos VMI) naudai. Vykdant išieškojimą antstolis nustatė, kad skolininkas nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų banko sąskaitose neturi, VSDFV duomenis jis nedirba. Skolininkas nuo 2011-04-20 yra sudaręs santuoką su V. V. (v.b.l. 43). V. V. nuo 2016-01-18 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (v.b.l. 44). 2016-11-15 turto arešto aktu Nr. S-16028441 antstolė areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas ir ateityje gaunamas darbo užmokesčio ir jam prilygintas išmokas (v.b.l. 51-52). Antstolė 2016-11-15 surašė patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (v.b.l. 49-50).
Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal Civilinio proceso kodekso 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.
Prievolės atsiradimo pagrindo klausimas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį ir jos priverstinio vykdymo apimtį. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), asmeninio sutuoktinių turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis), taip pat iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka kreditoriaus reikalavimams visiškai patenkinti (CK 3.113 straipsnis). Taigi tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai. Būtent tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams.
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad prievolė skolininkui A. J. išieškotojos atžvilgiu atsirado iki santuokos sudarymo. Esant šioms aplinkybėms, skolininko prievolė išieškotojui vykdoma iš skolininko asmeninio turto, o jo nepakankant iš bendro su sutuoktine V. V. turto A. J. dalies (CK 3.110 straipsnis). Kaip jau nustatyta iš vykdomosios bylos medžiagos, asmeninio turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas, skolininkas neturi, todėl antstolė pagrįstai pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko dalies bendrame sutuoktinių turte nustatymo.
Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 str.). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie tai, jog sutuoktiniai A. J. ir V. V. būtų sudarę vedybų sutartį. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 tr. 1 d. 1, 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo galima nukrypti CK 3.123 str. numatytais atvejais. Pagal CK 3.123 str. 1 d. atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas A. J. nuo 2008-12-29 atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, santuoka tarp jo ir V. V. sudaryta 2011-04-20. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog viena augina mažametį vaiką, jos pajamos neatskaičius mokesčių vidutiniškai per mėnesį sudaro 480 Eur, sutuoktinis neprisideda prie šeimos išlaikymo, nepadeda finansiškai, šeimos biudžetą sudaro jos vienos uždirbamos lėšos.
Nors suinteresuotas asmuo V. V. neprašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau teismas įvertinęs aptartus rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens pateiktus paaiškinimus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, spendžia, kad išdėstytos aplinkybės laikytinos svarbiomis ir šioje byloje yra pagrįstas pagrindas nukrypti nuo minėto lygių dalių principo ir pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies, nustatant, kad skolininkui A. J. priklauso 1/3 dalis jo sutuoktinės V. V. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
Suinteresuotam asmeniui išaiškintina, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas, pateiktas vykdymo procese, tuo tarpu V. V., siekdama padalinti šeimos turtą nenutraukiant santuokos, turi kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka. Pateikti teismui ieškinį, atitinkantį įstatymo reikalavimus bei sumokėti už jį žyminį mokestį (CPK 135 str.). Suinteresuotam asmeniui taip pat išaiškintina, jog ji kartu su savo sutuoktiniu turi teisę kreiptis į notarą dėl povedybinės sutarties sudarymo, tokiu būdu nustatant sutuoktinių turto teisinį režimą. Taigi suinteresuoto asmens V. V. prašymą, kuriuo ji prašo padalinti šeimos turtą nenutraukiant santuokos, šioje byloje atsisakytina priimti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad skolininkui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/3 dalis jo sutuoktinės V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
Kitą pareiškimo dalį atmesti.
Atsisakyti priimti suinteresuoto asmens V. V. prašymą dėl šeimos turto padalijimo nenutraukiant santuokos
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei vykdomąją bylą Nr. 0005/08/01811.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.