Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

M. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. N. 2017 m. spalio 10 d. apie 21 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą sudavė kumščiu M. B. į galvą ir padarė jam kairės akies vokų poodinę kraujosruvą ir taip, mušdamas M. B., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią M. N. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

M. N., apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2017 m. spalio 10 d. su savo sutuoktine S. N. buvo namuose. Vakare pas juos atėjo neblaivus sutuoktinės brolis M. B., kuris atsinešė alaus ir virtuvėje vienas jį išgėrė. Po to M. B. paprašė jį nuvežti pas draugą į Plungę. Nesutikus šito padaryti, M. B. toliau virtuvėje gėrė alų, S. N. kambaryje migdė jų vaikus, o jis nuėjo miegoti į kitą kambarį. M. B. liko vienas virtuvėje. Po to M. B. pradėjo vaikščioti po namus, daužyti kambario duris, kuriame miegojo jo vaikai su S. N.. Neiškentęs nuėjo ir M. B. pasakė, kad arba eitų miegoti į kitą kambarį, arba eitų lauk iš jų namų. Tarp jo ir M. B. įvyko konfliktas, kurio metu nesusivaldė ir vieną kartą kumščiu trenkė M. B. į galvą, pataikė kažkur į smilkinį. M. B. iškart nukrito ant grindų. Gulėdamas ant grindų M. B. pradėjo trūkčioti, spjaudytis kraujais. Išsigandęs, kad šiam nieko blogo nenutiktų, iškvietė greitąją pagalbą, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pasakė, kad trenkė savo svainiui ir reikalinga greitoji medicinos pagalba. M. B. išvežė į Šiaulių ligoninę. Jis važiavo iš paskos. M. B. apžiūrėjo ir tą patį vakarą išleido namo, jis svainį parvežė namo. Dėl savo elgesio labai gailisi, M. B. atsiprašė (b. l. 52, 55).

M. N. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

nukentėjusiojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2017 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) su savo pažįstamais gėrė alų. Apie 20 val. 00 min. nuėjo pas savo seserį S. N., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ten vienas dar išgėrė alaus, po to paprašė sesers sutuoktinio M. N. nuvežti jį į Plungę pas draugą, tačiau M. N. nesutiko ir dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. M. N. buvo blaivus. Jis pats, pavartojęs alkoholio, būna šiek tiek konfliktiškas, todėl įkyriai vis prašė, kad jį vežtų į Plungę. M. N. nekreipė į jį dėmesio ir nuėjo į savo kambarį miegoti. Tuomet nuėjo į kitą kambarį, kur sesuo migdė savo vaikus. M. N., išgirdęs, kad jis neduoda ramybės savo seseriai, atėjo ir buto koridoriuje trenkė jam į galvą. Po M. N. suduoto smūgio nukrito ant žemės, kas vyko toliau, nežino. M. N. pats iškvietė pareigūnus ir greitąją pagalbą, nes baiminosi, kad jam nebūtų kas blogo atsitikę, taip pat lydėjo jį į Šiaulių ligoninę, o vėliau iš jos parvežė. M. N. jo atsiprašė ir jis jam atleido, pretenzijų neturi. Dėl to, kad gavo smūgį į galvą, jam skaudėjo, juto skausmą prieš nukrisdamas ant grindų (b. l. 22);

2017 m. lapkričio 28d. – 2017 m. lapkričio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. B. padarytas sužalojimas: kairės akies vokų poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginiu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. M. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 28).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. N. konflikto metu vieną kartą sudavęs kumščiu M. B. į galvą ir padaręs jam kairės akies vokų poodinę kraujosruvą, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylos aplinkybės yra aiškios, M. N. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta ir nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada.

M. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). 2017 m. gruodžio 21 d. įtariamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 58–59), kuriame nurodyta, jog įtariamasis M. N. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas M. N. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę (duomenys neskelbtini)

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimus bei bausmės terminą, trumpesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. N. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

M. N., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

M. N., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus M. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. N. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. N. galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus M. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam M. N..

M. N., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

M. N., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.