Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, susipažinusi su nukentėjusiojo G. M. privataus kaltinimo skundu, kuriame M. U. kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-04-07 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nukentėjusiojo G. M. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka M. U.. Privataus kaltinimo skunde M. U. iš esmės kaltinamas tuo, kad sumušė G. M., be to, pareiškėjas nurodė, kad M. U. jam pasiuntė dvi įžeidžiančias SMS žinutes, po to, kai jis M. U. įspėjo apie kreipimąsi į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo G. M. skundas nepriimtinas ir gražintinas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, numatyta, kad skundas ar pareiškimas privataus kaltinimo tvarka paduodamas raštu, skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Šie skundui ar pareiškimui privataus kaltinimo tvarka keliami reikalavimai iš esmės atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus kaltinamojo akto turiniui nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Aprašant veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–7–337/2006) turi būti nurodomas ir kaltinamo asmens poelgis, už kurį traukiama baudžiamojon atsakomybėn, ir tą poelgį atitinkantis teisinis terminas, įstatymų leidėjo atskleidžiamas normos dispozicijoje.

Nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Skundas turi būti aiškus, konkretus, suprantamas teismui ir kaltinamam asmeniui. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turi turėti galimybių pasirengti gynybai. Nekonkretaus ir neaiškaus skundo perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje pažeistų kaltinamo asmens teises. Nukentėjusiojo skunde turi būti nurodomos konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nurodomi šias aplinkybes patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Skunde turi būti nurodyti ne tik nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, bet ir liudytojų vardai, pavardės, gyvenamoji vieta, dokumentai ar daiktai, patvirtinantys su veika susijusius faktus. Teismas savo iniciatyva negali rinkti duomenų, privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso būtent nukentėjusiajam.

Išanalizavus G. M. skundo (prašymo) turinį, teismas daro išvadą, jog jo skundas nekonkretus, t. y. skunde (prašyme) suformuluotame kaltinime neaiškiai ir nekonkrečiai aprašytos veikos. G. M. pateiktame skunde iš esmės nurodo aplinkybes, susijusias su nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Pastarasis straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pareiškėjas G. M. savo skunde (prašyme) nurodė, jog jis M. U. buvo sumuštas du kartus, t. y. 2013 metų vasarą, bei 2014 m. balandžio 4 d. Iš išdėstyto skundo turinio teismui nėra aišku, už kurią konkrečiai, ar už abi kartu, M. U. galimai padarytas nusikalstamas veikas G. M. siekia pastarąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Be to, G. M. prie skundo pateikė teismui, kaip pats nurodo „įžeidžiančių telefoninių SMS žinučių tekstus“, kurias jis gavo kitą dieną po to, kai perspėjo M. U. apie kreipimąsi į teismą dėl sumušimo. Iš skundo turinio nėra aišku, ar G. M. teigdamas, kad M. U. jam išsiuntė „dvi įžeidžiančias žinutes“, kurių tekstų išrašus jis pateikė teismui, siekia M. U. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnį, jei taip – tai pareiškėjas turėjo nurodyti, kokiais būtent žodžiais jis buvo įžeistas, nes įžeidimas turi būti nurodomas aiškiai, konkrečiai, kiek įmanoma tiksliau aprašant nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai parašytus neteisėtus žodžius bei nurodant, kurie teiginiai ar žodžiai buvo įžeidžiantys, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas, dėl kurių asmuo mano, jog jis yra įžeistas, kartu ir užtikrintų kaltinamo asmens teisę gintis nuo reiškiamų kaltinimų. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos objektyvių požymių abstraktus nurodymas, teismui pateikiant tik telefonu gautų žinučių turinį, yra akivaizdžiai nepakankamas, neišsamus ir neaiškus, kad leistų teismui tinkamai kvalifikuoti nusikalstama veika kaltinamo asmens veiką, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį už šią veiką atsakomybę. Pažymėtina, kad teismas negali spėlioti, kokius konkrečius kaltinimus nukentėjusysis reiškia kaltinamam asmeniui, negali savo iniciatyva rinkti duomenis, juolab papildyti ar iš esmės keisti suformuluotą kaltinimą.

Be to, G. M. skunde (prašyme) nurodė, kad 2014-04-04 po to, kai jį sumušė M. U., jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, po ko atvyko policijos ekipažas bei greitosios medicininės pagalbos automobilis. Po jo medicininės apžiūros, medicinos darbuotojams konstatavus, kad sumušimai jo gyvybei negresia, jis kartu su M. U. nuvyko į Klaipėdos miesto pirmąjį policijos komisariatą, kur M. U. parašė pasiaiškinimą, o jis pats – pareiškimą. G. M. nurodęs šias aplinkybes, teismui nenurodė ir nepateikė duomenų apie tai, ar buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, nes atsižvelgus į G. M. skunde nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis gyvena viename bute kartu R. U., su kuria, beje, planuoja susituokti, ir jos sūnumi M. U., kuris nagrinėjamu atveju kaltinamas smurtiniais veiksmais, G. M. atžvilgiu galimai atlikti smurtiniai veiksmai galėtų būti traktuojami kaip smurto artimoje aplinkoje atvejis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2011 m. gruodžio 15 d. (2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 redakcija) įsigaliojus Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, smurto artimoje aplinkoje atvejai nėra privataus kaltinimo objektas, bet yra tiriami ir nagrinėjami bendra tvarka. Smurtą patyręs asmuo skundo teismui neteikia, o kaltinimą tokiose bylose formuluoja ir nagrinėjant bylą teisme palaiko prokuroras.

Be kita ko, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog skunde (pareiškime) nėra nurodyti liudytojai, kurie galimai matė ar žino apie G. M. skunde (prašyme) nurodytus įvykius, juos identifikuojantys duomenys, t. y. vardas, pavardė, gyvenamoji vieta.

Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, jog privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, jis ir privalo pateikti skundą, atitinkantį visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnyje numatytus reikalavimus. Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad teismas negali pagal nukentėjusiojo G. M. skundą pradėti asmens baudžiamojo persekiojimo, neturėdamas įstatymo reikalavimus atitinkančio kaltinimo ir jį pagrindžiančių duomenų.

Aptarti privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto skundo trūkumai laikytini esminiais, nes jie neleidžia susidaryti pakankamai išsamių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir sąlygoja skunde suformuluoto kaltinimo nekonkretumą, trukdantį pradėti privataus kaltinimo procesą iš esmės. Be to, pastebėtina, jog pašalinus šioje nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą, paduodant naują skundą privataus kaltinimo tvarka dėl tų pačių veikų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo G. M. privataus kaltinimo skundo nepriimti ir jį gražinti skundą padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.