Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš L. S.,42 Eur (388,17 Lt) laidojimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (112,42 Eur) nuo 2015-02-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš J. B. 419,66 Eur (1449 Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.

Teismas nurodė, kad pinigų sumokėjimo faktas turi būti patvirtintas tik specialiais įrodymais – mokėjimo nurodymais ar analogiško pobūdžio dokumentais, patvirtinančiais finansų įstaigose atliktas operacijas. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos patirtas išlaidas dėl M. S. išlaikymo. Jų dydį ieškovė įrodinėjo tik liudytojų bei savo paaiškinimais, tačiau nei pati ieškovė, nei liudytojai neįrodė ieškovės patirtų išlaikymo išlaidų dydžio. Nustatyta, kad M. S. prižiūrėjo ir ja rūpinosi ne tik ieškovė, bet ir atsakovas (kai grįždavo į Lietuvą), jo duktė bei sutuoktinė, žentas, ieškovės tėvas, todėl ieškovė neįrodė, kad tik ji išlaikė prosenelę. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad M. S. gaudavo apie 1000 Lt dydžio senatvės pensiją, kurios jai užtekdavo pragyvenimui, ji pati nupirkdavo malkų, be to, liudytojai patvirtino, kad asmenims, atvežusiems M. S. masto produktų ar kitų būtinų prekių, ji atlygindavo pati, t.y. duodavo pinigų. Ieškovės reikalavimas dėl išlaidų, patirtų dėl M. S. išlaikymo, atmestinas kaip neįrodytas.

CK nėra normos, reglamentuojančios ginčo tarp šalių teisinį santykį – laidojimo ir kitų išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, t.y. egzistuoja teisės spraga, todėl šiuo atveju ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, taikant teisės analogiją. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, į faktinius bylos duomenis bei nustatytas bylos aplinkybes, konstatuotina, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, dėl ko atsakovas (kaip artimiausias mirusiosios M. S. giminaitis - sūnus) turi prievolę atlyginti ieškovei (mirusiosios provaikaitei) jos reikalaujamą laidojimo išlaidų dalį (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.8 str. 2 d., 5.59 str. 2 d. 1 p., 6.1, 6.2 str., CPK 3 str. 6 d.). Mirusioji sutuoktinio neturėjo, todėl pareiga ją palaidoti teko mirusiojo vaikams, t.y. atsakovui. Ieškovė mirusios prosenelės laidojimui panaudojo savo asmenines lėšas, todėl jas turi teisę atgauti iš atsakovo, priešingu atveju tai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.).

Atsakovas, sužinojęs apie tai, kada ir kur bus laidojama mirusioji motina, turėjo visas galimybes šiems ieškovės veiksmams nepritarti ir pareikšti, kad laidotuves pageidauja organizuoti pats, tačiau byloje įrodymų, kad atsakovas pareiškė tokius prieštaravimus, nėra, be to, vėliau dalį laidojimo išlaidų grąžino savo dukteriai O. T., taigi tokiu būdu atsakovas konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą, kad tiek velionės šarvojimą, tiek laidotuves, tiek gedulingų pietų organizavimą atliktų kiti asmenys – nagrinėjamu atveju atsakovo dukra bei ieškovė (CK 6.230 str. 3 d.). CK 6.233 str. 1 d. numatyta, jog jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius. Nuostata, jog atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, šiuo metu tiesiogiai įtvirtinta CK 6.291 str. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Ieškovės turėtos laidojimo išlaidos atitinka laidojimo išlaidų paskirtį ir iš dalies yra įrodytos pateiktais rašytiniais įrodymais. Rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovės 1593 Lt dydžio išlaidų už laidojimo organizavimo paslaugas, duobės iškasimą, autokatafalko nuomą ir kitas paslaugas, gedulingų pietų surengimą, patyrimą. Šios išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir nėra per didelės, yra pilnai adekvačios nurodytų paslaugų paskirčiai, Patirtos alkoholio išlaidos – 110 Lt (90 Lt + 20 L), minusuojamos iš ieškovės partirtų laidojimo išlaidų kaip nebūtinos, todėl konstatuotina, jog ieškovė bendrai patyrė 1483 Lt (1593 Lt – 110 Lt) mirusiosios M. S. laidojimo išlaidų.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014-11-20 rašto nustatyta, kad mirus M. S. 2013-09-25 A. K., kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu – P. B. sugyventinei, buvo išmokėta 1094,83 Lt dydžio išmoka. Liudytojas P. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad po M. S. mirties gautos pašalpos buvo panaudotos jos laidotuvėms, laidotuvėmis rūpinosi jis su ieškove, todėl teismas sprendžia, jog nurodyta išmoka taip pat minusuojama iš ieškovės patirtų laidojimo išlaidų, todėl iš viso ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 388,17 Lt / 112,42 eurai (1483 Lt – 1094,83 Lt) laidojimo išlaidų, kitoje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

2013-11-18 PVM sąskaitoje-faktūroje, išrašytoje už organizuotus 2013-09-22 gedulingus pietus, yra įtrauktos ir patirtos alkoholio išlaidos – 110 Lt (90 Lt + 20 Lt; b.l. 85). Pirmos instancijos teismas išlaidas alkoholiniams gėrimams vertino kaip nebūtinas, todėl konstatavo, jog ieškovė bendrai patyrė 1483 Lt (1593 Lt – 110 Lt) mirusiosios M. S. laidojimo išlaidų. Teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada. Saikingas alkoholinių gėrimų vartojimas per gedulingus pietus yra tradicija iš esmės neprieštarauja moralės normoms, atitinka vyraujančias tradicijas. Šios išlaidos yra faktiškai patirtos, todėl turi būti priteistos ieškovei.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2014-11-20 rašto nustatyta, kad mirus M. S. 2013-09-25 A. K., ieškovės tėvo P. B. sugyventinei, buvo išmokėta 1094,83 Lt dydžio išmoka. Liudytojas P. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad po M. S. mirties gautos pašalpos buvo panaudotos jos laidotuvėms, laidotuvėmis rūpinosi jis su ieškove. Liudytojas P. B. taip pat parodė, jog už laidojimo išlaidas, nors gal ir jis sąskaitose buvo nurodytas kaip mokėtojas, mokėjo ieškovė, kadangi jis tuo metu buvo bedarbis, neturėjo pinigų. Nurodė, kad po M. S. mirties gautos pašalpos buvo panaudotos jos laidotuvėms. Minėtą pašalpą gavo A. K., jo sugyventinė, kadangi P. B. neturėjo banko sąskaitos. Liudytoja O. T., kuri yra atsakovo dukra, parodė, kad ieškovės tėvas, mirus močiutei, paėmė dvi pensijas – vieną iš kaimynės, kitą iš Sodros, už tuos pinigus ir sumokėjo už močiutės laidotuves. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įrodymų visuma patvirtina jog Valstybinio socialinio draudimo fondo 1094,83 Lt dydžio išmoka buvo panaudota laidotuvėms, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nurodyta išmoka minusuojama iš ieškovės patirtų laidojimo išlaidų, todėl iš viso ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 388,17 Lt / 112,42 Eur (1483 Lt – 1094,83 Lt) laidojimo išlaidų.

Ieškovės J. B. bylinėjimosi išlaidos pirmoje instancijoje sudarė 2500 Lt atstovavimo išlaidos, 1284 Lt (42 800 Lt x 3 proc.) žyminis mokestis ir 326 Lt išlaidos antstolio paslaugoms apmokėti, iš viso 4110 Lt. Ieškovė yra sumokėjusi 1430 Lt žyminio mokesčio, todėl permokėta 146 Lt / 42,28 Eur (1430 Lt – 1284 Lt) suma grąžinta J. B.. Atsakovas L. S. patyrė 1500 Lt atstovavimo išlaidų. Pirmos instancijos teismas formaliai taikė CPK 93 str. 2 d. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies (0,91 proc.), ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 37 Lt (4110 Lt x 0,91 proc.) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 1486 Lt (1500 Lt x 99,09 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 1449 Lt / 419,66 Eur (1486 Lt - 37 Lt) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo požiūris yra pernelyg formalus. CPK 93 str. 4 d. nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš reikalavimų priteisti laidojimo išlaidas iš esmės patenkintas, todėl šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šalims paskirstomos per pusę. Ieškovės atstovavimo išlaidos sudaro 2500 Lt, iš kurių 1250 Lt priteisiamos iš atsakovo. Atsakovas L. S. patyrė 1500 Lt atstovavimo išlaidų, iš kurių 750 Lt priteisiama iš ieškovės. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 500 Lt (144,81 eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantė patyrė 320 eurų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Apeliacinis skundas patenkintas 7 procentų dalimi, todėl 22,40 eurų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų apeliantei priteisiama iš atsakovo (CPK 93 str. 3 d.).