Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-02 · Byla Nr. N-62-1531-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-02
Bylos Nr.
N-62-1531-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
Advokatai
Jonas Zenevičius
Administracinė byla Nr. N 9 (62) – 1531/2006Procesinio sprendimo kategorija – 32
„(S)“LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 2 d.Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,

susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. V. ir jo įgalioto atstovo advokato Jono Zenevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 5 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nusta t ė:

I.

Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus 2006 m. kovo 9 d. nutarimu D. V. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 120 litų bauda, už ATPK 123 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą - 100 litų bauda ir vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta subendrintoji 120 litų bauda. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. V. 2006 m. kovo 4 d., apie 17 val., Varėnos savivaldybės teritorijos miško kelyje Laukininkų kaimas - Savulkų kaimas, vairuodamas lengvąjį automobilį Audi 200 ir prasilenkdamas su priešpriešiais važiavusiu automobiliu Toyota Land Cruiser, nepaliko saugaus tarpo iš šono, ko pasėkoje susidūrė su juo ir apgadino abu automobilius. Transporto priemonė Audi 200 buvo neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais veiksmais D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 171, 61.3, 53 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

D. V. po jo nubaudimo kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti policijos nutarimo dalį dėl jo nubaudimo už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Skunde nurodė, kad važiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Pastebėjęs priešinga kryptimi judantį visureigį, kuris važiavo vėžėmis, kairiąja kelio puse, pasitraukė dešiniau ir sulėtino greitį, tačiau žalos išvengti nepavyko. D. V. teigimu, važiuojamosios dalies plotis vietoje, kurioje įvyko autoįvykis yra 7,4 m. Todėl automobiliai, nesant kaltų nukentėjusiojo veiksmų, galėjo prasilenkti vienas kito nekliudydami.

Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pateiktojo skundo argumentus, padarė išvadą, kad skundas netenkintinas. Nutartyje nurodyta, jog iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonės susidūrė kelyje Laukininkų kaimas - Savulkų kaimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktasis asmuo teismui pateikė Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. balandžio 21 raštą, kuriame teigiama, jog pagal projektą miško vietovėje kelio plotis turėtų būti 6 m. Policijos pareigūnų atliktais matavimais avarijos vietoje kelio važiuojamoji dalis buvo tik apie 4 metrai. Tiek nukentėjusysis, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktasis asmuo eismo įvykio vietos schemą pasirašė, tuo patvirtindami joje užfiksuotų duomenų teisingumą ir todėl teismas neturi pagrindo abejoti administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis. D. V. teiginys, kad automobiliai susidūrė 7,40 m. pločio kelio ruože, įrodymais nepatvirtintas. Byloje nustatyta ir tai, kad kontakto metu transporto priemonės Audi 200 priekinio bamperio kairysis kampas nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto buvo nutolęs 2,20 m. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog būtent administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens vairuotas automobilis kirto menamą ašinę liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo srautus. Susidūrimo dalyvių paaiškinimai, liudytojo A. K. parodymai patvirtinta, kad vengdamas susidūrimo nukentėjusysis stabdė, ko pasėkoje nuvažiavo į dešinįjį kelkraštį (savo transporto priemonės judėjimo kryptimi), tuo tarpu D. V. priemonių galimai žalai sumažinti nesiėmė. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog D. V. pažeidė KET 164 punkto įpareigojimą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Jis nepaliko tarpo iš šono, būtino saugiai prasilenkti su priešinga kryptimi atvažiuojančia transporto priemone.

II.

D. V. ir jo įgalioto atstovo advokato Jono Zenevičiaus apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinkama, prašoma nutartį ir policijos nutarimo dalį dėl D. V. nubaudimo už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą panaikinti ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti. Skundas grindžiamais šiais argumentais:

1. Nutartyje konstatavimas, kad teismas neturi pagrindo abejoti įvykio schema, neatitinka realių aplinkybių. Jis, D. V. , schemą pasirašė nesuprasdamas, kad nurodomas visas kelio plotis, o ne ta dalis, kuri buvo matuojama pagal paliktas automobilių vėžes po susidūrimo. Ši aplinkybė paaiškėjo tik tada, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame jis apkaltintas automobilių susidūrimu. Jis su šiais teiginiais nesutiko ir kitą dieną su žmona N. V. pamatavo kelio plotį nuo kelkraščio iki kelkraščio. Kelio plotis 7 metrai 40 centimetrų. Apie tai jis aiškino ir priėmusiam nutarimą pareigūnui. Kadangi yra klausos invalidas, su juo kartu buvo žmona N. V. . Pastaroji taip pat aiškino, kaip ir jis, tačiau į prašymus permatuoti kelio plotį bei atkreipti dėmesį į tai, kad susidūrusio su juo kito automobilio vairuotojas G. J. A. jau nuo susidūrimo pradžios demonstratyviai mobiliuoju telefonu ieškojo, dar neatvykus į įvykio vietą policijos pareigūnui, užtarėjų, o taip pat policijos pareigūnas A. K. atvyko ne vienas, o su kitu civiliu asmeniu, kurie iš pradžių įsėdę į policijos automobilį bendravo tarpusavyje ir tik po to pradėjo aiškintis autoįvykio aplinkybes. Aiškino, kad kitų faktų, gal ir nebūtų galima patikrinti, tačiau kelio plotį visuomet galima patikrinti, nes kelias neturi savybių nei susitraukti, nei susiaurėti.

2. Pagal ATPK 280 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių reikalavimus, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalėjo įsitikinti ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo medžiaga, išreikalauti papildomą medžiagą, tenkinti arba atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymus. Tačiau jo bylą nagrinėjęs pareigūnas pareiškęs, kad policija yra visuomet teisi, nesiėmė jokių priemonių jo išdėstytiems faktams patikrinti, t. y. pažeidė ATPK 284 straipsnio reikalavimus. Kad jis nesutiko su pareigūno sprendimu įrodo ir tai, jog jis atsisakė pasirašyti. Norint teisingai išspręsti šią bylą, reikalinga buvo tik papildomai išvažiuoti į autoįvykio vietą ir permatuoti kelio plotį. Kadangi miško kelias nevalomas, važiavimo sąlygos jam, o taip pat ir G. J. A. buvo vienodos. Išmatuoti teisingai kelio plotį buvo atsisakyta. Jis buvo priverstas ieškoti papildomų įrodymų teismui, kad kelio plotis buvo išmatuotas ir įvykio schemoje pažymėtas neteisingai. Teismui buvo pristatyta Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. balandžio 21 d. pažyma. Teismas savo nutartyje teigia, jog pagal projektą miško vietovėje kelio plotis turėtų būti 6 metrai. Tačiau pažymoje nurodyta, kad projekto plane nuo Laukininkėlių kaimo kelio plotis nurodytas 10 metrų ir yra su žvyro danga. Toliau per mišką kelio plotis yra 6 m ir yra be žvyro dangos. Pažymoje taip pat nurodyta, kad turimuose planuose nėra jokių atžymų apie kelio susiaurėjimus. Pažymoje nėra žodžių kaip nutartyje, jog pagal projektą kelio plotis turėtų būti 6 m. Jeigu pažyma sukėlė abejonių, teismas turėjo pasiūlyti suinteresuotoms šalims pateikti papildomus įrodymus, arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus. Tačiau teismas į tai nekreipė jokio dėmesio ir konstatavo tik tuos faktus, kurie yra surašyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Nagrinėdamas bylą ir priimdamas nutartį teisėjas rėmėsi tik liudytojų J. A. ir A. K. parodymais, o į kitų asmenų parodymus nekreipė dėmesio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apygardos administracinis teismas nagrinėdamas D. V. skundą iš esmės turėjo spręsti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, kuris jam inkriminuotas, sudėtis. Nutartyje nurodyta, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinė atsakomybė atsiranda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Kaip matyti, teismas šia nuostata vadovavosi ir nagrinėjo visus surinktus įrodymus, susijusius su D. V. inkriminuotu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kuris sukėlė automobilių susidūrimą ir tuo pačiu kuriuo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas padarė vienareikšmišką išvadą, kad patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo nubaustas pagrįstai, nes jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Apygardos administracinio teismo nutartis atitinka jai keliamus pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus. Apeliacinio skundo teiginiais teismo išvados nepaneigiamos, tačiau nesutinkama su teismo padarytuoju įrodymų vertinimu. Apeliantai, nesutikdami su teismo padaryta išvada, remiasi tik jiems naudingais apkaltintojo asmens ir jo pusės liudytojų teiginiais, kad kelio plotis žymiai didesnis nei buvo išmatuota iškart po incidento, kad nukentėjusiojo asmens tinkamais veiksmais buvo galima išvengti susidūrimo ir pan. Beje, teismo nutartyje visiškai teisingai pažymėta, kad šiuo atveju reikia vadovautis tais duomenimis, kurie užfiksuoti autoavarijos vietos schemoje. Su šiais duomenimis ir su pateiktuoju kaltinimu administracinio teisės pažeidimo protokole, kuris surašytas kaip autoavarijos vietos schemoje nurodytų duomenų išdava, D. V. sutiko ir šiuose dokumentuose pasirašė. Suprantama, kad kitu laiku užfiksuoti identišką situaciją, neįmanoma.

Apeliaciniame skunde aiškinimas, jog schemą pasirašė nesuprasdamas, kad nurodomas visas kelio plotis, o ne ta dalis, kuri buvo matuojama pagal paliktas automobilių vėžes po susidūrimo, kad ši aplinkybė paaiškėjo tik tada, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame jis apkaltintas automobilių susidūrimu neįtikinamas, kadangi atidžiai susipažįstant su šios bylos medžiaga pastebima ir daugiau analogiškų aiškinimų, kuriuos paneigia kitas incidento dalyvis ar byloje dokumentuose užfiksuoti duomenys. Pažymėtina, kad D. V. teigia, jog slydo visureigis, tačiau šį aiškinimą paneigia patrulis A. K. tarnybiniame pranešime pagal paliktus automobilių padangų pėdsakus. Tokį aiškinimą paneigia ir schemoje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad Audi automobilis priekiu suktelėjo kairėn pagal važiavimo kryptį. Todėl šie duomenys paneigia pareiškėjo skunde aiškinimą, kuris atkartotas apeliaciniame skunde, kad visureigis kliudė nubaustojo asmens vairuotą lengvąjį automobilį.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimo kodekso 257 straipsnio nuostatomis, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Todėl nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutar i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą, D. V. ir jo įgalioto atstovo advokato Jono Zenevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas