- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-290-232/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-20173-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- UAB „Transboka“
- Ieškovas
- UAB „Adictus”
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Transboka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Adictus” ieškinį atsakovui UAB „Transboka“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Transboka“ ieškovo naudai 11346,24 Lt skolos, 368,61 Lt palūkanų, 8,05 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog laikotarpiu nuo 2009-12-18 iki 2010-07-09 ieškovas atsakovui teikė krovinių pervežimo paslaugas, tačiau už suteiktas paslaugas pagal ieškovo išrašytas ir atsakovui pateiktas sąskaitas atsakovas atsiskaitė tik iš dalies, likdamas skolingas 11346,24 Lt. Atsakovas taip pat privalo sumokėti palūkanas už vėlavimą atsiskaityti, pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 1-2 p., 2 str. 3 d., 3 str. 3 d., 4 d., atsakovo mokėtinos palūkanos sudaro 368,61 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-23 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas, ieškovui iš atsakovo priteista 11346,24 Lt skolos, 368,61 Lt palūkanų, 8,05 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (11714,85 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2112 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Transboka“ pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuo nurodė, kad su ieškiniu ir preliminariu sprendimu sutinka iš dalies. Atsakovas sutiko su visomis ieškinyje nurodytomis PVM sąskaitomis faktūromis, išskyrus PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADT 07680, išrašytą 1605,55 Lt sumai. Atsakovas nurodė, kad ieškovas netinkamai atliko savo pareigas pagal pervežimo sutartį, ieškovo darbuotojas krovinio transportavimo metu maršrutu Italija - Lietuva pametė ATA Carnet IT nr. 54310/BG, dėl šios priežasties atsakovas patyrė 3621,46 Lt dydžio nuostolius. Atsakovo patirta nuostolių suma viršijo užsakymo kainą, ieškovas dar buvo skolingas atsakovui 6642,70 Lt pagal sutartį užsakymą Nr. DP10 050779, todėl buvo pradėtos derybos dėl tarpusavio skolų, rengiami tarpusavio skolų įskaitymo aktai. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas sustabdė savo prievolės vykdymą. Šiuo atveju ginčui turi būti taikomos CMR konvencijos 27 str. numatytos 5 procentų dydžio palūkanos, be to, ieškovas nesikreipė į atsakovą su pretenzija per nustatytą terminą, todėl palūkanos turi būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, prašė ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad atsakovo pateikti dokumentai dėl nuostolių kilimo nesusiję su nagrinėjama byla, nepagrindžia nuostolių kilimo fakto, jų dydžio ir ieškovo kaltės. Ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigas pagal visus transporto užsakymus, PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ADT 07680 nurodyta pinigų suma apima tiek krovinio transportavimo paslaugą, tiek krovinio eksporto deklaracijos parengimo koordinavimą. Ieškovas pažymėjo, kad CMR konvencija nereglamentuoja pervežime dalyvavusių asmenų tarpusavio piniginių prievolių, t.y. atsiskaitymo pareigos už suteiktas pervežimo paslaugos vykdymo. Palūkanų mokėjimo prasme turi būti taikomas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kuris yra specialus įstatymas lyginant su LR Civiliniu kodeksu. Ieškovas prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 14 d. galutiniu sprendimu (b.l. 101-103) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-23 preliminarų sprendimą pakeitė. Priteisė ieškovui UAB „Adictus“ iš atsakovo UAB „Transboka“ 11346,24 Lt skolą, 224,73 Lt palūkanas, 8,05 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (11570,97 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2091 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo UAB „Transboka“ 23,11 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nurodė, jog ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartines prievoles pagal ginčijamą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADT 07680, todėl atsakovui atsirado pareiga su juo atsiskaityti (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis). Ginčijamą PVM sąskaitą faktūrą atsakovas priėmė, tuo patvirtindamas, kad neginčija suteiktų paslaugų kokybės ir sąskaitoje nurodytos kainos, todėl pareiga įrodyti, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta klaidinga suma, kyla atsakovui. Atsakovas nurodė, kad eksporto deklaracijos kaina svyruoja nuo 35 iki 50 eurų, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma yra neteisinga (CPK 176-179 str.). Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas krovinio transportavimo metu pametė dokumentus, tokiu būdu sukeldamas atsakovui nuostolius, nepaneigia atsakovo pareigos apmokėti pateiktos sąskaitos už krovinio transportavimo paslaugas. Todėl teismas konstatvo, kad yra pagrindas priteisti 1605,55 Lt sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADT 07680 iš atsakovo ieškovo naudai. Teismas nurodė, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad jei vežimo sutarčiai taikytina CMR, tai ji turi būti taikoma ne tik ieškiniams, kurie yra reiškiami vežėjams, bet ir vežėjo ieškiniams, tarp jų ir reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą. Bendrąsias normas įtvirtinantys teisės aktai – CK ar Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas – šiuo atveju netaikytini. Todėl pirmos instanacijos teismas ieškovo argumentą, kad CMR nereglamentuoja atsiskaitymo paslaugos už suteiktas pervežimo paslaugas vykdymo, atmetė kaip nepagrįstą. CMR 27 straipsnyje numatytos 5 procentų palūkanos, todėl ieškovo pateiktame palūkanų paskaičiavimo akte paskaičiuotos palūkanas už pradelstas apmokėti PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo atitinkamos sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos iki 2010-11-18 perskaičiavo taikydamas 5 procentų palūkanų dydį. Teismas nurodė, jog CMR 27 str. nereglamentuoja procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, konstatavo, kad šalių santykiai atitinka LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, todėl tenkino ieškovo reikalavimą priteisti procesines palūkanas, nurodytas minėtame įstatyme.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Transboka“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civ.b. Nr.2-1439-779/2011 ir pripažinus būtinu bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civ.b. Nr.2-1439-779/2011 sumažinant iš atsakovo priteistą sumą 1 605,55 Lt pagal sąskaitą-faktūrą ADT 07680 ir palūknaų dalyje, priteisiant 5 proc. nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvvykdymo. Nurodė, jog pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas tinkamai atliko visas savo pareigas. Pažymėjo, kad atsiskaitymas tarp įmonių sutriko būtent dėl to, kad ieškovas netinkamai atliko savo pareigas pagal pervežimo sutartį. Ieškovo darbuotojas krovinio transportavimo metu maršrutu Italija - Lietuva pametė ATA Carnet IT nr. 54310/BG, dėl šios priežasties atsakovas patyrė 3621,46 Lt dydžio nuostolius. Pagal teismų praktiką vežėjas yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje, praradimą ar netinkamą panaudojimą. Krovinys realiai buvo gautas 2010-06-01, taigi pareiškiant pretenziją 2010-06-21 atsakovas termino nepraleido. Ieškovas dar buvo skolingas atsakovui 6642,70 Lt pagal sutartį užsakymą Nr. DP10 050779, todėl buvo pradėtos derybos dėl tarpusavio skolų, rengiami tarpusavio skolų įskaitymo aktai. Pažymėjo, jog atsakovas pagrįstai sustabdė savo prievolės vykdymą, kadangi kreditoriui pažeidus savo prievolę skolininkui, kas pasireiškė tuo, kad jis neįvykdė pareigų skolininkui, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių dar iki ieškinio pareiškimo teisme atsiradimo ginčas, vyko skolų suderinimo ir tarpusavio užskaitymo derybos, kurias ieškovas nutraukė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog yra galimi atsakovų priešpriešiniai reikalavimai, kurių išnagrinėti dokumentinio proceso tvarka neįmanoma. Be to pažymėjo, jog ieškovas nesikreipė į atsakovą su pretenzija per nustatytą terminą, todėl negali reikalauti palūkanų priteisimo nuo dienos, kada turėjo būti įvykdyta prievolė, nes taikant analogiją ir remiantis susiformavusia teismų praktika, jis galėtų prašyti priteisti 5 proc. palūkanas tik už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą civ.b. Nr.2-1439-79/2011 palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog krovinio pervežimo paslaugos pagal PVM sąskaitą-faktūrą` ADT Nr.07680 buvo suteiktos tinkamai, t.y. krovinys buvo laiku pakrautas ir laiku, tinkamos būklės, pristatytas į šalių sutartą vietą. Ieškovo PVM sąskaitoje-faktūroje ADT Nr.07680 nurodyta suma yra visiškai teisinga, kadangi apima krovinio transportavimo užsakyme numatytą krovinio transportavimo paslaugos kainą ir krovinio eksporto deklaracijos parengimo koordinavimo kainą. Be to ginčijamą PVM sąskaitą-faktūrą atsakovas yra įtraukęs į savo buhalterinę apskaitą. Pažymėjo, jog atsakovo pateikti dokumentai dėl nuostolių kilimo nesusiję su nagrinėjama byla, nepagrindžia nuostolių kilimo fakto, jų dydžio ir ieškovo kaltės. Apelianto argumentai dėl neva esančios būtinybės pereiti į bendrąjį procesą yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti vien jau dėl to, kad apeliantas neturi galiojančių priešpriešinių reikalavimų ieškovo atžvilgiu. CMR konvencija nereglamentuoja procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl nėra pagrindo taikyti CMR konvencijos nuostatas, sprendžiant klausimą dėl procesinių palūkanų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliantas teigia, kad preliminarus sprendimas turėjo būti naikinamas ir byla perduota nagrinėti bendra ginčo teisenos tvarka, nes bylą nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka jis prarado galimybę pareikšti priešieškinį. Kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.
Nors pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojusio CPK 430 str. 4. d. iš tikrųjų numatė, kad dokumentiniame procese negalima pareikšti priešieškinio, toks draudimas neužkirto kelio apeliantui reikšti savarankišką ieškinį kitoje byloje ir, toks teisių gynimo būdas šiuo atveju būtų nemažiau efektyvus. Todėl kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neužkirto kelio atsakovams savo teises apginti inicijuojant kitą bylą dėl atsakovo turėtų nuostolių, jei tokių buvo, atlyginimo. Be to, kolegija pažymį, kad apeliantas į bylą nėra pateikęs realius jo turėtus nuostolius patvirtinančių įrodymų. Savo teiginius apie turėtus nuostolius jis įrodinėjo prie prieštaravimų pridėtos Rusijos kompanijos, užsakiusios pervežimo paslaugas pretenzijos su priedais kopija (b.l.56-68), iš kurių galima spręsti minėtą kompaniją galimai turėjus nuostolių iš pervežimų, tačiau nėra pateikęs įrodymų, kad apeliantas tenkino minėtą pretenziją ir turėjo realių nuostolių bei, kad dėl nuostolių atsakomybė tenka būtent ieškovui.
Pirmosios instancijos teismas kolegijos nuomone padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas neįrodė, jog PVM sąskaitoje - faktūroje nurodyta suma yra neteisinga (CPK 176-179 str.), o atsakovo išsakomos pretenzijos dėl dokumentų pametimo nepaneigia pareigos sumokėti pagal pateiktą ir priimtą sąskaitą – faktūrą.
Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai išsprendė ginčo santykiams taikytinų teisės normų klausimą, esant CMR konvencijos nuostatų, CK bei Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo konkurencijai. Teisingai konstatavo, kad CK bei Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos palūkanų skaičiuotinų iki kreipimosi į teismą dienos šiuo atveju netaikytinos ir atmetė ieškovo argumentus dėl CMR konvencijos reguliavimo sferos, pagrįstai vadovavosi, susiklosčiusia teismų praktika, CMR konvencijos 27 str., bei priteisė 5 procentų palūkanas, už pradelstas apmokėti PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo atitinkamos sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos iki 2010-11-18, o nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagrįstai taikė LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo numatytas palūkanas.
Apelianto teiginiai, kad tarp šalių vyko derybos dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo ir kad ieškovas neva neteisėtai tokias derybas nutraukė, taip pat nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Civilinių teisinių santykių dalyviai laisvi pasirinkti jiems priimtiniausius ginčų sprendimo būdus, spręsti juos taikių derybų ar teisminių ginčų keliu. Šiuo konkrečiu atveju deryboms nepavykus abi šalys turėjo teisę kreiptis į teismą.
Apelianto nurodytas argumentas, jog ieškovas nesikreipė į atsakovą su pretenzija per nustatytą terminą, todėl negali reikalauti palūkanų priteisimo nuo dienos, kada turėjo būti įvykdyta prievolė, nes taikant analogiją ir remiantis susiformavusia teismų praktika, jis galėtų prašyti priteisti 5 proc. palūkanas tik už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme taip pat atmestinas.
Šalių ginčui spręsti Civilinio proceso įstatyme nenumatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 str.2d.3p.). Tuo tarpu CK 6.37 str.1 d. nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai, o CK 6.37 3 d. įtvirtinta nuostata, jog šalims rašytine forma nesusitarus dėl palūkanų, taikomos įstatyme numatytos palūkanos. Šiuo atveju palūkanų mokėjimas reglamentuotas specialiame įstatyme - CMR konvencijoje. Todėl iki bylos iškėlimo dienos teismas pagristai priteisė būtent tokias palūkanas. Įstatymas - CK 37 str. 2d. numato ir taip vadinamas procesines palūkanas, kurias skolininkas privalo mokėti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir kurių dydį priklausomai nuo šalių ir jų santykių pobūdžio apsprendžia arba 6.210 str. arba Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, pastarąjį įstatymą pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ir taikė tinkamai motyvavęs jo taikymą.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių ginčui spręsti svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, o apelianto skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti arba pakeisti (CPK 329, 338 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, remiantis CPK 93 str., ieškovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, į kurias, kaip matyti iš jo pateiktos sąskaitos - faktūros ir mokėjimo pavedimo (b.l.116,117) įtrauktos išlaidos advokato pagalbai, parengiant ir pateikiant atsiliepimą bei atstovimo teisme apmokėjimas. Kadangi byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, atstovavimo teisme išlaidos negali būti priteisiamos, o apmokėjimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos mažinamos iki teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio – 1200 Lt ir priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
NUTARĖ:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovo UAB „Adictus“, į.k.300570779, buveinė Dariaus ir Girėno g. 81, Vilniuje naudai iš atsakovo UAB „Transboka“, į.k. 2522451, buveinė Pašilaičių g.3-22, Vilniuje 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų), bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.