- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-16
- Bylos Nr.
- 2KT-64/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00332-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Pakruojo ūkininkų
- Atsakovas
- UAB „Aisnera“
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-572-744/2012 pagal ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinį atsakovui UAB „Aisnera“ dėl paskolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos teisme 2012-10-15 gauta iš Pakruojo rajono apylinkės teismo persiųsta civilinė byla Nr. 2-572-744/2012 pagal ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinį atsakovui UAB „Aisnera“ dėl paskolos prteisimo.
Byla Pakruojo rajono apylinkės teisme priimta nagrinėti pagal bendrąsias teismingumo taisykles (CPK 29 str.). Byla paskirta nagrinėti teisėjai Rimai Volikienei. Teisėja nuo šios bylos nagrinėjimo nusišalino 2012 m. birželio 8 d. nutartimi, kadangi byla susijusi su Pakruojo ūkininkų kredito unija ir atsakovo vienintele akcininke R. V.. Vėliau byla paskirta nagrinėti teisėjai R. Razumienei, kuri 2012 m. birželio 13 d. nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusišalino. Toliau byla teismų informacinės sistemos LITEKO programa buvo paskirta nagrinėti teisėjui Laisvydui Zederštremui, kuriam nušalinimą pareiškė UAB „Aisnera“ atstovė R. V.. Teisėjas pateikė atsiliepimą į pareikštą nušalinimo pareiškimą, kuriuo nurodė, kad jo nenušalinus pareiškėjai gali kilti abejonių dėl teismo galimo šališkumo.
Kadangi Pakruojo rajono apylinkės teisme nebeliko daugiau teisėjų galinčių išspręsti pareikšto nušalinimo teisėjui klausimą, Pakruojo rajono apylinkės teismo pirmininkės nutartimi, priimta 2012 m. spalio 11 d., kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydama išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą ir pastarąją bylą perduoti nagrinėti kitam tos pat grandies (apylinkės) teismui, kadangi Pakruojo rajono apylinkės teisme nebeliks teisėjų, jeigu bus nusišalintas ir L. Zederštremas, galinčių nagrinėti bylą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Prašymo dėl bylos perdavimo faktiniai ir teisiniai argumentai.
Įstatymu – (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas) nustatyta, kad kai nušalinus vieną ar kelis teismo teisėjus ar teisėjams nusišalinus apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą, byla turi būti perduota nagrinėti kitam teismui. Bylos perdavimo procedūra nustatyta to paties CPK 34 straipsnio 3 dalyje. Čia nurodoma, kad bylos perdavimo klausimą išsprendžia aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas arba civilinių bylų skyriaus pirmininkas – šiuo atveju Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Kartu pažymėtina, kad šia teisės norma įstatymo leidėjas nustatė sąlygas, esant griežtai teisės normose apibrėžtiems pagrindams, siekiant kad bylos nebūtų bereikalingai vilkinamos, kai teisme, nusišalinus visiems šio teismo teisėjams nebelieka daugiau teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą, byla privalo būti perduota kitam teismui, kai teismo, kuriam byla priskirta, teisėjų nušalinimo (nusišalinimo) klausimas jau išspręstas. Šiuo atveju klausimas dėl teisėjo Laisvydo Zederštremo nušalinimo dar nėra išspręstas, nes Pakruojo rajono apylinkės teisme nėra teisėjų, galinčių jį išspręsti, kadangi visi teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkė nuo bylos nagrinėjimo, vadinasi ir nuo visų procesinių sprendimų priėmimo šioje byloje, nusišalino.
Sprendžiant teisėjui pareikšto nušalinimo argumentų pagrįstumą teismas primena, kad aiškinant proceso šalių teisės į nešališką teismą įgyvendinimo institutą svarbu ir reikšminga ne tik tai, kad nušalinimo teisė yra svarbi asmens teisės į tinkamą procesą garantija, tačiau šia teise, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis naudotis reikia atsakingai, neperžengiant ribos, kada teisė tampa ne teisės įgyvendinimo, bet piktnaudžiavimo teise priemone. Taigi, teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Tokių aplinkybių sąrašas yra nurodytas civilinio proceso įstatyme (CPK 65, 66, 71 str.). Kartu primintina, kad įstatymas nenustato baigtinio aplinkybių, kurioms esant gali būti reiškiamas nušalinimas sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais ir jos negali būti grindžiamos teisėjo (teismo) procesine veikla. Šioje byloje pareiškėja R. V. reiškia nušalinimą teisėjui Laisvydui Zederštremui CPK 66 straipsnio pagrindu, nurodydama, kad ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, siekdama, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teisėjo veiksmų dirbant jam prokuratūroje. Nors pareikštasis nušalinimas ir jo argumentai tiesiogiai nesusiję su nagrinėjama civiline byla, tačiau liečia teisėjo asmenį, taigi tokia situacija gali būti priskiriama prie kitų aplinkybių, kurios gali įtakoti šios civilinės bylos išnagrinėjimą ir procesinių sprendimų priėmimą, kurie dėl aukščiau nurodytų aplinkybių gali kelti pareiškėjai pagrįstas abejones dėl teisėjo nešališkumo.
Jurisprudencijoje (EŽTIPL apsaugos konvencijoje, Konstitucijoje, CPK) ir teismų praktikoje formuojama pozicija, kad teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima ir teisę į teisingą ir sąžiningą teismo procesą. Tačiau šie reikalavimai taikomi ne tik teismui, bet ir procese dalyvaujantiems asmenims, sukurdami jiems ne tik teises, bet ir procesines pareigas. Taigi asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-02-12 nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kartu šios teisės aiškinimas susijęs su procese dalyvaujančių asmenų pareiga naudotis savo teisėmis sąžiningai ir savo veiksmais nesukurti tokios situacijos, kuri sąlygotų tolesnių procesinių veiksmų būtinumą – t. y. pareiškimo dėl nušalinimo patenkinimo būtinumą. Šiuo atveju situacija yra panaši į aprašytąją, tačiau užkirsti jai kelią šiuo metu jau galimybės nėra, todėl siekiant išvengti galimos nepageidaujamos procesinės situacijos, kai teisėjui bus reiškiami nauji nušalinimo pareiškimai ir dėl to byla nepagrįstai bus vilkinama, pareiškimas dėl nušalinimo tenkinamas.
Patenkinus pareiškėjos pareiškimą ir vadovaujantis aukščiau nurodyta teisės norma, siekiant proceso ekonomiškumo, operatyvumo, nebelikus Pakruojo rajono apylinkės teisme teisėjų, turinčių teisę nagrinėti šią bylą, kartu siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą teismais ir teismų sistema apskritai, bei vykdant įstatymo reikalavimus, yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti kitam tos pat grandies Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam teismui – šiuo atveju – Rasenių rajono apylinkės teismui (CPK 34 str. 3 ir 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu; 34 straipsnio 3 dalimi ir 5 dalimi Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Nušalinti nuo civilinės bylos Nr. 2-572-744/2012 nagrinėjimo Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėją Laisvydą Zederštremą ir civilinę bylą Nr 2-572-744/2012 perduoti nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui.