Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas A. D. 2016-11-08 ir 2016-11-15 teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir papildomai nurodė, kad jis ir atsakovė per daug skirtingi žmonės, nors pragyveno 29 metu, užaugino dvi dukras, tačiau tolesnis gyvenimas neįmanomas. Kartu kaip sutuoktiniai negyvena maždaug nuo 2006 metų, nors gyveno viename name, tačiau atskirai, o nuo 2010 metų negyvena ir viename name. Atsakovė išėjusi iš namų. Maždaug nuo 2007, 2008 metų atsakovė iš priestato kur kartu gyveno išėjo gyventi į dukrų kambarį (sename name). Aštuoni, devyni metai negyvena kartu. Alkoholį vartojo saikingai, namuose nesmurtavo, dėl jo elgesio nėra kviesta policija, nėra baustas administracine tvarka, neteistas. Sename name jis vieną kambarį paveldėjo ir tame kambaryje gyveno po santuokos su žmona ir vėliau gimusiomis dukromis. Antrą kambarį tame pačiame name jam 2009 metais padovanojo sesuo Z. B.. Kambarį tikrai dovanojo jo sesuo, jie pinigų už minėtą kambarį nemokėjo. Abu šie kambariai yra sename name, juose jokia rekonstrukcija ar kapitalinis remontas nebuvo atliktas, juose buvo tik atliktas paprastas remontas, todėl šie kambariai priklauso jam asmeninės nuosavybės teise ir nedalintini. Minėtuose kambariuose buvo pakeisti langai kai jis gavo savo motinos paliko dalį. Gyvendami santuokoje nusipirko žemės sklypą todėl sutinka, kad minėtas žemės sklypas būtų padalintas natūra per pusę. Gyvenant santuokoje, prie seno namo pasistatė priestatą, kuris nėra baigtas iki šiol. Priestatą statė nuo 1991 metų. Statė pats, pirko statybines medžiagas, padėjo uošvis, gaudavo medienos. Šiuo metu priestatas yra gyvenama patalpa, įrengtas vienas kambarys, tualetas, vonia, virtuvė. Priestatas yra vieno aukšto su mansarda, pirmame aukšte gyvena jis maždaug nuo 2001 metų, o mansarda neįrengta. 2016-11-15 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovei už pusę priestato sutinka sumokėti 10000 Eur, o žemę prašo dalinti natūra. Jis turės pinigų sumokėti atsakovei kompensacija už pusę priestato, nes jam padės sūnus, kuris gyvena Vokietijoje. Kompensaciją sumokėtų per 6 mėnesius. Taip pat nurodė, kad nenori, kad atsakovė turėtų jo pavardę. Dėl dukrų parodymų teismo posėdyje paaiškino, kad dukros palaiko motinos (atsakovės) pusę. Jis išgerdavo saikingai, atsakovė taip pat išgerdavo. Iš asmeninių lėšų, kurias gavo kaip palikimą buvo įvesta nuotekų kanalizacija, padaryta šildymo sistema, kambariuose sudėti langai, išklotos grindys.

Atsakovė V. D. pareiškė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų (t.2, b.l.16-20). Prašo nutraukti santuoką dėl A. D. kaltės, netaikyti sutuoktinių taikinimo priemonių, priteisti iš ieškovo 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nekilnojamąjį turtą: 73/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1293-1000-2018), gyvenamojo namo priestatą, žymimą 3alp, kurį sudaro rūsio patalpos G-l, R-l, pirmojo aukšto patalpos 1-13, 1-12, 1-10, 1-9,1-1, pastogės patalpos 1-15 ir 1-14, esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovės ir ieškovo bendrąja sutuoktinių nuosavybe; ieškovo, A. D. asmeninėje nuosavybėje, po santuokos nutraukimo palikti nekilnojamąjį turtą: ½ dalį 1206/1743 dalį 0,1743 ha žemės sklypo, ½ dalį 73/100 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį gyvenamojo namo priestato, žymimo 3alp, 27 400 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės asmeninėje nuosavybėje, po santuokos nutraukimo palikti nekilnojamąjį turtą: ½ dalį 1206/1743 dalį 0,1743 ha žemės sklypo, ½ dalį 73/100 dalies gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį gyvenamojo namo priestato, žymimo 3alp, 27400 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atsakovei V. D. palikti D. pavardę, ieškovui A. D. – D. pavardę.

Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes nepavyko išsaugoti santuokos, jis nebuvo lojalus, negerbė jos, prieš ją vartojo psichinį ir fizinį smurtą, vartojo alkoholį, būdavo agresyvus, nesirūpino šeima ir nevykdė jam tenkančių pareigų, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu. Ieškovas išvijo ją iš namų dėl to ji priversta nuomotis butą ir dėl to turi buto nuomos išlaidas. Jis kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, nes nenori išsaugoti šeimos. Ieškovas sužlugdė jos svajonę turėti tvirtą ir gražią šeimą, tokiu savo elgesiu sukėlė jai dvasinius išgyvenimus ir emocinį skausmą, todėl prašo priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovo vardu registruota nekilojamas turtas 73/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Dalis šio gyvenamojo namo buvo ieškovo (duomenys neskelbtini) paveldėta, o kita dalis (duomenys neskelbtini) tariamai ieškovui padovanota, o iš tikrųjų už tą kambarį jie iš bendrų pinigų mokėjo 5000 Lt (1448,10 Eur) Gyvendami santuokoje susitvarkė buitį dviejuose kambariuose, padarė vidaus remontą, pakeitė langus, grindis, sienas iškalė lentelėmis. Iš bendrų lėšų su ieškovu statė gyvenamojo namo priestatą, kuris nėra įregistruotas VĮ Registų centre. pažymėtą 3a1p, kurį sudaro rūsio patalpos G-1, R-1, pirmo aukšto patalpos 1-13,1-12,1-10,1-9, 1-1, pastogės patalpos 1-15,1-14 viso 103,30 kv.m. Todėl ieškovo vardu registruotas turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis bei bendru darbu, todėl yra pagrindas minėtą turtą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Gyvendami santuokoje įgijo žemės sklypą 1206/1743 dalių, esantį (duomenys neskelbtini). Prašo nekilojamąjį turtą – gyvenamojo namo dalį, priestatą, žemės sklypą dalinti lygiomis dalimis. Gyvenamojo namo ir priestato dalis yra 176,25 kv.m. bendro ploto, jis dalintinas natūra. Ji yra nekonfliktiška todėl nėra pagrindo nedalinti minėti turto natūra.

Liudytoja J. V. 2016-11-08 teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra ieškovo sesuo. Sename name ieškovas vieną kambarį paveldėjo, o kitą padovanojo sesuo Z. B.. Minėtuose kambariuose rekonstrukcija nebuvo atlikta, tik gyvendami juos susiremontavo iškalė medinėm lentelėm, o jau vėliau pakeitė langus. Priestatą statė santuokos metu padėjo atsakovės tėvai, teikė medieną, tačiau ieškovas užmokėdavo už medieną ir darbus. Ieškovas visada dirbo ir šeimą išlaikė finansiškai. Dirbo ir atsakovė. Apie smurto naudojimą nieko nežino, atsakovė jai niekada nebuvo sakiusi, kad ieškovas smurtavo. Atsakovė nuo 2012 metų gyvena atskirai savo dukros bute. Ieškovas išgerdavo alkoholio, tačiau nepiktnaudžiavo. Alkoholio vartojimas buvo abiejų ieškovo ir atsakovės problema.

Liudytoja D. D. 2016-11-08 teismo posėdyje paaiškino, kad yra ieškovo ir atsakovo dukra. Ji su ieškovu (tėvu) nebendrauja trys metai, o su atsakove (motina) bendrauja. Šeimos problema buvo alkoholis, nes tėvas nesusitvarkė su alkoholiu ir smurtaudavo. Tėvas smurtaudavo prieš motiną. Motina iš namų išėjusi maždaug prieš penkis metus ir gyvena jos bute. Iš karto gyveno viename kambaryje, kurį tėvas buvo paveldėjęs. Po to turėjo dar vieną kambarį, kurį tėvui padovanojo jo sesuo Z. B., bet prisimena, kad už tą kambarį tėvai Z. B. mokėjo pinigus. Minėtus abu kambarius susitvarkė, dėjo grindis, remontavo sienas, įdėjo naujus langus. Priestatą pradėjo statyti 1992 metais, jis nebuvo užbaigtas, jame buvo įrengtas vienas kambarys, virtuvė tuomet tėvai pradėjo gyventi priestato patalpose, o ji su seserim liko senam name. Kai tėvas gavo pinigų po savo motinos mirties sutvarkė kanalizaciją. Mama dirbo kavinėje, dirbo pagal patentą, prekiavo baldais. Motina kartais išgerdavo alkoholio, o kai jaunesnė sesuo, baigusi vidurinę, išėjo iš namų, motina dar labiau pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Todėl ji norėdama padėti motinai susitvarkyti, jai padėjo finansiškai, 2012 metų pradžioje išnuomojo jai butą, o vėliau leido motinai gyventi savo bute, nes pati išvyko gyventi į Londoną.

Liudytoja G. D. 2016-11-08 teismo posėdyje paaiškino, kad yra ieškovo ir atsakovo dukra. Tėvai dažnai pykdavosi, tėvas dažnai gerdavo alkoholį, keldavo triukšmą, visiems grasindavo. Situacija dar pablogėjo kai vyresnė sesuo baigusi vidurinė mokyklą paliko namus. Dėl tėvo elgesio ne kartą buvo kviečiama policija. Pinigų duodavo abu tėvai. Remontas seno namo kambaryje buvo atliktas iš bendrų pinigų, o kitas kambarys sename kambaryje buvo ne padovanota, o pirktas. Minėtame kambariuose buvo sudėtos grindys, lubos, tapetais išklijuotos sienos. Buvo pastatytas priestatas. Tėvai kartu negyvena 5 metai. 2012 metais ji baigusi mokyklą išsikėlė iš tėvų namų. Tėvas labai gerdavo. Kai mama palūžo 2011 metais taip pat gėrė alkoholį ir tai truko apie pusantrų metų. Vyresnė sesuo padėjo motinai išsikraustyti iš namų, tai buvo daroma dėl motinos saugumo.

Liudytojas J. B. 2016-11-08 teismo posėdyje, atsakovės brolis, paaiškino, kad santuokoje atsakovė su ieškovu pasistatė priestatą, kad jis prie statybų prisidėjo savo darbu, pinigais, statybinėmis medžiagomis. Taip pat prisidėjo atsakovės ir jo tėvai, brolis, pusbrolis. Po santuokos sudarymo gyveno viename kambaryje, kurį remontavo iškalė sienas, pakeitė grindis, langus. Iš kalbų girdėjo, kad dar vienas kambarys buvo nepadovanotas, o ieškovo ir atsakovės nupirktas. Prie jo ieškovas ir atsakovė nėra susimušę, tačiau buvo girdėjęs, kad ieškovas smurtauja. Atsakovė iš namų išėjo dėl konfliktų prieš keturis ar penkis metus. Prieš atsakovei paliekant namus abu vartojo alkoholį ir dėl to iširo šeima.

Liudytojas V. Ž. 2016-11-08 teismo posėdyje, atsakovės teta, paaiškino, kad po santuokos šalys gyveno viename kambaryje, po to pasistatė priestatą. Statyti namo priestatą padėjo atsakovės tėvai, brolis. Jai buvo sakę, kad Z. B. ne padovanojo vieną kambarį ieškovui, o buvo sumokėti pinigus. Kai atvažiuodavo pas atsakovės tėvus, ieškovas prisigerdavo, jų dukros sakydavo, kad ieškovas mušą atsakovę. Atsakovė išėjusi iš namų, gyvena dukros bute. Prieš išeinant iš namų atsakovė taip pat turėjo problemų su alkoholio vartojimu.

Valstybinės įmonės Registrų centro duomenys (t.1, b.l.149-150) patvirtina, kad 1206/1743 žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. D., V. D. 2006-12-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, to paties žemės sklypo 452/1743 dalis, priklauso A. D. 2000-11-15 apskrities viršininko sprendimu. 2006-12-07 Žemė sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (t.1, b.l.43,44,45) patvirtina, kad A. D. ir Z. B. sudarė sutartį pagal kurią A. D. nupirko iš Z. B. 1206-1743 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1743 ha, esančio (duomenys neskelbtini) bei 2006-12-07 surašė perdavimo-priėmimo aktą.

Valstybinės įmonės Registrų centro duomenys (t.1,b.l.11) patvirtina, kad 73/100 gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir 67/100 kitų inžinierinių statinių (kiemo įrenginių) nuosavybės teise priklauso A. D. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu. (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu (t.1, b.l.48,49) A. D. ir Z. B. sudarė pastato gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kuriame yra 176,25 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi sutartį.

Valstybinės įmonės Regitra duomenimis (t.1, b.l.8,9) A. D. ir V. D. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra.

Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas pajamas (t.1, b.l.13) patvirtina, kad A. D. gaunamos pajamos UAB ,,Rūdupis“ sudarė apie 262 Eur per mėnesį.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažyma (t.1, b.l.6-13) patvirtina, kad V. D. laikotarpiu nuo 1999-09-08 iki 2000-10-17 dirbo UAB ,,Birštono seklytėlė“, nuo 2001-07-01 iki 2007-12-30 su pertraukomis dirbo įsigijusi verslo liudijimą, 2010, 2011 metais po du mėnesius dirbo Birštono miesto tvarkymo tarnyboje, 2012m, 2013 m, 2014 m, 2015 m, 2016 metais - UAB ,,Kauteksa“,

2009-03-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (t.2, b.l. 3) patvirtina, kad ieškovo motinos O. D. turtą paveldi jos dukra J. V.. 2008-12-24 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovo sesuo J. V. pervedė A. V. 40000 litų (11584,48 Eur), nurodant mokėjimo paskirtį ,,už nuosavybę“.

Ekspertizės akte (t.1, b.l.86-146) nustatyta, kad 1658/1743 dalių žemės sklypo, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) priestato, pažymėto 3a1p, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertės nustatymo dieną (2016-04-29) yra 54800 Eur.

Santuokos liudijimas (t.1, b.l.5) patvirtina, kad ieškovas A. D. ir atsakovė V. D. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini).

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Šių dvasinių vertybių nebuvo A. D. ir V. D. šeimoje.

CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Gyvenant santuokoje šalys susilaukė dviejų dukrų D. D. ir G. D., kurios jau yra pilnametės ir kartu negyvena. Sutuoktiniai skirtingai aiškina santuokos iširimo priežastis. Ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė nesutikdama su ieškovo nurodytu santuokos nutraukimo pagrindu, pareikštu patikslintu priešieškiniu prašė jos ir A. D. santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovė V. D. 2012 metų pradžioje paliko namus, kuriuose gyveno ir apie pusę metų gyveno nuomojamam bute, o po to apsigyveno vyriausiajai dukrai D. D. priklausančiam bute, kur gyvena iki šiol. Atsakovė nurodė, kad ieškovas pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos pareigas, nes negerbė jos, prieš ją vartojo psichinį ir fizinį smurtą, vartojo alkoholį, būdavo agresyvus, nesirūpino šeima ir nevykdė jam tenkančių pareigų, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu, išvijo ją iš namų dėl to ji priversta nuomotos butą ir dėl to turi buto nuomos išlaidas, be to, ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, nes nenori išsaugoti šeimos.

Nors atsakovė kaltina, kad ieškovas nesirūpino šeima, ją išvijo iš namų, tačiau teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos D. D., G. D. patvirtino, kad jos dėjo pastangas, jog atsakovė (motina) išeitų iš namų, nes pati atsakovė buvo pradėjusi piktnaudžiauti alkoholiu, todėl norėjo jai padėti susitvarkyti gyvenime. Teismo posėdyje atsakovė patvirtino, kad pati išėjo iš namų, be to nenustatyta, kad ieškovas nesirūpino šeima. Atsakovė teigia, kad ieškovas jos atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, tačiau šių aplinkybių nepagrindė dokumentais t.y. kad buvo kviečiama policija, pradėti ikiteisminiai tyrimai, kad kreipėsi dėl patirtų sužalojimų į gydymo įstaigą ar teismo medicinos ekspertus. Apie smurto naudojimą teisme teigė liudytojos, šalių dukros, D. D. ir G. D.. Nors atsakovė nepateikė objektyvių duomenų apie smurto naudojimą, tačiau teismas neturi pagrindo visiškai netikėti liudytojų, šalių dukrų, paaiškinimais. Pats ieškovas neigia, kad smurtavo, nurodo, kad dukros liudijo motinos naudai, o jis nėra nei teistas, nei baustas administracine tvarka dėl smurtavimo. Tačiau teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo išvadai, kad galimi smurto atvejai yra šalių santuokos iširimo priežastis, nes tiek liudytojos, tiek atsakovė teigė, kad smurtas ieškovo ir atsakovės šeimoje tęsėsi apie dešimt metų iki kol atsakovė išsikraustė iš namų. Toks ieškovo neva smurtinio elgesio toleravimas daugiau kaip dešimt metų, tikintis, kad ieškovas pasikeis ir atsakovė išsaugos šeimą, teismui duoda pagrindą abejoti, kad šeimoje galimai buvę smurto atvejai yra šalių santuokos iširimo priežastis. Ieškovas ir atsakovė jau nuo 2010 metų negyvena kaip sutuoktiniai, nors ir gyveno vienuose namuose, tačiau jų nesiejo artimas ryšys ir supratimas, jie nevedė bendro ūkio, negyveno sutuoktinių gyvenimo, o nuo 2012 metų pradžios atsakovė pati išsikraustė iš namų.

Ieškovas nurodo, kad santuokos iširimo priežastis, kad jis ir atsakovė per daug skirtingi žmonės, nors pragyveno 29 metu, užaugino dvi dukras, tačiau tolesnis gyvenimas neįmanomas, kad atsakė jau pati išėjusi iš namų, o ir tuomet kai gyveno vienuose namuose jau ilgai laiką nevedė bendro ūkio. Aštuoni, devyni metai negyvena kartu. Ieškovas neigia, kad piktnaudžiavo alkoholiu. Nors, nei jis, nei atsakovė nebausti administracine tvarka už alkoholio vartojimą, tačiau teismo posėdyje liudytojai J. V., D. D., Goda D. J. B., V. Ž. patvirtino, kad ne tik ieškovas, bet ir atsakovė turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Liudytojai patvirtino, bei pati atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad apie pusantrų metų iki kol atsakovė išėjo iš namų gyventi atskirtai (iki 2012 metų pradžios) t.y. 2010, 2011 metais piktnaudžiavo alkoholiu.

Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovo netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abu sukūrė tokią situaciją savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lūkesčius, abiejų sutuoktinių veiksmai liudija, kad abu jie nebrangino santuokos ir neketino tęsti vedybinio gyvenimo, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str.2 d.).

Atsakovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė D. (CK 3.69 str.1 d.). Ieškovas atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka, kad atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė, nes nenori. Pagal CK 3.69 str. 1 d. nuostatas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Tik tuo atveju, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Nagrinėjamoje byloje atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo nenustatyta, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, be to sutuoktiniai turi bendras dukras, todėl teismas neatsižvelgia į ieškovo reikalavimą atsakovei nepalikti santuokinės pavardės, kadangi tai neprieštarauja įstatymo normoms.

Iki santuokos su atsakove ieškovas įsigijo 73/100 pastato gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytų pagal paveldėjimo teisės liudijimą ir 2009 04 06 dovanojimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe tuo pagrindu, kad nurodytas turtas šalių iš esmės buvo pagerintas jau gyvenant santuokoje.

Ginčo dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto 1206/1743 dalį 0,1743 ha žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nėra, žemės sklypą atsakovė prašė padalinti natūra, su tokiu pasiūlymu sutiko ir ieškovas, todėl minėtas žemės sklypas dalintinas pusiau.

Nekilojamojo turto Registrų centro duomenys patvirtina, kad ieškovas nuosavybės teise turi 73/100 pastato gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriuos įgijo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ir 2009 04 06 dovanojimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) pagrindu. Be to, santuokos metu buvo pastatytas ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) priestatas, su rūsiu ir mansarda kadastrinių matavimų byloje plane pažymėtas 3a1p. Atsakovė, ieškovui priklausančio turto pagerinimą grindžia tuo, kad buvo sutvarkyti du sename name esantys kambariai bei priestatas pastatytas bendromis lėšomis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas sutiko, kad namo priestatas buvo pradėtas statyti ir pastatytas santuokos metu, kad jo statyba buvo vykdoma iš bendrų lėšų ir bendru darbu, kad priestato statybos darbus padėjo atlikti ir atsakovės giminaičiai. Tokias aplinkybes patvirtina ir teismo posėdyje apklausti liudytojai J. V., J. B., V. Ž., šalių dukros D. D., G. D.. Nors ieškovas teigė, kad daug darbų priestate buvo padaryta ir iš jo asmeninių lėšų, kurias jis gavo 2008-12-24 mokėjimo pavedimu, tačiau byloje neįrodinėjo, kokio dydžio asmenines lėšas panaudojo priestato statybai. Be to, pinigų gavimo dienai, priestatas buvo pastatytas, nors ir nebuvo įrengtas galutinai ir nėra įrengtas sprendimo priėmimo dienai, tai patvirtina ekspertizės aktas (t.1, b.l.88-146). Todėl teismas daro išvadą, kad gyvenamojo namo priestatas pažymėtas 3a1p pripažintinas bendrąją sutuoktinių nuosavybe.

Atsakovė, ieškovui asmeninės nuosavybės teise, priklausančio turto – dviejų kambarių, esančių gyvenamajam name, pagerinimą grindžia savo ir liudytojų paaiškinimas. Atsakovė teigia, kad jie gyvendami santuokoje susitvarkė buitį dviejuose kambariuose, padarė vidaus remontą, pakeitė langus, grindis, sienas iškalė lentelėmis. Be to, nurodė, kad dalis turto (vienas kambarys) 2009-04-27 buvo tariamai ieškovui padovanota, o iš tikrųjų už tą kambarį jie iš bendrų pinigų mokėjo 5000 Lt (1448,10 Eur). Ieškovas neigia, kad už kambarį buvo mokėti pinigai, o patvirtino, kad jo sesuo Z. B. padovanojo jam vieną kambarį. Liudytojos, šalių dukros D. ir G. D., teismo posėdyje parodė, jog joms buvo žinoma, kad kambarys buvo ne padovanotas, o pirktas, nes tėvo (ieškovo) santykiai su seserim Z. B. nebuvo tokie artimi, kad pastaroji būtų padovanojusi ieškovui turtą. Liudytojai J. B. ir V. Ž. parodė, kad iš kalbų buvo girdėję, kad vienas kambarys buvo nepadovanotas, o nupirktas. Tokie liudytojų parodymai, neturi teisinės reikšmės, nes byloje nebuvo keliamas ir nagrinėjamas reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties panaikinimo, dovanojimo sutartis galiojanti, nepanaikinta, todėl teismas neturi pagrindo abejoti dovanojimo sutarties teisingumu t.y., kad ieškovas (duomenys neskelbtini) dovanojimu sutarties pagrindu įgijo dalį gyvenamojo namo. Apie ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto t.y. gyvenamajame name dviejų kambarių atliktus remonto ir pagerinimo darbus liudijo šalių dukros D. D. ir G. D., kad minėtuose kambariuose buvo atliktas remontas, sudėtos grindys, lubos, sutvarkytos sienos, o vėliau pakeisti langai, bei liudytojas J. B., kad kambariuose šalys sienas iškalė medinėm lentelėm, pakeitė grindis, langus.

Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių teisinį režimą reglamentuojančias normas, yra nurodęs, kad pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006).

Kaip minėta, atsakovė nekilnojamojo turto esminius pagerinimus grindžia savo ir liudytojų parodymais. Ieškovas teigia, kad jam priklausančiuose namuose nebuvo padaryta nei rekonstrukcija, nei kapitalinis remontas, buvo padarytas tik paprastas remontas. Ieškovo parodymus patvirtina liudytoja J. V..

Nagrinėjamos bylos atveju, darytina išvada, jog sutuoktiniams turtas gali būti padalytas natūra. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo būdas natūra yra laikomas prioritetiniu. Dalintino priestato bendras plotas pakankamai didelis – 103,30 kv.m., priestatas yra vieno aukšto su mansarda, duomenų, kad techniškai neįmanoma paskirstyti ar atskirti turto dalis, byloje nėra. Be to, šioje byloje turto atidalijimo klausimas nesprendžiamas. Aplinkybė, kad neįrengta priestato mansarda nėra kliūtis, sprendžiant turto padalijimo klausimą. Įvertinus, kad ieškovas neįrodė, kad jis pajėgus sumokėti atsakovei kompensaciją už jai priklausančio turto dalį, bei vertinant, kad jo, kaip ir atsakovės turtinė padėtis nėra gera, nes abiems šalims teikiama 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, bei į tai, kad pagal Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai negali nulemti turto padalijimo būdo natūra, nes teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, be to, ieškovas ir atsakovė yra žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu kaip ir gyvenamojo namo priestatas, bendrasavininkai, gyvenamojo namo priestatas dalintinas natūra po ½ dalį.