Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Albino Antanaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui, išteisintajam A. V., jo gynėjui advokatui Linui Mažonui, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Nerijaus Gružausko ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. išteisintas neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalyje. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl 115,85 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. gruodžio 21 d. 03.51 val. ir 03.55 val., dirbdamas vairuotoju - ekspeditorium ir turėdamas jam patikėtą, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą „Neste Oil“ kuro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurui pilti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius automobilius, į krovininį automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Neste Oil“, degalinėje adresu J. Basanavičiaus g. 91E, Kėdainiai, pasinaudodamas minėta kortele, per du kartus užpylė 178,16 litrus, 231,70 Eur (800 Lt) vertės Arctic 2 D kuro ne į įmonės automobilį, o į lengvąjį automobilį ,,Oper Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį S. S., tokiu būdu pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 231,70 Eur (800 Lt) vertės turtą - 178,16 litrus kuro.

Pirmos instancijos teisme vykusiame teisiamajame posėdyje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras baigiamosiose kalbose prašė A. V. veiką perkvalifikuoti pagal BK 183 str. 3 d., kaltindamas jį tuo, kad 2013 m. gruodžio 21 d. 03.51 val., A. V., dirbdamas vairuotoju - ekspeditorium ir turėdamas jam patikėtą, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą „Neste Oil“ kuro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurui pilti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius automobilius, į krovininį automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Neste Oil“, degalinėje adresu J. Basanavičiaus g. 91E, Kėdainiai, pasinaudodamas minėta kortele, per vieną kartą užpylė 115,85 Eur (400 Lt) vertės 89,08 litrus Arctic 2 D kuro ne į įmonės automobilį, o į lengvąjį automobilį ,,Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį S. S., tokiu būdu pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir civilinio ieškovo apeliaciniai skundai tenkintini.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, prokuroro ir civilinio ieškovo apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-05-28 nuosprendis dėl A. V. išteisinimo pagal BK 183 str. 3 d. yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Iš daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 18) matyti, kad UAB „Neste Lietuva“ Kėdainių degalinės prižiūrėtojas pateikė kompaktinį diską su vaizdo medžiaga, kuri buvo apžiūrėta, vaizdo turinys fiksuotas vaizdo įrašo apžiūros protokole (t. 1, b. l. 20-27), kuriame aprašyti 11 įrašų, darytų 2013-12-21. Juos visus peržiūrėjus matyti, kad yra filmuojama degalinė – „Neste“, esanti Kėdainiuose, kurioje yra degalų užpylimo įrengimas, prie kurio privažiuoja autovežis, kurio kabina yra šviesios spalvos, priekaba žalios spalvos, kuriame pakrauti tris autobusiukai. Autovežis privažiuoja nuo parduotuvės Maxima, esančios J.Basanavičiaus g. 93, Kėdainiuose, pusės, sustoja prie pirmosios kolonėlės skaičiuojant nuo kelio pusės. Išlipa vairuotojas, apeina iš priekinės pusės ir eina link įrenginio, kurio pagalba reikia sumokėti už kurą. Tuo metu galu prie autovežio privažiuoja automobilis - baltos spalvos „Opel Zafira“, kuris prie autovežio kabinos sustoja privaręs automobilį labai arti autovežio. Toliau matyti, kaip autovežio vairuotojas įdeda kortelę, kažką renka ekrane ir po to paima kvitą, paėmęs nueina prie kuro užpylimo kolonėlės, paima „šlangą“ (kuro užpylimo žarna) su pistoletu ir nuneša prie jau minėto galu pastatyto automobilio bagažinės ir sugrįžta prie autovežio kabinos keleivio durų, kurias atsidaręs kažką daro: matyti, kaip paima sulankstomą metrą ir eina prie autovežio dalies, kur yra kuro užpylimo bakas, čia metrą išlanksto ir kažką matuoja. Po to nueina prie minėto automobilio galo ir ten paima užpylimo „šlangą“, kurią pakabina kolonėlėje. Po to vėl prieina prie mokėjimo aparato, deda kortelę, vėl kažką renka ekrane ir gauna kvitą, po ko vėl nueina prie užpylimo kolonėlės, paima „šlangą“ ir vėl nuneša prie galu stovinčio automobilio. Po kelių minučių vėl atsineša „šlangą“ ir įstato į autovežio baką. Po to prie autovežio vairuotojo prieina asmuo, kuris dėvi tamsios spalvos rūbus, yra apie 180cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kuris kažką pasako, nueina link automobilio ir išvažiuoja. Tada autovežio vairuotojas sėda į sunkvežimį ir pavažiuoja truputi į priekį, toliau pildamasis kurą. Po to prieina ištraukia iš bako „šlangą“, kurią pakabina užpylimo kolonėlėje, apeina sunkvežimį ir išvažiuoja. Kitame įraše fiksuojamas vaizdas iš priekio.

Kamera užfiksuota, kaip nuo parduotuvės Maxima, esančios J. Basanavičiaus g. 93, pusės, atvažiuoja autovežis, į kurį pakrauti trys autobusiukai. Iš paskos jo važiuoja lengvasis automobilis, automobilio markė nenustatyta, tačiau panašu, kad tai baltos spalvos „Opel Zafira“, valstybiniai numeriai neįžiūrimi. Autovežiui sustojus prie užpylimo kolonėlės, jam iš priekio sustoja paminėtas lengvasis automobilis, išlipęs lengvojo automobilio vairuotojas atidaro automobilio bagažinę, o autovežio vairuotojas atneša kuro užpylimo žarną ir įdeda į bagažinę. Po to vėl nueina prie krovininio automobilio. Matosi, kad tuo metu į degalinę įvažiuoja dar vienas lengvasis automobilis, kuris tik stabtelį greta pirmojo lengvojo automobilio bagažinės ir sunkvežimio kabinos. Paminėtas automobilis šviesios spalvos, valstybinių numerių nesimato, nesustatyta markė bei modelis. Stabtelėjęs automobilis nuvažiuoja. Pasirodęs asmuo paima žarną ir nusineša ją link užpylimo kolonėlės. Lengvojo automobilio vairuotojas uždaro bagažinę ir nuvažiuoja link antrosios kolonėlės kelio atžvilgiu. Sustoja ir iš jos išlipęs asmuo nueina prie krovininio automobilio vairuotojo, kuris sėdi už šio automobilio vairo, po ko grįžta į automobilį ir išvažiuoja Kėdainių miesto centro link.

Autovežis ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė Nr. (duomenys neskelbtini) , registruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, autovežio ir puspriekabės pirmos registracijos data 2005 m. (t. 1, b. l. 28-29).

Ištyrus telefoninius skambučius matyti, kad 2013-12-20 17⁵⁵ val., 17.58 val., 20⁴⁸ val. bei 2013-12-21 3³⁰ val., A. V. skambino asmeniui, kuris naudojasi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo paskambinus, kaip buvo fiksuota tyrimo metu, atsiliepė asmuo - prisistatęs S. S., kuriam priklauso baltos spalvos automobilis ,,Opel Zafira“, Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41).

Iš SODRA pateiktų duomenų matyti, kad A. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2013-06-10 iki 2014-02-06 (t. 1, b. l. 76).

Iš vaizdų ekspertizės išvados matyti, jog nustatyta, kad yra tikimybė, jog tyrimui pateiktame vaizdo įraše nufilmuotas A. V.. Tikėtina, kad krovininis automobilis yra 2003-2008 m. laidos „Mercedes Benz“ modelio automobilis. Vaizdo įrašuose užfiksuotas 1999-2005 m. laidos ,,Opel Zafira“ modelio automobilis (t. 1, b. l. 174-178).

Kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, nors kaltinamasis neigė kurą pylęs ne į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, šis jo tvirtinimas buvo paneigtas byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma. Aukštesnysis teismas taip pat sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad patikimu ir objektyviu įrodymu turi būti laikomas byloje esantis vaizdo įrašas ir remiamasi jame užfiksuotais duomenimis, nes faktą, jog vaizdo įraše užfiksuotas būtent byloje tiriamos aplinkybės, be dalinio kaltinamojo A. V. pripažinimo, patvirtino: VĮ „Regitra“ duomenys, Vaizdų ekspertizė, kad degalinėje buvęs vilkikas yra tos pačios markės, kaip ir kaltinamojo vairuotas kaltinime nurodytu laiku, taip pat patvirtino, kad lengvasis automobilis yra tos pačios markės, kaip ir vairuotas liudytojo S. S. tuo metu, vaizdų ekspertizė, kuri nepaneigė, kad vaizdo įraše užfiksuotas būtent A. V.; liudytojo M. P. parodymai, jog filmuotame vaizdo įraše rodomas laikas ir buvęs realus laikas galėjo nesutapti dėl įvairių priežasčių: elektros dingimo, vasaros laiko pasibaigimo, laikas galėjo nesutapti keliomis valandomis ir reikia remtis kvite nurodytu laiku, nes jis būna teisingiausiais.

Nors pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą ir padarė teisingą išvadą, jog kaltinamasis A. V. neteisėtai savinosi svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurą, tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė konstatavęs, kad nesant paneigtai kaltinamojo versijai, jog kuras pirmojo užpylimo metu buvo pilamas ir į įmonės vilkiko kairius bakus, negalima daryti vienareikšmiškos ir kategoriškos išvados, kad kaltinamasis pasisavino visą 115,85 Eur vertės svetimą turtą, todėl jo veika negali būti vertinama pagal BK 183 str. 3 d. kaip kriminalinė nusikalstama veika. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad A. V. nurodytos versijos dėl kuro pylimo į kairėje vilkiko pusėje esančius kuro bakus, nepaneigė liudytojas Ž. R., kuris važiavo pro degalinę ir nematė, kiek svetimame automobilyje buvo talpų ir kiek iš jų buvo užpildytos kuru, nepaneigė ir filmuota vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad kairioji vilkiko pusė nebuvo filmuojama, o esamas nufilmuotas vaizdas, aiškinantis šią aplinkybę, yra visiškai neinformatyvus. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad paneigta kaltinamojo versija apie kuro likutį krovininio automobilio bakuose po kelionės iš Lenkijos.

Kolegijos vertinimu, šios teismo išvados padarytos tinkamai neišanalizavus kaltinamojo parodymų ir vaizdo įrašo duomenų.

Kaip matyti iš aukščiau aptartų A. V. parodymų, jis nebuvo nuoseklus aiškindamas aplinkybes dėl šio įvykio. Kaltinamasis nuo pat bylos tyrimo pradžios neigė aplinkybę, jog jis kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis su bendrovės, kurioje dirba kortele kurui pilti, jį pylė į bendrovei priklausantį automobilį, o ne į kitą automobilį. Duodamas parodymus teisme A. V. iš esmės pakeitė ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, pateikė naujas aplinkybes apie pridėtą degalų įpylimo žarnos prailginimą ir kuro pylimą į kitoje šio automobilio pusėje esančius bakus.

Iš vaizdo įrašo apžiūros matyti, kad yra filmuojama degalinė – „Neste“, esanti Kėdainiuose, kurioje yra degalų užpylimo įrengimas, prie kurio privažiuoja krovininis automobilis, kurio kabina yra šviesios spalvos, priekaba žalios spalvos, kuriame pakrauti tris autobusiukai. Šis automobilis privažiuoja nuo parduotuvės Maxima, esančios J.Basanavičiaus g. 93, Kėdainiuose, pusės, sustoja prie pirmosios kolonėlės skaičiuojant nuo kelio pusės. Išlipa vairuotojas, apeina iš priekinės pusės ir eina link įrenginio, kurio pagalba reikia sumokėti už kurą. Tuo metu galu prie krovininio automobilio privažiuoja automobilis - galimai baltos spalvos „Opel Zafira“, kuris prie krovininio automobilio kabinos sustoja privaręs automobilį labai arti autovežio. Toliau matyti, kaip krovininio automobilio vairuotojas įdeda kortelę, kažką renka ekrane ir po to paima kvitą, paėmęs nueina prie kuro užpylimo kolonėlės, paima kuro užpylimo žarną ir nuneša prie jau minėto galu pastatyto automobilio bagažinės ir sugrįžta prie krovininio automobilio kabinos keleivio durų, kurias atsidaręs kažką daro: matyti, kaip paima sulankstomą metrą ir eina prie krovininio automobilio dalies, kur yra kuro užpylimo bakas, čia metrą išlanksto ir kažką matuoja. Po to nueina prie minėto automobilio galo ir ten paima kuro užpylimo žarną, kurią pakabina kolonėlėje. Iš kita kamera užfiksuoto įrašo apžiūros matyti, kaip nuo parduotuvės Maxima, esančios J. Basanavičiaus g. 93, pusės, atvažiuoja krovininis automobilis, į kurį pakrauti trys autobusiukai. Iš paskos jo važiuoja lengvasis automobilis, panašu, kad tai baltos spalvos „Opel Zafira“, valstybiniai numeriai neįžiūrimi. Krovininiam automobiliui sustojus prie užpylimo kolonėlės, jam iš priekio sustoja paminėtas lengvasis automobilis, išlipęs lengvojo automobilio vairuotojas atidaro automobilio bagažinę, o autovežio vairuotojas atneša kuro užpylimo žarną su pistoletu ir įdeda į bagažinę. Po to vėl nueina prie krovininio automobilio. Matosi, kad tuo metu į degalinę įvažiuoja dar vienas lengvasis automobilis, kuris tik stabtelį greta pirmojo lengvojo automobilio bagažinės ir krovininio automobilio kabinos ir nuvažiuoja. Pasirodęs asmuo paima kuro užpylimo žarną ir nusineša ją link užpylimo kolonėlės. Lengvojo automobilio vairuotojas uždaro bagažinę ir nuvažiuoja link antrosios kolonėlės kelio atžvilgiu. Sustoja ir iš jos išlipęs asmuo nueina prie autovežio vairuotojo, kuris sėdi prie sunkvežimio vairo, po ko grįžta į automobilį ir išvažiuoja.

Kaip matyti, A. V. neigdamas savo kaltę nurodė, kad jis degalus pylė į kairius krovininio automobilio bakus, t. y., toje pusėje, kur filmavimo kameros nefiksavo. S. S. atsiradimą kuro užpylimo kolonėlėje tuo pat metu kaip ir jis, taip pat jo automobilio bagažinės atidarymą, kaltinamasis ir jo versiją palaikantis liudytojas S. S. taip pat paaiškino, pateikdami teisme naujas aplinkybes, kurios paaiškina vaizdo įrašo turinį. Tačiau nors vaizdo įrašo kokybė ir nėra labai gera, kuo, kaip matyti, apeliantas ir siekė pasinaudoti, nurodydamas savo versiją, tačiau įraše užfiksuota informacija yra pakankama kategoriškai teigti, kad A. V. neatliko tokių veiksmų, kuriuos jis teigia atlikęs, t.y. vaizdo įraše jokios žarnos prailgintuvo ir apskritai pylimo į bakus kuro iš kairės automobilio pusės nėra fiksuota. Tai, kad kairioji krovininio automobilio pusė nebuvo nufilmuota, savaime neleidžia teigti, kad toje pusėje būtent ir vyko tokie veiksmai, ką teigia kaltinamasis, kad jis iš tos pusės pylė kurą į krovininio automobilio bakus. Iš prie bylos pateiktų fiksuotų vaizdų iš krovininio automobilio dešinio šono ir iš priekio pakanka padaryti neginčijamą išvadą, jog A. V. jokios žarnos prailgintuvo neturėjo, jo nenaudojo, nes jis net nebuvo nuėjęs į kairiąją pusę tokiam laiku, kad atlikti jo nurodytus veiksmus. Kaip jau minėta, įraše fiksuota, kaip jis įdeda kuro pylimo žarną į lengvojo automobilio bagažinę, žarna visą laiką kameros akiratyje ir ji visiškai nejuda, nėra traukiama, tempiama, o A. V. iš karto sugrįžta prie autovežio kabinos keleivio durų, kurias atsidaręs kažką daro: matyti, kaip paima sulankstomą metrą ir eina prie krovininio automobilio dalies, kur yra kuro užpylimo bakas, čia metrą išlanksto ir kažką matuoja. Po to nueina prie minėto automobilio galo ir ten paima užpylimo žarną, kurią pakabina kolonėlėje. Taigi, jis nuo žarnos įdėjimo į minėto automobilio bagažinę iki jos išėmimo net nebuvo nuėjęs į kairiąją krovininio automobilio pusę.

Kolegija sutinka su prokuroro skunde išdėstyta nuomone, jog pirmosios instancijos teismas nelogiškai vertino kaltinamojo parodymus. Iš tiesų, pripažinus, jog kaltinamasis neigia neginčijamai ir skundžiamame nuosprendyje konstatuotas aplinkybes, jog jis pylė kurą ne į jo vairuojamo krovininio automobilio kuro bakus, keista atrodo teismo pozicija kitą dalį tokių akivaizdžiai melagingų parodymų laikyti nepaneigta, t.y. jais tikėti. Taigi, teismui iš esmės nebuvo pagrindo tikėti tokiais, kelis kartus pakeistais, prieštaringais kaltinamojo A. V. parodymais, kurie iš esmės neatitiko faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, darytina išvada, jog šie duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes.

Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 str., yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006, 2K-574/2010, 2K-P- 78/2012). Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Bylos duomenys patvirtina, kad A. V., žinodamas, kad jam patikėta įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduota „Neste Oil“ kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) , skirta kurui pilti tik į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius automobilius pasinaudodamas minėta kortele, užpylė 115,85 Eur (400 Lt) vertės 89,08 litrus Arctic 2 D kuro ne į įmonės automobilį, o į lengvąjį automobilį ,,Oper Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. S., tokiu būdu pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Atlikdamas tokio pobūdžio veiksmus, jis suvokė, jog svetimą turtą paverčia savu turtu, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to norėjo, todėl jo tyčia šiuo atveju pilnai įrodyta. Pagal 2015-01-01 įsigaliojusį BK 190 str. 1 d. (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 red.) turtas yra laikomas nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Neginčijamai nustatyta, kad pasisavinto, kaltinamajam svetimo, turto (dyzelinio kuro) vertė yra 115, 85 Eur ir tai viršija 3MGL (1 MGL – 37,66 Eur), todėl A. V. veikoje yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 183 str. 3 d., sudėtis, veiką kvalifikuojantis požymis - nedidelė pasisavinto turto vertė.

Teisėjų kolegija, skirdama A. V. bausmę, vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrin­dais, atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, už kurį įstatymas numato viešųjų darbų, baudos arba arešto bausmes. A. V. anksčiau neteistas, vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, dirbantis, tačiau baustas administracine tvarka už sistemingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Esant šių aplinkybių visumai A. V. skirtina bausmė –bauda.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas skunde prašo priteisti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl dalies nusikaltimu padarytos turtinės žalos - 400 Lt (115,85 Eur) priteisimo iš A. V. bei priteisti iš jo bendrovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį. Turtinės žalos atlyginimui taikomas visiško kompensavimo principas. Nagrinėjamu atveju byloje neabejotinai nustatyta, kad dėl A. V. nusikalstamų veiksmų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 115,85 Eur (400 Lt) turtinę žalą, kurią pagal BPK 109 str., 110 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str., 6.246–6.249 str., 6.263 str. privalo atlyginti kaltinamasis. Civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

BPK 106 str. 2 d. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti iš A. V. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų matyti, kad advokatui Sigitui Štaraičiui už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 700 litų (202,73 Eur), (t. 1, b. l. 110), už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo – 320 Eur ( t. 2, b. l. 38), bendra suma advokato išlaidoms sudaro – 522,73 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „D. R. dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgdama į bylos pobūdį bei vadovaudamasi Rekomendacijų 2 ir 8 punktais, teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra adekvačios proceso trukmei bei sudėtingumui, yra pagrįstos, todėl iš A. V. priteistina visa prašoma suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Nerijaus Gružausko ir civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinius skundus tenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendį, kuriuo A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį išteisintas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. V. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje ir paskirti bausmę – 10 MGL (376, 60 Eur) dydžio baudą.

Priteisti iš A. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 115,85 (vieną šimtą penkiolika eurų, 85 ct) Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. V. 522,73 (penkis šimtus dvidešimt du eurus, 73 ct) Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Išaiškinti A. V., kad jis teismo paskirtą baudą turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, AB bankas Swedbankas, per du mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, o banko kvitą pristatyti į Kėdainių rajono apylinkės teismo raštinę. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.